|
1. Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminai
2. Kalbos konsultacijos ir institucijos
3. Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės, Raštvedybos taisyklės, Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas
4. Atmintinė juridinių asmenų pavadinimams sudaryti
Atmintinės parengtos vadovaujantis Raštvedybos taisyklėmis, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais, A. Rinkevičienės knyga "Oficialiųjų ir kitų raštų rengimas" (Šiauliai, 2003) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Valstybinės kalbos kontrolės tarnybos vedėjos Albinos Šiupienienės parengtomis rekomendacijomis.
Kalbėkime taisyklingai
Kada „Kalėdų“, kada „kalėdinis“?
Labai aiškiai pasakyti, kada vartoti kilmininko formą, kada priesagos -inis, -ė būdvardį, gana sunku. Dažnai tam tikri žodžių Kalėdų, kalėdinis, -ė vartojimo atvejai yra subtilūs. Nuo seno buvo įprasta vartoti kilmininko formą, pvz.: rudens atostogos, gimtadienio dovana, Velykų rytas, taip pat ir Kalėdų atostogos, tad tais atvejais, kai nusakomas tam tikras daiktas ar konkretus veiksmas, skirtas tik tai konkrečiai šventei – Kalėdoms, teiktina kilmininko forma, pvz.: Kalėdų pyragas, Kalėdų eglutė, Kalėdų dovanos, Kalėdų Senelis, Kalėdų staigmena (geriau nei siurprizas!), Kalėdų atvirukas, Kalėdų koncertas, Kalėdų žaidimas ir pan. Tačiau tais atvejais, kai kalbama apie Kalėdoms skirtą, bet kitu laiku vykstantį veiksmą, pvz., kalėdinis žaidimas gali būti žaidžiamas ir ne per Kalėdas, kalėdine staltiese užtiesti stalą galime ir po Kalėdų ir t. t., arba kai atsiranda dviprasmybių, pvz.: Kalėdų prekyba, Kalėdų nuolaida, Kalėdų mugė ir kt., tiktų vartoti priesagos -inis, -ė būdvardį kalėdinis, -ė. Tad reikėtų sakyti kalėdinė prekyba, kalėdinė nuolaida, o vietoj Kalėdų išpardavimas – kalėdinis išpardavimas ir pan. Kalbininkai ne visada gali išnagrinėti kiekvieną „kalėdinį“ atvejį. Labai svarbu, kad patys vartotojai nepamirštų, jog būdvardis kalėdinis, -ė ne visada gali pakeisti kilmininką, antra vertus, ne visur tinka ir Kalėdos. Nelabai bus gerai, jei pradėsime Kalėdas pardavinėti, taikyti joms nuolaidas ir pan.
Plačiau apie tai žr. D. Vainauskienė. Kalėdos ir kalėdinis: kada katrą vartoti // Lietuvos rytas, 1996 m. lapkričio 29 d.
Ar dėti kablelį po „tuo labiau“ prieš „kad“?
Kablelio čia neturi būti – kablelis turi būti tik prieš visą junginį tuo labiau kad.
Pagal Privalomųjų skyrybos taisyklių, patvirtintų VLKK 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-2 (103), 8.3 punktą: „Šalutinis dėmuo išskiriamas kartu su jį pabrėžiančiais ar aiškinančiais žodžiais arba žodžių junginiais ypač, nebent, juoba, juolab, juo labiau, tuo labiau, būtent, vis tiek, tai yra, pvz.: Bematant sukilo piktžolės, ypač kur rugiai buvo iššutę. Neturiu nieko paguodžiamo ponui, nebent kad visi volyniečiai prisiekė karaliui ir karalystei. Remontas netrukus atsipirks, juolab kad salę nuomosime. Žiūrovai nenuobodžiavo, juo labiau kad rezultatas ne kartą buvo lygus. Teismo išvados yra nebeaktualios, tuo labiau kad jos negalioja atgaline tvarka. Tokie žmonės bando įsitvirtinti silpnose bendrijose, būtent kur nėra iniciatyvių žmonių ir darnios narių veiklos. Išeik, vis tiek kas tu būsi, ir pasirodyk. Jis banke pasirodydavo prieš pat darbo pabaigą, tai yra kai darbuotojai būdavo labiausiai užsiėmę.“
Išsamesniame skyrybos taisyklių rinkinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (Vilnius, 1992, p. 214) dar pasakyta, kad po žodelio būtent ir junginio tai yra (t. y.) prieš prijungiamąjį jungtuką gali būti rašomas dvitaškis, jeigu toliau eina ne vienas šalutinis dėmuo, pvz.: Po ilgų ginčų jie susitarė, būtent: kad visi rytoj važiuos drauge autobusu, kad niekas neatsisakytų ir kad nė vienas nevėluotų.
Daugiau kalbos patarimų – internete adresu http://www.vlkk.lt/konsultacijos.
Paimta iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banko
|
Apie rajoną
About the District
O районе
