RADVILIŠKIO MIESTO SENIŪNIJOS FUNKCIJOS IR KOMPETENCIJOS

Radviliškio miesto herbą sukūrė dailininkė Laima Ramonienė. Herbe pavaizduotas kylantis ir šviesą skleidžiantis žirgas – susisiekimo, judėjimo, miesto vystymosi, stiprėjimo ir klestėjimo simbolis. Sklindanti šviesa simbolizuoja civilizacijos vaidmenį miesto vystymuisi.

1992 metais herbą aprobavo Lietuvos heraldikos komisija.

KONTAKTAI

Gedimino g. 8, 82174 Radviliškis

Leonas Grigaliūnas
Seniūnas
Tel.: (8 422) 51 543, 8 686 24 029
Faksas - (8 422) 51 543
El. paštas - Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą

Audronė Jakavičienė
Seniūno pavaduotoja
Tel. (8 422) 52 436
El. paštas - Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą

Daiva Zaurienė
Vyriausioji buhalterė
Tel. (8 422) 52 398

Valdas Miliauskas
Vyriausiasis inžinierius komunaliniam ūkiui
Tel. (8 422) 53 386

Rita Mankutė
Inžinierė-apželdintoja
Tel. (8 422) 53 386

Birutė Kryžanauskaitė
Kraštotvarkininkė
Tel. (8 422) 53 386

Sigutė Martynovienė
Vyresnioji specialistė (gyvenamosios vietos deklaravimas)
Tel. (8 422) 50 780

Aleksandra Brasiūnienė
Sekretorė
Tel. (8 422) 51 543

Radviliškio miesto veikiančias kapines Vingėliškio gatvėje administruoja UAB „Atjauta“, direktorius Liudvikas Matuzevičius, mob. tel. 8 685 59 664, kapinių administratorė – kapininkė Birutė Jackienė, mob. tel. 8 699 92 370.

Seniūnijos centras - Radviliškio miestas. Radviliškio miesto seniūnijoje gyvena 20 339 gyventojai. Iš jų 9 439 vyrai ir 10 900 moterų. Seniūnijoje gyvena 18 943 lietuviai, 981 rusas, 124 ukrainiečiai, 101 baltarusis, 50 lenkų, 140 kitos tautybės žmonių.

SENIŪNIJOS PLOTAS

Radviliškio miesto seniūnija užima 1 732,2 ha plotą.

GEOGRAFIJA

Radviliškis - miestas vidurio Lietuvos šiaurėje, apie 20 km į pietryčius nuo Šiaulių, apie 180 km nuo Vilniaus, 140 km nuo Kauno, 180 km nuo Klaipėdos. Įsikūręs pelkėtoje lygumoje.

ISTORIJA

Istoriniuose aktuose Radviliškio miestas pirmą kartą paminėtas 1567 m.; šie metai laikomi Radviliškio miesto įkūrimo data. Vardo kilmė: tai priesagos -išk vedinys iš asmenvardžio, Radvilos pavardės. Šis vietovardis atsirado tada, kai Radviliškis priklausė magnatams Radviloms.

• 1597 m. pastatyta katalikų bažnyčia, įsteigta pradinė mokykla.
• 1619 m. Radviliškyje įsteigta parapija.
• 1649 m. antroje pusėje ar 1650 m. pradžioje Radviliškis sudegė. Sudegė 80% visų pastatų. Taip pat Radviliškis nukentėjo per 1600-1629 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybės karą su Švedija ir per 1700-1721 m. Šiaurės karą.
• 1673 m. Šiaulių ekonomijos inventoriuje Radviliškis vadinamas miestu, kuriame yra 18 V3 turgaus sklypų ir 82 gatvės sklypai, 30 karčemų.
• 1687 m. Lietuvos ir Lenkijos karalius Jonas Sabieskis suteikė Radviliškiui turgaus privilegijas.
• XVII a. pradžioje Lietuvos teritorijoje vykstant karui su švedais Radviliškis buvo sudegintas. 1710 m. Radviliškyje neliko nei vieno gyventojo. 1736 m. Radviliškis ėmė pamažu atsikurti.
• 1868 m. bažnyčią sunaikino gaisras. 1870 m. klebonas kun. Juozapas Bartkevičius pastatė Švč. Mergelės Marijos gimimo vardo bažnyčią.
• 1871 m. nutiesus Liepojos-Kaišiadorių ir 1873 m. Daugpilio geležinkelio linijas, Radviliškis pradėjo sparčiai augti. Čia apsigyveno nemažai geležinkelininkų.
• 1905 m. mitinge radviliškietis Antanas Povylius, grįžęs iš Didžiojo Vilniaus seimo, miestelio aikštėje perskaitė seimo nutarimą.
• 1919 m. sausio mėnesį Radviliškį užėmė bolševikai. Juos išvijus 1919 m. spalio 16 d. į Radviliškį įsiveržė bermontininkai. Spalio 23 d. 7 val. bermontininkai buvo sutriuškinti. Šioje įnirtingoje kovoje žuvo radviliškiečiai - G. Sakalauskas ir J. Jaraminas. Jų vardais pavadintos miesto gatvės.
• 1919 m. Radviliškyje atidaryta progimnazija. Progimnazijos įkūrimo iniciatoriai buvo geležinkelininkai, todėl mokykla vadinta "Vidurinioji Geležinkelio mokykla".
• 1921 m. geležinkelininkai įkūrė draugiją "Viltis".
• 1922-1929 m. veikė Šv. Kazimiero draugijos knygynas.
• 1923 m. Radviliškis gavo miesto teises su antros eilės miesto savivaldybe ir burmistro pareigomis.
• 1924 m. nutiesti pirmieji šaligatviai, sutvarkytas apšvietimas, pasodinti žalumynai. Jau veikė du sveikatos punktai, trys dantų gydymo kabinetai, apylinkės teismas, notaro kontora, policijos komisariatas. Klestėjo didelės geležinkelio dirbtuvės, stiklo fabrikas, ketaus liejykla, puodų dirbtuvės, dvi lentpjūvės, kelios amatų dirbtuvės, kooperatyvai, dvi smulkaus kredito draugijos, "Maisto" ir "Lietūkio" krautuvės. Mieste ir užmiestyje stovėjo Lietuvos kariuomenės inžinerijos batalionas ir šarvuočių rinktinė. Atidarytos katalikų, evangelikų reformatų, liuteronų bažnyčios. Žydų bendruomenė turėjo sinagogas.
• 1925 m. pradėtas leisti laikraštis "Radviliškio naujienos". Radviliškio miesto kapinėse pastatytas paminklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. 1930 m. pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam.
• 1932-1933 m. lietuvių ir esperanto kalbomis leista J. Šato redaguojama "Šiaurės žvaigždė" (Norda Stela). 1934 m. pastatyti Šaulių sąjungos rūmai.
• 1937 m. atidaryta Valstybinė biblioteka ir įkurta pirmoji Durpynų tyrimų stotis.
• Radviliškio neaplenkė ir okupacija. 1941 m. iš Radviliškio į Sibiro lagerius išvežti 145 žmonės - suaugę ir vaikai.
• 1941 m. pavasarį prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Radviliškyje įsikūrė pagrindinė "Lietuvos laisvės armijos" organizacija, kuriai vadovavo Lietuvos kariuomenės kapitonas Adolfas Eidintas. Karo metais Radviliškio apylinkėse įsikūrė Lietuvos partizanų "Žaliosios rinktinė".
• 1944 m. liepos 22 d., Radviliškyje vykusių masinių vyrų gaudynių metu sulaikyta ir į Vokietiją išvežta daugiau nei 100 jaunų vyrų.
• Panaikinus apskritis, 1950 m. Radviliškis tapo rajoninio pavaldumo miestu - rajono centru. Pagrindinės pramonės šakos - geležinkelis, dideli lokomotyvų ir vagonų depai, žemės ūkio mašinų gamykla (dabar AB "Radviliškio mašinų gamykla", kuri 1996 m. pagamino pirmąjį lietuvišką kombainą "Nemunas"), AB "Rameta", sviesto gamykla, raštinės reikmenų įmonė "Beržas", duonos kombinatas (dabar UAB "Radviliškio duona"), Šiaulių trikotažo fabriko "Verpstas" trikotažo cechas, miško pramonės ūkis, statybos organizacijos.
• Pastaraisiais dešimtmečiais išsiplėtė švietimo įstaigų tinklas. Mieste yra dvi gimnazijos - Juozo Tumo-Vaižganto ir Lizdeikos, 4-ios vidurinės mokyklos, jaunimo mokykla, reabilitacinis profesinio rengimo centras, trys vaikų darželiai.
• Rajoninė biblioteka nuo 1996 m. vadinama Viešąja biblioteka. Miesto centre puikuojasi kultūros rūmai.
• 1988 m. Radviliškio gatvėms pradėti grąžinti senieji vardai. V. Kapsuko vardu vadinama gatvė atgavo savo senąjį - S. Dariaus ir S. Girėno, M. Melnikaitės - G. Sakalausko, J. Janonio - J. Jaramino pavadinimus.
• 1989 m. prie Radviliškio bažnyčios varpinės pastatyti trys kryžiai - paminklas Stalinizmo aukoms atminti (paminklą kūrė V. Vaicekauskas, L ir E. Gaubai).
• 1990 m. rugsėjo mėnesį Radviliškio miesto kapinėse perlaidoti 8 rezistencijos dalyviai. Jose pastatytas paminklas.
• 1992 m. balandžio 11 d. Radviliškyje įvyko antrasis visos Lietuvos partizanų judėjimas.
• 1995 m. birželio 14-ąją, Gedulo ir Vilties dieną, šalia pastatytų trijų kryžių pašventintas skausmo ir kančios kelias.

ŽMONĖS

Krilavičiūtė Rimanta, gim. 1955 m. Radviliškyje. Šiaulių dramos teatro aktorė. Kino aktorė.

Misiūnaitė Janina, gim.1922 m. Radviliškyje. Dainininkė, mecosopranas, ilgametė Operos ir baleto teatro artistė.

Misius Jonas, gim. 1882 m. Radviliškyje. Režisierius, mėgėjų teatrų artistas. Mirė 1914 m.

Raska Stasys, gim. 1920 m. Radviliškyje. Aktorius, dirbęs Šiaulių dramos teatre. Lietuvos nusipelnęs artistas. Mirė 1981 m.

Tomkus Vytautas, gim. 1940 m. Radviliškyje. Aktorius. Lietuvos nusipelnęs artistas. Ilgametis Vilniaus dramos teatro aktorius. Kino aktorius.

Juozapaitis Vvtautas, gim. 1963 m. Radviliškyje. Dainininkas. Operos ir baleto teatro artistas.

Žižniauskaitė - Balašaitė Aurelija, gim. 1923 m. Radviliškyje. Gyvena JAV. Rašytoja, publicistė, aktyvi visuomenės veikėja, 6 romanų autorė.

Kalvaitis Vladas, gim. 1929 m. Radviliškyje. Pedagogas, tremtinys, rašytojas. 2 satyrinių knygų autorius.

Marcinkevičius Jonas, gim. 1900 m. Radviliškyje. Rašytojas, dramaturgas. Knygų - romanų, apybraižų, apysakų autorius. Žym. romanai: "Kražių skerdynės", "Benjaminas Kordušas", "Mes ateinam - 3 d.", "Jis turi mirti". Mirė 1953 m.

Radzevičius Brenius, gim. 1940 m. Radviliškyje. Prozininkas rašytojas. 3 romanų autorius. Mokytojavo, dirbo periodikoje. Mirė 1980 m.

Bagdonavičius Gerardas, gim. 1901 m. Radviliškyje. Pedagogas, dailininkas, grafikas, tapytojas. Mirė. 1986 m.

Daugėla Kazys, gim. 1912 m. Radviliškyje. Inžinierius, fotografas, gyvena JAV. Kelių fotografijų knygų autorius. Pasaulio masto fotografas.

Jusionis Stasys, gim. 1927 m. Radviliškyje. Dailininkas, tapytojas. Nusipelnęs meno veikėjas. 1981metų Valstybinės premijos laureatas. Pasaulinių parodų dalyvis. Dailininkų sąjungos narys.

Lišaitis Vladas, gim. 1939 m. Radviliškyje. Dailininkas, grafikas, tapytojas, akvarelininkas. Pasaulinių parodų dalyvis. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Vincevičius Vytautas, gim. 1935 m. Radviliškyje. Dailininkas, tapytojas. Dailininkų sąjungos narys, nusipelnęs meno veikėjas. Dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose. Dirba taikomosios dailės, tapybos, grafikos srityje, lieja akvareles.

Dobrovolskis Mykolas, gim. 1919 m. Radviliškyje. Tėvas Stanislovas . Kunigas. Kapucinų vienuolyno vienuolis, pamokslininkas.

Per Radviliškį ėjo knygnešių Jono Ambrazaičio, gim. 1856 m. Šiaulėnuose; Juozo Čepulio, gim. 1876 m. Daugėlaičiuose, Augusto Grisaičio; Jackaus Derkinčio, gim. 1840 m.; Antano Krasinsko gim. 1866 m, Antano Povyliaus knygų platinimo keliai.

PAMINKLAI, LANKYTINOS VIETOS

• Švenčiausios M. Marijos gimimo bažnyčia.
• Stačiatikių cerkvė.
• Evangelikų liuteronų maldos namai.
• Katalikų kapinės.
• Stačiatikių kapinės.
• Žydų kapinės.
• Naujosios miesto kapinės.
• I - ojo Pasaulinio karo karių kapinės.
• II -ojo Pasaulinio karo karių kapinės.
• Žydų genocido ( 1941 08 25-26 ) kapinės.
• Paminklas Lietuvos kariams - savanoriams, žuvusiems kovoje su bermontininkais 1919 XI ir kapai.
• Vėjo malūnas, mūšio objektas 1919 11 12 kovoje su bermontininkais dėl Radviliškio.
• Paminklas Lietuvos partizanams (1944 -1954 ) ir kapai.
• Paminkliniai akmenys Lietuvos partizanų išniekinimo vietose.
• Ąžuolynas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo atminimui įamžinti.
• Rašytojo Jono Marcinkevičiaus memorialinis muziejus.
• Geležinkelio stotis.
• Obeliskas Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui.
• Paminklas pergalei prieš bermontininkus ( 1919 m. ).

BAŽNYČIOS:

• Švenčiausios M. Marijos gimimo bažnyčia.
• Pravoslavų cerkvė.
• Evangelikų liuteronų maldos namai.

Už pateiktą informaciją atsakingas seniūnijos seniūnas.