Europos Sąjungos darnios energetikos savaitė

Vasario 9-13 dienomis Briuselyje ir keliasdešimtyje kitų ES miestų vyko Europos Sąjungos darnios energetikos savaitės renginiai, kurių lozungas „Per savaitę pakeiskime savo ateitį“. Darnios energetikos savaitės atidarymas prasidėjo konferencija, kurioje sveikinimo ir politines kalbas sakė žymūs pareigūnai. Čekijos aplinkos ministras Martin Bursikas pabrėžė, kad kai kuriose šalyse greta senosios biurokratijos formuojasi „žalioji“ biurokratija. Europos Parlamento vicepirminkė Mechtilda Rothe paragino investuoti į tas sritis, kurios pačios efektyviausios energijos gamyboje. Energetikos komisaras A.Piebalgs pabrėžė bendro ES energetinio saugumo užtikrinimą, o energijos taupymą siūlė pradėti kiekvienoje šeimoje. Urbanistikos specialistams patarta planuoti ir statyti mažiau energijos išteklių sunaudojančius pastatus. Aplinkos komisaro S. Dimos nuomone, energijos efektyvumo srityje reikalinga revoliucija. Europos investicijų banko prezidentas Filipas Maystadas paminėjo palankesnius paskolų paketus tiems, kurie dirbs darnios energetikos mokslo ir tyrimų, atsinaujinančios energijos plėtros ir panaudojimo srityse.

Tačiau pačios aktualiausios ir svarbiausios temos - Europos energetika ir klimato kaita, galimos pasekmės ir galimi veiklos būdai – buvo aptartos antrojoje konferencijos dalyje. Atsinaujinančios energijos tarybos prezidentas A. Zervos pateikė daug puikių pavyzdžių, kaip nacionalinės vyriausybės, sukūrusios palankius įstatymus atsinaujinančios energijos srityje, sumaniai parengusios ekonomikos gaivinimo nacionalines programas, pasiekė akivaizdžių rezultatų vėjo, saulės, vandens, fotovoltinės energijos panaudojimo srityse. Vokietija šioje srityje pasiekė daugiausiai. Vokietijoje valstybės institucijų ir savivaldos lygmenyse vyksta esminiai pokyčiai atsinaujinančios energijos gamybos, tiekimo, perdavimo, pirkimo, finansavimo srityse.

Europos Parlamento narys Claude Turmes (Liuksemburgas) itin kritikavo Žozė Manuelio Baroso vadovaujamos grupės parengtą ES ekonomikos gaivinimo planą, kuriame, pasak pranešėjo, yra neskiriama eurų atsinaujinančios energijos plėtros, gamybos sritims, ir kuri labiau atspindi didžiųjų ES energijos, dujų, transporto priemonių gamintojų interesus. ES atsinaujinančios energijos gamybos tempai ir apimtys kasmet auga, nepaisant kai kurių neigiamų pasekmių: sugadintas kraštovaizdis vėjo malūnų siluetais, žala mažų upių florai ir faunai, atsirandanti dėl hidroelektrinių statybos.

Pirmą kartą buvo detaliai aptarti šio sektoriaus vystymo planai iki 2050 m.

Lietuvos savivaldybių merai – aktyvūs ES darnios energetikos savaitės dalyviai

Iš penkiolikos Lietuvos savivaldybių merų, pareiškusių ketinimą dalyvauti merų pakto veikloje, septynių savivaldybių merai vasario 10 d. iškilmingoje Europos Parlamento (EP) didžiosios salės ceremonijoje pasirašė ir savo parašais patvirtino ketinimą savivaldybių teritorijose:

1. Užtikrinti ES įsipareigojimą iki 2020 m. sumažinti bent 20 % šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį, lyginant su 1990 m. kiekiu, ir ES tikslą iki 2020 m. minėtą kiekį sumažinti 20 - 30 %; 2. Užtikrinti privalomą ES tikslą, kad iki 2020 m. atsinaujinančios energijos dalis sudarytų 20 % visų energijos sąnaudų; 3. Užtikrinti, kad iki 2020 m. būtų sutaupyta 20 % pagamintos energijos, lyginant su 2005 m. Savivaldybės per vienerius metus (nuo Merų pakto pasirašymo datos) turės pateikti Darnios energetikos veiksmų planą numatantį, kaip bus pasiekti šie tikslai. Įgyvendinant planą, savivaldybėse reikės organizuoti Energetikos dienas ar Miesto pakto dienas (bendraujant su Europos Komisija (EK), kitais rėmėjais), sudarant sąlygas gyventojams dalyvauti šioje veikloje ir suprasti tiesioginę galimybių ir privalumų naudą.

Pasirašymo ceremonijoje dalyvavo ir Merų paktą pasirašė šie Lietuvos savivaldybių vadovai: Anykščių r. sav. meras Sigutis Obelevičius, Kauno m. sav. meras Andrius Kupčinskas, Panevėžio m. sav. meras Povilas Vadopolas, Pakruojo r. sav. meras Saulius Gagieckas, Šilalės r. sav. meras Albinas Ežerskis, Šilutės r. sav. meras Virgilijus Pozingis, Vilkaviškio r. sav. meras Algirdas Bagušinskas. Pasirašymo ceremonijoje dalyvavo kiti šių savivaldybių atstovai, merų delegacijos nariai bei Kauno regiono energetikos agentūros direktorius Feliksas Žinevičius, LSA atstovybės darbuotojai.

Merų pakto pasirašymo ceremonijoje pasisakė šešių ES miestų merai, kurie pristatė galimybes ir būdus Merų pakte numatytiems veiksmams įgyvendinti. Europos Komisijos Energetikos komisaras A. Piebalgs savo pranešime išdėstė daugybę teigiamų pasekmių savivaldybių gyventojams, jeigu jie prisidės prie Merų pakte numatytų veiksmų įgyvendinimo, tačiau apie galimą tikslinį finansavimą nieko konkretaus nepasakė, tačiau paminėjo, jog daugiau lėšų bus skiriama moksliniams tyrimams atsinaujinančios energijos srityje, bus lengviau gauti lėšų šiems projektams vykdyti, nes Europos Investicijų bankas teiks paskolas savivaldybių projektams palankesnėmis sąlygomis. Jis paminėjo, kad 200 savivaldybių, kurių vadovai pasirašė šį dokumentą, atstovauja per 80 milijonų ES gyventojų.

Pasirašymo ceremonijoje buvo pristatytas Merų pakto vykdymo biuras, kuriame dirbs penki darbuotojai. Pristatyta šio biuro veiklos programa.

Prieš pat ceremoniją tarpparlametinė šešių EP narių grupė išplatino spaudos pranešimą, kuriame itin kritikuojamas Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barosas. EK pirmininkas kritikos susilaukė už tai, kad į Merų pakto pasirašymo ceremoniją atvyksta „tuščiomis rankomis“, nes vietoj EK žadėtų 500 milijonų eurų nebežada nieko, kadangi jo kabineto žmonės nusprendė šią sumą pinigų siūlyti skirti organizacijai „Energijos miestai“ (Eenergycities), kuri šiuos pinigus panaudos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti. Pareiškime Merų pakto dalyviai raginami kreiptis į EP ir EK dėl šios perspektyvios iniciatyvos finansavimo. Analitikai tokius pareiškimus vertina atsargiai, nes nebeaišku ar tai prasidėjusios rinkiminės kampanijos dalis, ar rimtas rūpestis, kad merų iniaciatyva turėtų realų finansinį pagrindą. Tikėtina, kad šį ginčą turės išspręsti naujai išrinkto EP nariai drauge su naujai paskirtais EK pareigūnais.

Lietuvos savivaldybių merai turėjo progos susipažinti su EP veikla, pasikalbeti ir padiskutuoti politinio ir ūkinio gyvenimo klausimais su EP nariu E.Gentvilu, o taip pat neformaliuose susitikimuose apsikeisti nuomonėmis dar su keturiais EP nariais iš Lietuvos.

Groundwork West Midlands organizacija ieško tarptautinių partnerių “PIMLICO - ekonomiškos aplinkos kūrimo projektui” vykdyti

Groundwork West Midlands organizacija (Didžioji Britanija) ieško tarptautinių partnerių iš ES šalių narių “PIMLICO - ekonomiškos aplinkos kūrimo projektui” vykdyti. Šį projektą inicijuoja Intelligent Energy Europe (IEE).

Ieškomi projekto partneriai - savivaldybių viešosios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kitos bendruomenę aptarnaujančios įstaigos.

Partneriai bendradarbiaus su vietos bendruomene, siekdami užtikrinti namų, mokyklų, bendruomenės centrų bei kitų bendruomenės naudojamų pastatų taupų energijos panaudojimą.

Projekto vykdymo pradžia 2010 m. Jis tęsis 3 metus. Partneriai kviečiami atsiliepti iki 2009 m. vasario pabaigos.

Tikimasi, kad partneriai, projekto įgyvendinimo metu, turės prisidėti prie projekto dalinio finansavimo. Pageidaujantys dalyvauti projekte daugiau informacijos ras prisegtame dokumente bei kreipdamiesi į projekto koordinatorę Anja Krabatsch elektroniniu paštu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą

Flamandų Vyriausybė plečia bendradarbiavimą su Centrinės ir Rytų Europos šalimis

Flamandų regiono Vyriausybė 2008 m. lapkričio mėn. viduryje priėmė sprendimą plėsti bendradarbiavimą su Centrinės ir Rytų Europos valstybėmis. Yra numatyta finansinė parama bendriems projektams vykdyti, tačiau Lietuvos savivaldybės dėl įvairių priežasčių kol kas šia galimybe mažai naudojasi.

Flamandų bendradarbiavimas su Centrinės ir Rytų Europos (CRE) šalimis prasidėjo 1992 m., kai Flamandų Vyriausybė finansavo paramos programas, kuriose dalyvavo CRE šalys.

Lietuvos savivaldybės kviečiamos teikti projektų siūlymus Flamandų Užsienio reikalų departamentui iki 2009 m. kovo 31 d. Flamandų Vyriausybės siūlyme teigiama, kad prioritetas skiriamas naujų ES šalių projektams, turintiems tęstinumo galimybių. Teikiamų projektų kryptys nenurodomos, tačiau svarbus elementas - partnerių Flamandijoje turėjimas ar jų suradimas. Tikėtina, kad tokios sąlygos palankiausios Lietuvos savivaldybėms, jau turinčioms partnerių Flamandijoje.

Pageidaujantys dalyvauti bendruose projektuose turi kreiptis į projekto koordinatorę Etienne Schollaert: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą

Daugiau informacijos rasite internete:
http://iv.vlaanderen.be/nlapps/docs/default.asp?fid=304

Regionų komiteto biuro posėdyje

Vasario 11 d. įvykusiame Regionų Komiteto biuro posėdyje buvo svarstoma 18 klausimų. Didžioji jų dalis buvo susijusi su Regiono Komiteto veiklos perspektyvomis. Vieną iš aktualiausių biuro posėdžio klausimų „Dėl administracinės naštos mažinimo“ pristatė Vokietijos politikas Edmundas Stoiberis. Jis išskyrė svarbiausias sritis, kuriose pirmiausiai turi būti mažinama biurokratinė našta - Tai smulkaus ir vidutinio verslo dokumentuose ir procedūrose, viešųjų pirkimų dokumentacijoje ir procedūrose, maisto ir veterinarinės saugos srityse. Pranešėjas pateikė keletą pavyzdžių. ES šalyse per metus persiunčiama per 40 milijardų sąskaitų faktūrų. E. Stoiberis iškėlė retorinį klausimą - kas būtų, jeigu sąskaitas būtų galima perduoti ir vykdyti procedūras elektroninėmis priemonėmis. Būtų sutaupyta apie 80 milijonų eurų. Viešųjų pirkimų srityje pasiūlyta įvesti maksimalius ir minimalius finansinių procedūrų slenksčius, kurių nesant susilaukiama didelių ir sudėtingų, ilgalaikių procedūrų paprastam pirkimo veiksmui atlikti. Pastebėta, kad maisto saugos procedūrų užtikrinimo našta ES sudaro apie 3.2 milijardus eurų per metus. Pranešėjas lygino įvairių šalių skirtingus biurokratinio ,,pasiekimo” lygius, pavyzdžiui, Vokietijoje egzistuoja apie 4500, o Italijoje per 120 000 svarbiausių teisės aktų (vienoje srityje).

Kiti klausimai didelių diskusijų nesulaukė (dėl Viduržemio jūros regionų valstybių institucijos asamblėjos steigimo, vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmens Rytų partnerystėje, RK komisijų 2009 m. darbo programos). Posėdyje diskutuota dėl RK misijos deklaracijos. Šioje diskusijoje aktyviai dalyvavo Lietuvos delegacijos vadovas G.Paviržis.

Uždarame posėdyje buvo svarstoma RK naujo generalinio sekretoriaus paskyrimo klausimas. Biuro nariai vienbalsiai pritarė dabartinio generalinis sekretorius G.Stahlio kandidatūrai.

Posėdyje taip pat dalyvavo Lietuvos delegacijos vadovo pavaduotojas Zarasų r. sav. meras A.Abramavičius ir LSA atstovas Briuselyje P.Kuprys.

LR Seimo nariai domisi Regionų Komiteto ir LSA atstovybės darbu

Vasario 12 d. Regionų Komiteto patalpose įvyko Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narių susitikimas su Lietuvos RK delegacijos vadovo pavaduotoju A.Abramavičiumi ir LSA atstovu Briuselyje P.Kupriu. Pasitarimo metu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas V. Kurpuvesas, komiteto narė D.Bekintienė buvo supažindinti su RK veiklos tikslais, principais ir aktualijomis, kurias sprendžia RK nariai iš Lietuvos drauge su kitais 26 šalių atstovais.

Buvo diskutuojama apie Lietuvos regionų politikos galimybes, kurios gali atsiverti Lietuvoje pertvarkius apskričių sistemą, įsteigus keturis atskirus regionus (trys regionai ir Vilnius) apie 2011-2012 m., atsiras galimybė pradėti decentralizuoti ES teikiamos pagalbos teikimą, labiau deleguojant ją regionams, kurie savo veiksmus derins su jau veikiančiais ministerijose padaliniais, kad būtų tinkamai pasiruošta naujajam finansavimo laikotarpiui.

Svečiams pristatyta nuomonė apie EP narių iš Lietuvos, Lietuvos Nuolatinės atstovybės darbuotojų, Lietuvos RK delegacijos narių, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovybės veiksmų derinimo, bendradarbiavimo būtinybės ir galimybės.

Susitikime nuspręsta, kad Lietuvos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narių bei RK narių, o taip pat LSA atstovybės bendri pasitarimai ateityje gali tapti reikšmingesniais sanglaudos politikos bei regioninės plėtros įgyvendinimo srityse.

Povilas Kuprys
LSA atstovas Briuselyje