NAUJIENOS IŠ REGIONŲ KOMITETO

Regionų Komiteto plenarinė sesija

Vasario 12-13 d. vykusioje Regionų Komiteto (RK) plenarinėje sesijoje svarstyta daug savivaldybėms svarbių ir aktualių nuomonių, priimta reikšmingų sprendimų. Pirmąją sesijos dieną svarstyti Europos Komisijos komunikatai „Bendroji rinka, socialinė vizija ir visuotinės svarbos paslaugos“, Europos iniciatyva „Small business act“, „Ekologiškesnis Europos transportas“, „Teritorinė sanglauda“, o taip pat Europos Komisijos tarnybų darbo dokumentai „Vietos ir regionų valdžios integracijos politikos priešakyje“ ir „Sveikatos priežiūros paslaugos kitose valstybėse narėse“. Taip pat posėdyje svarstyti du siūlymai priimti Europos Parlamento (EP) ir Europos Tarybos (ET) reglamentą „Bendras Europos dangus II“ bei „Aplinkos vadyba ir audito sistema ir ekologinio ženklo peržiūra (Ecobel) “.

Antrąją posėdžio dieną svarstytas Europos Komisijos (EK) komunikatas „Elektroninių ryšių universaliosios paslaugos ir ateities tinklai ir internetas“, taip pat - „Žemės ūkio produktų kokybės žalioji knyga“ ir „Migracija ir jaunimas žalioji knyga“.

Didelio dėmesio sulaukė Europos energetikos komisaro A. Piebalgso pranešimas. Pasidžiaugęs „Darnios energetikos savaitės“ renginiais ir tuo, kad daug organizacijų ir institucijų rimtai sprendžia atsinaujinančios energijos, energijos taupymo bei efektyvaus panaudojimo, pastatų renovavimo klausimus, net ir esant įtemptai ekonominei situacijai, teigiamai įvertino merų pakto veiklą. Komisaras pareiškė, kad šios veiklos konkretūs rezultatai priklausys nuo to, kokius veiksmų planus parengs savivaldybės ir kiek plačiai bei naudingai bus įtraukti gyventojai ir kitos savivaldybėse funkcionuojančios suinteresuotos institucijos. Merų sambūrio veikloje dalyvaujančioms savivaldybėms bus suteikta reikalinga techninė pagalba įgyvendinant projektus. Europos investicijų, o taip pat Europos rekonstrukcijos ir vystymo bankai yra numatę finansinės pagalbos mechanizmą. Tačiau komisaras nedetalizavo konkrečių finansinės pagalbos gavimo galimybių.

EK pirmininko pavaduotoja M.Valstrom pranešime pažymėjo, kad kasmet mažėja žmonių dalyvaujančių EP narių rinkimuose. Suomijoje EP rinkimuose ketina dalyvauti tik 9 %, Lietuvoje, Latvijoje Prancūzijoje ir kitose šalyse mažiau nei 20 % gyventojų. Gyventojai nebetiki Europos Parlamentu, kaip sprendimus priimančia ir jų gyvenimus įtakojančia institucija. M.Valstrom pristatė įmanomas priemones, kurių imsis ES institucijos, šalių savivaldybių rinkimų organizatoriai bei akcentavo tokių priemonių svarbą: rinkimų logo eksponavimas, pagrindinio šūkio sukūrimas, internetinių adresų „sujungimas“, tiesioginė merų ir savivaldybių parama, tiesioginiai politikų pokalbiai ir debatai su piliečiais, žiniasklaida bei veiksmų koordinavimas. Pasak EK pirmininko pavaduotojos, didžiausias laimėjimas būtų daugumos gyventojų dalyvavimas EP rinkimuose.

Plenarinės sesijos posėdžiuose dalyvavo septyni Lietuvos RK tikrieji nariai ir vienas pakaitinis narys. Lietuvos delegacijos nariai pateikė keliasdešimt pataisymų, kurie buvo pristatyti kartu su kitų šalių RK narių pataisymais, dėl kurių teko diskutuoti, ieškoti kompromisų. Plenarinės sesijos metu pasisakė RK Lietuvos delegacijos vadovas G.Paviržis.

Prieš plenarinę sesiją vykusiame Lietuvos delegacijos narių susirinkime svarstytos galimybės, kaip aktyviau informuoti gyventojus apie RK posėdžiuose svarstomus klausimus. Delegacijos vadovui G.Paviržiui pasiūlius, o LSA asociacijos prezidentui R.Malinauskui pritarus, susirinkimo dalyviai nusprendė, jog į būsimus LSA valdybos bei kitus LSA susirinkimus bus kviečiami svečio teisėmis dalyvauti RK nariai, kurie galės informuoti posėdžio dalyvius apie esminius RK klausimus. Taip pat pritarta, kad Švenčionių raj. sav. meras Vytautas Vygelis pakeis Zarasų raj. sav. merą Arnoldą Abramavičių RK Biuro posėdžiuose, kai šis negalės juose dalyvauti.

Išorės santykių ir decentralizuoto bendradarbiavimo (RELEX) komisija

Vasario 16 d. vyko „Išorės santykių ir decentralizuoto bendradarbiavimo“ komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomos šios nuomonės: „Vietos valdžios institucijos – vystymosi proceso dalyvės“, „Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmens naujojoje Baltijos jūros strategijoje“, „2008-2009 m. plėtros strategijos ir svarbiausi iššūkiai. Potencialios šalys kandidatės“. Taip pat pasikeista nuomonėmis dėl Rytų partnerystės, išklausyta komisijos pirmininko ataskaita dėl Regionų Komiteto (RK) procedūrų, susijusių su iniciatyva „Baltoji knyga dėl daugiapakopio valdymo“, išreikštos nuomonės dėl ES ir užjūrio šalių teritorijų būsimų santykių“.

Komisijos darbe dalyvavo Lietuvos RK delegacijos narys - Prienų r. savivaldybės tarybos narys Antanas Gustaitis ir LSA atstovas Briuselyje P. Kuprys.

Švedų politikas Uno Aldegren pristatė nuomonės projektą dėl „Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmens naujoje Baltijos jūros strategijoje“. Baltijos jūros regiono šalys skatinamos bendradarbiauti atliekant tyrimus, sprendžiant aplinkos apsaugos ir energijos gamybos bei jos perdavimo klausimus. Švedų nuomone, kuriant ir įgyvendinant šią strategiją, būtina įtraukti Rusiją ir Norvegiją, nors šios šalys ir nėra ES narės. Pabrėžiama, kad Baltijos jūros regiono strategijos sėkmė priklausys ir nuo finansinių išteklių. Strategijos įgyvendinimą planuojama finansuoti iš struktūrinių fondų, Europos investicijų banko, Šiaurės šalių investicijų banko lėšų bei Baltijos šalių įnašų.

Vokiečių politikai inicijavo „Dunojaus upės baseino šalių regiono vystymo plano“ kūrimą ir pasiūlė už kelių mėnesių dalyvauti Dunojaus upės baseino šalių vadovų pasitarime. Švedai pritarė šiai iniciatyvai, tačiau siūlė veikti kūrybingai - apjungti „persidengiančių teritorijų“ vystymo planus. Lenkų politikai siūlė regionų ir vietos valdžios struktūras Gruzijoje integruoti į bendrą veiklą, pasinaudojus Europos kaimynystės politikos priemonėmis ir galimybėmis. Šios nuomonės bus perduotos RK biurui galutiniam apsisprendimui.

Europos partnerystės komunikatą, kaip vieną iš prioritetinių Čekijos prezidentavimo laikotarpio temų, pristatė ir pakomentavo EK atstovas Džonas Ororkas. Jis pastebėjo, kad ši iniciatyva nėra nukreipta prieš Rusiją, nors Rusija joje ir nedalyvauja. Laisva prekyba tarp ES ir ES šalių parterių bei gilesnis jų integravimas į Europos gyvenimo būdą yra svarbiausi šios veiklos tikslai.

Tvarios plėtros (DEVE) komisija

Vasario 17-18 d. Regionų Komitete (RK) vyko Tvarios komisijos posėdis. Pirmąją dieną svarstytos keturios nuomonės: dėl energijos efektyvaus panaudojimo paketo, dėl vartotojų teisių, pacientų sveikatos priežiūros prevencijos ir kontrolės, o taip pat nuomonė dėl vaistų paketo.

Svarstant energijos efektyvaus panaudojimo klausimą buvo pabrėžta, kad svarbu paspartinti ir patobulinti ES struktūrinių fondų naudojimą, investuojant į efektyvesnį energijos panaudojimą.

Dėl Europos Sąjungos vartotojų teisių specifikos ir skirtingo traktavimo skirtingose šalyse kilo debatai, kuriuose aktyviausiai dalyvavo Vokietijos ir Prancūzijos politikai. Prieita išvados, kad nuo vietos ir regionų valdžios nuomonės mažai kas priklauso, nes daugelis šių klausimų sprendžiama valstybės lygmenyje. Buvo pastebėta, kad vartotojai, gamintojai, darbdaviai, darbuotojai, tiekėjai turi savo nuomones. Pasisakiusiųjų nuomone, geriausiai prieštaravimus sprendžia vieninga rinka, kurioje laikomasi vienodų taisyklių. Vokiečių politikai kritikavo Europos Komisijos nepakankamą įsigilinimą į šią temą. Danų politikai mano, jog neįtraukus gyventojų į šias veiklas, visos priemonės gali būti neveiksmingos.

Antrąją dieną komisijoje buvo svarstomi neigiamų klimato kaitos pasekmių, biologinių atliekų tvarkymo, žuvininkystės kontrolės sistemos nuomonių projektai.

„Neigiami klimato kaitos padariniai akivaizdūs jau šiandien, tačiau nesiimant galimų sprendimo priemonių, jos taps daug brangesnės jau po kelių metų. Pasigendama strateginio požiūrio ir koordinacijos iš Europos Komisijos“, mano Danijos politikas H. Jansenas. Planuojama galutinę nuomonę priimti Europos Komisijos 2009 m. gegužės 7 d. posėdyje, tačiau, pasak pranešėjo, iki to laiko būtinos diskusijos, kuriose aktyviai dalyvautų regionų ir savivaldybių politikai, gyventojai, ekspertai. EK atstovas pažymėjo, kad teisiniu požiūriu, šis klausimas baigiamas rengti, tačiau finansinis mechanizmas, reikalingas šiai problemai spręsti, kol kas nėra sukurtas. Paradoksaliai nuskambėjo šiam klausimui spręsti numatyta posėdžio data - balandžio 1d. EK pareigūnas pastebėjo, kad „finansinę krizę ir klimato kaitos krizę spręsti vienu metu yra sunkiausia krizė, kurią šiuo metu išgyvena ne tik ES gyventojai“. Diskusijoje dalyvavo daugiau negu dešimt vietos politikų, kurie pripažino, kad EK nerodo didelio aktyvumo šio dokumento parengimui ir galimam priemonių vykdymo užtikrinimui.

Kalbant apie biologinės taršos problemą, pastebėta, jog nedaug daroma siekiant taršos prevencijos, ypač maisto taršos mažinimo (jo išmetimo): nekeičiami ydingi pirkimo, maisto laikymo, gaminimo ir valgymo įpročiai. Kitas politikų pastebėtas trūkumas - nėra biotaršos atrankos mechanizmo, atliekos pakartotinai nepanaudojamos.

Tvarios komisijos posėdyje dalyvavo Lietuvos RK delegacijos nariai: Šilutės r. sav. mero pavaduotoja Stasė Skutulienė, Šaulių r. sav. tarybos narys Raimundas Jakutis. Susirinkime dalyvavo LSA atstovas Briuselyje P.Kuprys.

Posėdyje komisijos nariai buvo supažindini su DEVE komisijos darbo programa 2009 metams.

Ekonomikos ir socialinės politikos (ECOS) komisija

Vasario 19 d. vykusiame Ekonomikos ir socialinės politikos komisijos posėdyje svarstyti tokie svarbiausi klausimai: nuomonės projektas dėl Europos Komunikato „Atnaujintos socialinės darbotvarkės: galimybės, prieinamumas ir solidarumas Europoje XXI amžiuje“; nuomonės projektas „Nediskriminavimas ir lygios galimybės: atnaujintas įsipareigojimas“; nuomonės savo iniciatyva - „Europos ekonomikos atkūrimo planas ir miestų bei regionų vaidmuo“ bei „Dėl vietos ir regionų valdžios institucijų prioritetinių veiksmų užkertant kelią smurtui prieš moteris ir skiriant daugiau dėmesio smurto aukoms“.

Posėdyje pastebėta, kad pagrindinės priemonės, kurių gali imtis vietos ir regionų valdžios institucijos ir kurios gali būti dažniausiai ir efektyviausiai naudojamos užkertant kelią smurtui prieš moteris yra prevencinės. Jos, pasak kalbėjusių vietos politikų, yra pranašesnės, negu kovojant su šio reiškinio pasekmėmis. Europos Komisijos atstovai pastebėjo, kad pagrindinė programa, kuri padeda tarptautiniame lygmenyje stabdant smurtą prieš moteris, yra programa DAPHNE, kurios finansavimui pritaria įvairios EP ir EK iniciatyvos (moksliniams tyrimams, praktinei veiklai, prevencijai).

Ekonomikos atkūrimo plano aptarime didžiausias rūpestis ir diskusijos išsivystė dėl darbo vietų išsaugojimo šiuo svarbiu laikotarpiu. Diskusijoje taip pat pastebėta, kad didžiausias krūvis ekonomikos atgaivinimo procese tenka vietos ir regionų valdžiai. Daugelis kalbėtojų pastebėjo, kad šis planas neturi subalansuoto finansinio mechanizmo.

Komisijos posėdyje dalyvavo Lietuvos RK delegacijos nariai: Vilniaus m. sav. narys, Lietuvos delegacijos RK vadovas Gediminas Paviržis, kuris teikė pakeitimus bei dalyvavo diskusijoje. Posėdyje taip pat dalyvavo Šilutės r. sav. mero pavaduotoja Stasė Skutulienė.

Regionai - už ekonominius pokyčius: rezultatų siekimas

Vasario 16-17 d. Briuselyje įvykusioje konferencijoje ,,Regionai - už ekonominius pokyčius“ Regioninės politikos direktorato generalinis direktorius Dirkas Ahneris ir šio direktorato komisarė Danute Hubner pastebėjo, kad šalia regionuose pastebimų ir vykstančių inovacijų, modernizacijų, kūrybingumo apraiškų, apčiuopiamos ir kitos tendencijos - mažiau išsivystę regionai nepraranda spartaus vystymosi tempų. Europos Komisija (EK) Europos inovacijų ir naujovių metais nuolatos rengia įvairius renginius, kurie koncentruoja ES regionų sukauptą potencialą, nukreipia jį ekonomikos vystymo, bendradarbiavimo su kitais regionais linkme.

Komisarė pastebėjo, kad pasiūlytuose trylikoje Europos Komisijos ekonomikos vystymo prioritetų dalyvauja per 60 tinklų, kurie atstovauja šimtui regionų iš 25 ES valstybių. Šios konferencijos dalyviai pristatė daugiau negu šimtą pranešimų. Komisarė pasidžiaugė, kad projektų paraiškų INTERREG IVC programai skaičius pasiekė beveik 120. Tai, pasak komisarės, rodo didelį regionų siekį dirbti kryptingai ir tikslingai.

Regionų pasiekimų apdovanojimuose, kurie vyko vasario 16 d. vakare, šalia keliasdešimt pretenduojančių į apdovanojimus projektų, buvo minimas ir vienas projektas iš Lietuvos – „Lazeriai mikroįrangai ir diagnostikai“, kuriame dalyvavo įmonės iš Vilniaus: UAB „Ekspla“, UAB „Šviesos konvencija“, UAB „Optida“, UAB „Standa“, tačiau šis projektas apdovanojimų nepelnė.

Seminare „Informacinė visuomenė: kada ji taps regionų realybe?“ buvo svarstomos galimybės ir būtinybė derinti plačiajuosčio interneto prieigų svarbą su regionų poreikiu internetiniam ryšiui. Seminare ne kartą pabrėžtas regioninės ir vietos valdžios vaidmuo, kuris suprantamas kaip gerosios praktikos kaupimas ir skleidimas.

EK Regioninės informacinės visuomenės asociacijos vadovas Gartas Hiudžes, o taip pat EK Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generalinio direktorato skyriaus vedėjas Kenas Dukatelo teigė, kad „plačiajuostis internetas gali labiau įtakoti socialinę, ekonominę, teritorinę sanglaudą, nei kiti svarbūs faktoriai. Jis gali turėti ir lemiamą vaidmenį ES ekonomikos gaivinimo plano vykdyme. Pasak pranešėjų, didelė problema, yra vieno milijardo eurų, kurie skiriami informacijos visuomenės kūrimui kaimo vietovėse, efektyvus panaudojimas, paverčiant pinigus kaimiškiems regionams apčiuopiama nauda.

Pagrindinis EK tikslas – greitaeigis ir plačiajuostis internetas visiems. EK atstovai teigė, kad baigiamas įkurti plačiajuosčio interneto portalas.

Seminaro pabaigoje pristatyta geroji patirtis projektų veikloje. Ispanijos atstovė Rubio Centeno pristatė PIKE projektą How to transfer eGovernment applications, kuriame dalyvavo 10 dalyvių iš įvairių ES šalių. Jie vykdė projektą trijose srityse: eVyriausybė (bevielio interneto visoje savivaldybėje pritaikymas, elektroninių paslaugų teikimas, elektroninio visuotinio atsiskaitymo diegimas), eMokymas (naujų mokymo metodų taikymas mokyklose ir universitetuose), ir eTurizmas (virtualių muziejų kūrimas, eTurizmo kortelės naudojimas). Svarbiausia, pasak projekto koordinatorės, buvo dalinimasis gerąja patirtimi tarp skirtingų projekto partnerių.

Marcin Novacki pristatė lenkų patirtį Lodzės vaivadijoje kuriant viešąją interneto infrastruktūrą. Jie taip pat rėmėsi patirtimi, sukaupta kituose ES regionuose. 2009-2013m. Lodzės savivaldybė planuoja panaudoti savivaldybės ir ES fondų lėšas (34 milijonus eurų) plačiajuosčio interneto diegimui miestui ir miestiečiams.

Sergio Pujolas iš Ispanijos pristatė SFERA projektą, kuris apima plačiajuosčio interneto teikiamas iniciatyvų galimybes bei nustato trukdžius, įgyvendinant plačiajuosčio interneto paslaugas šešių skirtingų partnerių šalių regionuose – gyventojams ir verslininkams. Projekto vadovas teigė, jog paslaugų teikimas plačiajuosčio interneto pagalba, skatina ekonominį regionų vystymą.

Kūrybingumas ir inovacijos - pagrindiniai miestų ir regionų vystymo varikliai

Vasario 17 d. Europos Komisijos (EK) organizuotame seminare „Kūrybiškumas ir inovacijos – pagrindiniai miestų ir regionų vystymosi varikliai“ ES šalių miestų ir regionų atstovai turėjo galimybę pristatyti ekonominio vystymo strategijas, kurių pagalba miestuose ir regionuose skatinami ir palaikomi kūrybinio verslo klasteriai ir jų tarpusavio bendradarbiavimas. Seminaro tikslas - perteikti sukauptą patirtį ir iš jos pasimokyti.

Pradėdamas seminarą, EK Regioninės politikos generalinio direktorato direktorius Rudolf Niesleris pabrėžė, kad kūrybingumo taikymas visuose lygiuose ir visose srityse gali atnešti konkrečios naudos, ypač verslo srityje.

Flamandijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės (Liverpulio), Švedijos miestų atstovai pristatė savo patirtį kūrybingumo versle, praktinius taikymo atvejus. Flamandijos kūrybinių regionų generalinis direktorius Paskalis Koulas pristatė žymiausius kūrybingumo centrus pasaulyje ir pačioje Flamandijoje (Flanders DC – Flanders District of Creativity), kūrybingo verslo atstovus, jų veiklos principus. „Sunkiausia išmatuoti versle kūrybiškumą, tai ilgalaikė ir kantrybės reikalaujanti investicija“, - mano Flamandijos atstovas.

Regensburgo miesto (bendradarbiaujantis su Vilniumi - P.Kuprio past.) atstovas Klaus Grepmeier pristatė Urbact programos projektą „Paveldas - kaip galimybė“. Nors miestas žinomas informacinių technologijų, automobilių pramonės srityse, tačiau miesto plėtrai reikalingas įvairių funkcijų subalansavimas. Darnios ir integruotos miesto vadybos principo taikymas praktikoje bei bendradarbiavimas su kitais ES miestais, kurie taiko šį principą, yra esminis vykdomo projekto tikslas.

Liverpulio miesto atstovas Neilas Petersonas pristatė savo miesto - Europos kultūros sostinės - pasiekimus 2008 metais, pademonstruodamas, kaip skiriamos ES ir vietinės investicijos prisidėjo prie miesto suklestėjimo. Menas, verslas, masinės informacijos priemonės, gyventojai ir gera renginių vadyba buvo pagrindiniai faktoriai, kurie nulėmė Liverpulio sėkmę. Taksistų mokymai, darbas su futbolo sirgaliais, inovatyvaus turizmo priemonės, darbas su pasaulio masinėmis informacijos priemonėmis, kūrybingumo mokymas miesto gyventojams, muzikos ir futbolo reiškinių derinimas – prisidėjo prie šio projekto sėkmės, kurią pamatė 50 milijonų turistų per metus. Pavyzdžiui, turizmo informacinių centrų lankomumas padidėjo 150 %. Savanorių didelis aktyvumas, universitetinės visuomenės įtraukimas, transporto sistemos pertvarkymas, kultūrinio turizmo aktyvinimas buvo papildomos naudos, gautos iš šio projekto.

Švedijos regiono Vastra Gotaland atstovė Pia Areblad pristatė projektą, kuriame per kūrybingą personalo ugdymą, rengimą ir jo valdymą galima pasiekti didelių rezultatų miesto, regiono, kompanijos veikloje. Projekto vykdymo metu buvo taikomi įvairūs principai, susiję su asmens ugdymu, tai, kas racionalu versus kūrybinė logika, kultūrinis skatinimas versus finansinis skatinimas, klientų pasitenkinimas versus darbdavio pasitenkinimas, kūrybinių darbuotojų pakvietimas dirbti į kompaniją versus bet kokių kultūros renginių ir meno kūrinių „neįsileidimas“ į darbo vietą. Galutinė šio projekto išvada, kad prie vieno pridėjus vieną, dažnai gaunasi trys. Tačiau tokiems sprendimams, pasak pranešėjos, reikalinga drąsa. Plačiau apie šį prieštaringai seminaro dalyvių vertinamą projektą galima rasti www.tillt.se

Prancūzijos miesto Nanto atstovai vietoj projekto pateikė filmuotą projekto ECCE medžiagą, kuri pademonstravo verslo ir meno, racionalumo ir kūrybingumo sinergijos pranašumus.

PARTNERIŲ PAIEŠKOS

Didžiojo Besançon urbanistinio rajono bendruomenė ieško partnerių Leipcigo chartijos įgyvendinimo darbo grupei sukurti

Didžiojo Besançon urbanistinio rajono bendruomenė (URBACT) (Prancūzijoje) ieško partnerių Leipcigo chartijos įgyvendinimo darbo grupei sukurti. Projekto partneriai - vidutinio dydžio miestai, turintys 100 – 500 tūkst. gyventojų. Projekto dalyviai sieks panaudoti jau egzistuojančius metodus bei kurti naujus, dalytis gerąja patirtimi tam, kad sėkmingai įgyvendintų Leipcigo chartiją. Daugiau informacijos apie projektą, jo tikslus bei Didžiojo Besançon urbanistinio rajono bendruomenę rasite prisegtame dokumente.

Paraiškas galima teikti iki 2009 m. kovo 21 d.

Pageidaujantys dalyvauti projekte partneriai turi kreiptis į projekto koordinatorius Rémi Dormois ( Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą ) ir Mélanie Garrigues ( Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą ).

Povilas Kuprys
LSA atstovas Briuselyje