EUROPOS SAVIVALDYBIŲ IR REGIONŲ TARYBOJE

Kaip šalys ir savivaldybės reaguoja į ekonominę ir finansinę krizę

Vasario 2d. Europos savivaldybių ir regionų tarybos užimtumo ir socialinės politikos darbo grupės posėdyje dalyvavę per 30 įvairių Europos šalių savivaldybių atstovų ir savivaldybių ekspertų iš 20 šalių apsvarstė kaip dvidešimt klausimų. Daugiausiai diskutuota apie atskirų šalių vyriausybių ir savivaldybių veiksmus, kurių imasi savivaldybės ir valstybės ekonominės krizės akivaizdoje. Savivaldybių atstovai ir ekspertai trumpai pristatė situaciją savo šalyse.

Islandijoje krizė pareikalavo vyriausybės griūties, o naujoji vyriausybė antikrizinių veiksmų programoje antruoju punktu paskelbė bendradarbiavimą ir tarimąsi su savivaldybėmis. Islandija keičia vertybių sistemą ir pereina prie senųjų tradicinių verslų (žuvininkystės, banginių medžioklės, turizmo), o taip pat rengia naujus įstatymus verslo, nekilnojamo turto, nuosavybės srityse. Universiteto studentams bus siūlomos ne tik stipendijos, bet ir teikiamos paskolos palankiomis sąlygomis. Naujoji vyriausybė ir savivaldybės rūpinasi labiausiai pažeidžiama visuomenės dalimi – pagyvenusiais žmonėmis bei jaunimu.

Norvegija nejaučia didesnio krizės poveikio. Vyriausybė skyrė didelę negražintiną paskolą savivaldybėms, kurios gali investuoti į mokyklų, vaikų darželių, visuomeninės paskirties pastatų restauravimą, šilumos taupymą pastatuose. Vyriausybė inicijuoja didesnę paramą verslo vystymui, o ne socialinių išmokų didinimui.

Estija viena iš nedaugelio valstybių, kuri sumažino apie 10 % išlaidų daugelyje sričių. Per pusmetį bedarbystė išaugo nuo 3,4 iki 9,2 %.

Slovakija tobulina ir kuria naują įstatyminę bazę, kuri tiesiogiai susijusi su savivaldybių veikla ir yra nukreipta į paramą socialiai silpniausiems - bedarbių perkvalifikavimui, o taip pat eksporto skatinimui. Nedarbo lygis šalyje pasiekė 6,6 %.

Čekijoje pirmiausiai darbo neteko Mongolijos, Vietnamo, Ukrainos, Lenkijos darbuotojai, kurie neturėjo tinkamų socialinės apsaugos ir sveikatos draudimo sutarčių, nes jie nebuvo registruoti darbo rinkoje. Daug vietinių darbuotojų pradaro darbą stiklo pramonėje dėl Kinijos produkcijos pertekliaus. Situacijai stabilizuoti įkurta ekonominė taryba, kuri rūpinasi neigiamų padarinių šalinimu, tačiau nedarbas pasiekė 7,7 % lygį.

Suomijoje vis dar yra nemažai laisvų darbo vietų, nors dalis darbuotojų priversti eiti neapmokamų atostogų. Sumažintas gyventojų pajamų mokestis, sumažintos išmokos už atostogas. Suomijos savivaldybių asociacija kuria strategiją, kaip šioje situacijoje paremti moteris, vaikus, vyresnio amžiaus žmones. Nebandoma mažinti darbuotojų skaičiaus savivaldybėse (jau kartą buvo padaryta tokia klaida), nes, pasak suomių, krizių situacijose paprastai prireikia daugiau darbuotojų.

Jungtinė Karalystė (JK) viena iš ES šalių, kurių savivaldybės patyrė didžiausių nuostolių. Vyriausybės patarimu didžioji dalis savivaldybių perteklines lėšas laikė Islandijos bankuose ir taip prarado apie vieną milijardų svarų. Gyventojai neteko dalies nekilnojamojo turto, o sumažėjus svaro vertei euro atžvilgiu vienu trečdaliu per metus, gyventojai ir verslas patyrė nemažai nuostolių. JK savivaldybių asociacija kuria naujus planus ir siūlo konkrečias priemones, kaip sukurti naujas darbo vietas, kaip skatinti ekologiškų namų statybas, efektyviai vystyti energiją naudojančių pastatų statybą, kaip paremti atsinaujinančios energijos gamybą, kaip ir kada leisti kai kurioms verslo sritimis laikinai nemokėti mokesčių. Šiuo metu sprendžiama streikų valdymo problema naftos perdirbimo įmonėse. Vis dažniau JK savivaldybėse valdininkai išgirsta prieš emigrantus nukreiptus šūkius – „darbas vietiniams žmonės šalies įmonėse“.

Švedijoje krizė labiausiai palietė automobilių pramonės ir telekomunikacijų srities darbuotojus. Vyriausybė kol kas nenori paremti šių verslo sričių. Savivaldybės bando padėti žmonėms, įtakodamos, kad darbuotojams būtų mažinamas pajamų mokestis, rūpindamasi labiau pažeidžiamais gyventojų sluoksniais.

Austrija viena iš šalių, kurioje krizė tiesiogiai nepalietė bankų sistemos, nors ekonomikos augimas paskutinį pusmetį sulėtėjo apie 1-1,5 %. Nedarbo lygis siekia 3,9 %. Didžiausią bedarbių dalį sudaro jaunos moterys, todėl Federalinė valdžia skyrė paramą šeimoms. Vyriausybė drauge su savivaldybėmis kuria šalies gaivinimo programą, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas bedarbystės mažinimui. Planuojama sukurti daugiau darbo vietų jaunimui, kuriama bei gerinama socialinė infrastruktūra. Intensyviai finansuojami mokslo tyrimai ir inovacijos. Austrijos savivaldybių bankas nacionalizuotas, tačiau ir toliau, kaip buvo planuota, renovuojamos mokyklos iš šio banko lėšų. Vyriausybė imasi priemonių supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras, nes jos trukdo efektyviai naudoti lėšas.

Italijoje savivaldybės ir vyriausybė, užuot bendradarbiavusios įveikiant sunkumus, kaltina viena kitą. Sunkiausia padėtis sveikatos ir švietimo srityse. Savivaldybės prašo vyriausybę mažinti įvairius mokesčius gyventojams. Daug neigiamų pasekmių sukėlė „fiskalinis federalizmas“, didėja atotrūkis tarp šiaurinės ir pietinės Italijos dalies. Ekonomistai siūlo Italijos verslininkams grįžti į tėvynę ir investuoti, lokalizuojant verslą šalies viduje. Vyriausybė kuria šalies atgaivinimo planą, kuris beveik nederinamas su savivaldybėmis.

Nyderlandai bene mažiausiai nukentėjo nuo ekonominės ir finansinės krizės - taip mano apklausti Nyderlandų savivaldybių gyventojai. Bankai prarado nedaug, lyginant su kitų šalių bankais. Šalyje „įšaldyti“ nekilnojamo turto mokesčiai, nežymiai padidėjo bedarbystė. Vyriausybė yra numačiusi valstybinėse įstaigose, pablogėjus finansinei padėčiai, darbuotojams laikinai mokėti tik 50% atlyginimo. Daugelyje savivaldybių vykdomi ilgalaikiai projektai ir, pasak olandų, šiuo metu nėra reikalo organizuoti naujų ar papildomų socialinių programų. Nedarbo lygis siekia 2,7 %.

Rumunijoje piliečiai yra nusivylę valdžios pažadais - po Parlamento ir vietos savivaldos rinkimų jų beveik niekas nevykdo. Naujoji vyriausybė neturi pinigų nes, pasak Rumunijos savivaldybių eksperto, jų nesukaupė ir nepaliko ankstesnioji vyriausybė. Mokytojai, kultūros darbuotojai reikalauja didinti atlyginimus 50 %. Krizės metu nukentėjo automobilių pramonėje dirbantys darbuotojai. Krizės padariniams šalinti reikalingi pinigai, tačiau korupcija pagarsėjusiai šaliai nedaug kas skolina. Dalis ES struktūrinių fondų „nepasiekė“ galutinių objektų, kitos dalies skyrimą sustabdė Europos Komisija dėl pinigų panaudojimo skaidrumo stokos. Auganti šalyje socialinė įtampa yra visų savivaldybių galvos skausmas. Oficiali bedarbystė tik 4%, tačiau tikroji - dvigubai didesnė, ją didina reemigrantai iš Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės.

Graikijoje bedarbystę labiausiai įtakojo statybos verslo žlugimas bei komercinės žvejybos apimčių sumažėjimas. Savivaldybės sukūrė trimečius planus, kuriuose numatytos priemonės situacijai pagerinti, pirmiausiai skiriant daugiau lėšų darbuotojų perkvalifikavimui iš statybos ir žvejybos sričių. Dar viena, kitoms šalims nebūdinga, problema yra dviejų gyvenamųjų vietų turėjimas (tai liečia 70 % gyventojų), verčianti gyventojus apsispręsti dėl dviejų namų ar butų išlaikymo, galimo jų pardavimo ar įkeitimo. Graikijoje vykę jaunimo išpuoliai yra netinkamos švietimo sistemos ilgalaikė pasekmė - bendras vidurinis ir universitetinis išsilavinimas yra prastos kokybės, prestižinis išsilavinimas ne visiems prieinamas, nes per brangus. Tokia padėtis didina gyventojų socialinę atskirtį, priešpriešą, agresiją, būtina neatidėliotina švietimo sistemos reforma. Reformų nebuvimas sveikatos srityje sąlygojo gydytojų stygių mažesniuose miestuose, nes jų uždarbis daug mažesnis nei didžiųjų miestų gydytojų.

Ispanijoje didžiausia problema tapo žlugęs statybų verslas ir sumažėjęs darbuotojų poreikis žemės ūkyje. Tai sąlygojo didžiulę bedarbystę (14,4 %). Per šešis mėnesius atsirado vienas milijonas naujų bedarbių, didžioji imigrantų dalis išvyko namo. Ispanijos vyriausybė drauge su savivaldybėmis priėmė 4 prioritetinių veiksmų programą: 1. teikti socialinę paramą šeimoms; 2. sudaryti palankesnes sąlygas gyventojams imti paskolas; 3. suteikti kreditus, paskolas smulkiam ir vidutiniams verslui, mažinti PVM; 4. panaudoti vyriausybės fondus bedarbių perkvalifikavimui. Ispanijos vyriausybė nutarė neremti bankų. Dar iki krizės keli tūkstančiai savivaldybių sukūrė Ispanijos savivaldybių vietos investicijų fondą, kuriame šiuo metu sukaupta apie 8 milijardai eurų. Ispanija itin efektyviai naudoja paramą, gaunamą iš Europos Socialinio fondo - darbuotojų, ypač imigrantų, profesiniam rengimui, gyventojų perkvalifikavimui.

Latvijoje savivaldybės nusprendė sumažinti arba visai neskirti lėšų ES projektų bendrafinansavimui, todėl iškilo pavojus, kad nebus įsisavinti ES struktūrinių fondų skiriami pinigai. Dar didesnį neaiškumą sukėlė baigiama administracinė teritorinė reforma - kai kurios savivaldybės ketina paduoti vyriausybę į teismą už „dirbtiną“ daugelio savivaldybių sujungimą (stambinimą). Nedarbo lygis siekia 10,4 %.

Lietuvos savivaldybių nuomonė, išdėstyta LSA direktorės pasirašytame laiške Europos savivaldybių ir regionų tarybai, buvo pristatyta posėdžio dalyviams, akcentuojant, kad bankų krizė tiesiogiai nepalietė Lietuvos savivaldybių, tačiau ji pasireiškė kaip kreditų krizė. Vyriausybės buvo priversta keisti gyventojų pajamų mokestį, PVM. Bedarbystė padidėjo iki 5,7 % (2009 m. gruodis), savivaldybės pajuto didesnį lėšų, reikalingų socialinei paramai, poreikį. Finansinės ir ekonominės krizės pasekmes nagrinėjo LSA savivaldybių asociacijos Finansų ir ekonomikos komitetas, kurio paskutinis posėdis vyko 2009 m. sausio mėn. Komitetas parengė priemonių planą bei kreipėsi į Lietuvos vyriausybę, kad padėtų subalansuoti savivaldybių biudžetus, siūlė keisti biudžeto sudarymo metodologiją, išreiškė prašymą, didinat savivaldybių funkcijas, didinti ir finansavimą. Posėdžio dalyviams buvo pristatyta glausta informacija apie Vyriausybės parengtą ir vykdomą šalies atgaivinimo programą: planuojamą reemigraciją, ketinimus tiesti energetikos tiltus bei unikalų atvejį ES šalyse - Seimo (Parlamento) nutarimą sumažinti LR Seimo narių atlyginimą.

PARTNERIŲ PAIEŠKOS, KONKURSAI

Milano savivaldybė apdovanota „Tarptautiniame ekologiško transporto konkurse“

Milanas (Italija) pelnė garbingą apdovanojimą „Tarptautiniame ekologiško transporto konkurse“. Šis Italijos miestas pateikė novatoriško transporto strategiją, kuri tikėtina prisidės prie klimato kaitos poveikio mažinimo, o ypač mažinant automobilių išmetamųjų dujų sukeliamą oro taršą. Strategijoje numatyta skatinti dviračių naudojimą ir įdiegti „Ecopass“ sistemą, kuri ribotų ir apmokestintų sunkiųjų transporto priemonių mieste naudojimą.

Tapti „Tarptautinio ekologiško transporto konkurso“ laimėtojais pretenduoja miestai, padarę didžiausią pažangą per metus:

• viešojo transporto vystymo srityje;
• bemotorio transporto naudojimo srityje;
• sumažinę nuosavų automobilių naudojimą;
• sumažinę transporto priemonių sukeliamą oro taršą.

Konkurso tikslai: užtikrinti miestiečių saugumą gatvėse (sumažinti nelaimingų atsitikimų ir nukentėjusiųjų skaičių); siekti mažesnės oro taršos, sąlygojamos transporto priemonių išmetamųjų dujų kiekio; skatinti alternatyvių susisiekimo priemonių naudojimą (dviračių); siekti keleivių, naudojančių viešąjį transportą, pasitenkinimo.

Daugiau informacijos apie „Tarptautinį ekologiško transporto konkursą” ir apie tai, kaip dalyvauti jame, rasite: www.st-award.org

Europos šalių projektas ekologinės energijos srityje

Naujas Europos šalių projektas „Pasiek tai“ („Make-it-be“) skatina integruotą ekologinės energijos plėtrą ir įgyvendinimą regionuose. Projekte dalyvauja keturios Europos Sąjungos šalys: Italija, Slovėnija, Didžioji Britanija ir Austrija. Šis Intelligent Energy Europe (IEE) finansuojamas projektas pradėtas 2008 m. ir tęsis iki 2011 m. Projekto partneriai analizuos ekologinės energijos panaudojimo galimybes, remsis kitų šalių geriausios praktikos pavyzdžiais ir sieks juos įgyvendinti savuose regionuose. Tikimasi, jog įgyvendinant projektą, bus sukurtos naujos verslo šakos, darbo vietos, paslaugos, tam, kad būtų sėkmingai taikomas ir finansuojamas ekologinės energijos tiekimas šalyje.

Europos Komisijos iniciatyva bioenergijos, darnios, efektyviai ir taupiai naudojamos energijos projektai turi daugiau galimybių būti finansuojamais iš ES fondų, negu įprastinės ar tradicinės energetikos projektai, todėl kasmet vis daugiau ES savivaldybių teikia tokius projektus konkursams, ir organizuoja jų vykdymą. Išsamesnę informaciją apie projektą ir partnerius, rasite internete.

Caceres miesto savivaldybė skelbia grafikų konkursą

Caceres miestas (Ispanija), kandidatuojantis tapti Europos kultūros sostine 2016 m., skelbia konkursą, kuriame kviečia dalyvauti grafikos specialistus iš viso pasaulio. Konkurso dalyviai turi pateikti vieną arba du grafikos darbus, kurie nebuvo publikuoti ankstesnėse parodose ar konkursuose. Daugiau informacijos apie konkurso reikalavimus ir technines sąlygas rasite prisegtuose dokumentuose (BASES III BIANAL, Triptico). Konkurso pirmosios vietos laimėtojas bus apdovanotas 8 000 eurų prizu, o dalyvis, pateikęs originaliausią grafikos darbą, bus įvertintas 3 000 eurų prizu.

Grafikos darbus pateikti konkursui galima iki 2009 m. balandžio 30 d.

Nuotraukų konkursas – „Baltijos jūros valstybės: jaunimas apie savo šalį ir bendraamžius”

Užsienio reikalų ministerija skelbia nuotraukų konkursą, skirtą Lietuvos pirmininkavimui Baltijos jūros valstybių taryboje (2009 m. liepos mėn. - 2010 liepos mėn.). Šį įvykį norima pažymėti, išleidžiant 2010 metų kalendorių, kurio kiekvieną iš dvylikos puslapių iliustruotų nuotrauka, atspindinti kiekvienos iš vienuolikos Tarybos valstybių (tarp jų ir Lietuvos) bei ES sostinės – Briuselio, gyvenimą. Pageidautina, kad nuotraukos perteiktų šaliai būdingą architektūrinį ir kultūrinį koloritą ar atitinkamą metų laiką. Konkurse kviečiami dalyvauti Lietuvos ir visų kitų Baltijos jūros valstybių tarybai priklausančių šalių gyventojai ir svečiai.

Norinčius dalyvauti konkurse maloniai prašome skaitmenines nuotraukas skelbti adresu http://foto.delfi.lt iki 2009 m. birželio 1 d. Geriausių nuotraukų autoriai bus apdovanoti Užsienio reikalų ministerijos įsteigtais prizais.

Daugiau informacijos apie nuotraukų konkursą rasite: http://www.urm.lt/index.php?42762252

AKTUALI INFORMACIJA

„Miestų kovos su klimato kaita katalogas“ įtakos šalių vyriausybių sprendimus

Bendrijos, suinteresuotos sumažinti neigiamus klimato kaitos padarinius, kviečiamos pateikti strateginius uždavinius „Miestų kovos su klimato kaita kataloge“. Šis internetinis katalogas pradėjo veikti šių metų vasario 1 d. Tikimasi, jog surinkta informacija bus naudinga valstybių vyriausybėms, rengiant tarptautinės kovos su klimato kaita planus 2009 metams.

Savivaldybės raginamos pateikti strateginius kovos su klimato kaita uždavinius ir kviečiamos prisijungti prie „Miestų kovos su klimato kaita katalogo“ internetiniu adresu: www.iclei.org/climate-commitments

Įkurtas vaikams draugiškų miestų tinklas

Vasario 2d. vykusiame Europos savivaldybių ir regionų tarybos užimtumo ir socialinės politikos darbo grupės posėdyje pristatytas naujai įkurtas Europos draugiškų vaikams miestų tinklas, kuriame pareiškė ketinimą dalyvauti trys Lietuvos savivaldybės – Kauno, Vilniaus, Panevėžio miestų. Šiame tinkle yra 52 miestai iš visos Europos. Planuojama, kad vienas šio tinklo darbo grupių susirinkimas vyks 2010 m. Kauno m. savivaldybėje. Tinklo informacija skelbia, kad kontaktiniai asmenys Kaune - Sigita Šimkienė ( Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą ), Panevėžyje - Daiva Šimonaitienė (s.simonaitiene@panevėžys.lt), Vilniuje - Diana Paliukienė ( Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą ).

Šią iniciatyvą palaiko Europos savivaldybių ir regionų taryba, Štutgardo miestas (Vokietija) ir Roberto Bošo fondas (Robert-Bosch-Stiftung).

Šioje organizacijoje susijungę miestai ketina keistis informacija ir vystyti idėjas, kurios gali pagerinti vaikų ir jų tėvų gyvenimą ir jo kokybę miestuose. 2009 metais Štutgarde vyksiančiame metiniame organizacijos susirinkime bus įteikti apdovanojimai miestams (Europinės kokybės apdovanojimai) už išskirtinius įgyvendintus, vaikams skirtus projektus. 52 miestai iš 19 šalių pateikė paraiškas dalyvauti konkurse, kuriame numatytos dvi kryptys: „Atvirų miesto erdvių ir žaidimo aikštelių dizainas“ ir „Miestiečių mobilumas ir transporto saugumas miestuose“. Platesnė informacija apie tai, kaip tapti šios organizacijos nariais, kokia veikla jie užsiima ir kiek tai naudinga miestuose gyvenantiems vaikams ir jų tėvams yra adresu: http://www.citiesforchildren.org

Povilas Kuprys
LSA atstovas Briuselyje