Europos jaunųjų verslininkų mainų programa

Atnaujinta Europos jaunųjų verslininkų mainų programa Erasmus for Young Entrepreneurs vasario 19 d. pakvietė dalyvauti ir jaunus, nepatyrusius verslininkus, ir turinčius patirtes smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) vadovavimo srityje.

Europos Sąjungos koordinuojamos programos tikslas suteikti galimybę jauniems verslininkams perimti patyrusių verslininkų, vadovaujančių SVV įmonėms Europos Sąjungos šalyse, patirtį, skatinti patyrusius verslininkus užmegzti ryšius su kitų šalių verslininkais, palengvinti SVV įmonių įsiliejimą į naujas rinkas ir skatinti potencialių partnerių bendradarbiavimą, stiprinti ryšius tarp stambių įmonių vadovų ir SVV verslininkų.

Jaunieji verslininkai turės galimybę dirbti SVV įmonėse, esančiose kitose ES šalyse, įgis praktinių žinių, kurios bus naudingos, steigiant įmonę ir jai sėkmingai vadovaujant, išmoks laiku pastebėti grėsmes ir laiku parengti „gelbėjimo“ planą, tinkamai panaudoti rinkodaros priemones bei efektyviai valdyti finansus. Projektas truks nuo vieno iki šešių mėnesių.

Ši programa yra finansuojama Europos Komisijos lėšomis ir vykdoma, bendradarbiaujant šimtui vietos, regionų ir nacionalinių organizacijų, dirbančių verslo srityje.

Norinčius dalyvauti Erasmus for Young Entrepreneurs programoje, prašome registruotis: www.erasmus-entrepreneurs.eu

Daugiau informacijos rasite čia arba kreipdamiesi į projekto organizatorius elektroniniu paštu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą

Europos vietos valdžios atstovų tinklo susirinkime

Vasario 24 d. įvyko Europos vietos valdžios atstovų tinklo pasitarimas, kuriame buvo informuota apie Europos Komisijos (EK) ketinimus padidinti lėšas projektams finansuoti – dvylikai naujai įstojusių šalių lėšos jos bus padidintos 2 % nei buvo anksčiau planuota. Šalys narės gali pradėti rengti ir įgyvendinti projektus bei pradėti finansuoti iš karto, kai tik EK juos peržiūrės ir galutinai patvirtins, o lėšos, panaudotos juos įgyvendinant, bus grąžintos šalims vėliau. Ypač bus skatinama rengti projektus, susijusius su efektyviu energijos panaudojimu, bei atsinaujinančiais energijos šaltiniais. EK ketina peržiūrėti projektų teikimo procedūras ir jas supaprastinti.

ELAN susirinkime buvo aptarti nacionalinių delegacijų atstovų siūlymai skatinti piliečius dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Dauguma šalių ketina platinti reklaminius pranešimus, pasinaudodami masinės informacijos priemonėmis. Numatyta dalintis patirtimi, organizuojant reklamines kampanijas, siekiant, kad būtų sulaukta kuo didesnio piliečių dalyvavimo.

Susirinkime buvo aptartos ELAN prioritetinės 2009 m. veiklos sritys: vidaus rinka ir viešieji pirkimai; aplinkos apsauga; transportas; energetika; socialinė ir sveikatos apsauga; informacinės visuomenės kūrimas; sanglaudos politika. Didžioji dalis minėtų prioritetų atitinka Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovybės Briuselyje prioritetus.

Susirinkime darbe dalyvavo LSA atstovybės Briuselyje stažuotoja Simona Šimkutė.

Europos judumo savaitės laimėtojų paskelbimas

Vasario 23 d. Briuselyje paskelbti ir apdovanoti 2008 m. Europos judumo (mobilumo) savaitės laimėtojai. Šio apdovanojimo tikslas paskatinti savivaldybes ir miestus dalintis sukaupta patirtimi ir sėkmingais projektais organizuojant judumo savaitės renginius bei skatinti vietos valdžios ir gyventojų pasitikėjimą valdžios ir pačių piliečių inicijuotais veiksmais, sprendžiant miesto gyventojų mobilumo problemas.

Apdovanojimo metu pristatyti Europos judumo savaitės kriterijai, kurie taikomi apdovanojimo procedūroje, paminėti kiti bendro pobūdžio reikalavimai savivaldybėms, kurios siekia dalyvauti tokios savaitės renginiuose. Plačiau galima rasti adresu: http://www.mobilityweek-europe.org/Mobility-Award

Renginio metu buvo akcentuota, kad miesto gyventojai gali pasirinkti eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu, naudotis visuomeniniu ar asmeniniu transportu priklausomai nuo daugelio aplinkybių, už kurių sukūrimą atsakingi vietos politikai bei patys gyventojai. Judumo savaitės dalyvių sąraše buvo 16 Lietuvos savivaldybių. Pretendentų į apdovanojimus sąraše buvo per 15 įvairių šalių miestų, iš kurių trys buvo atrinkti galutiniam žiuri apsisprendimui: Almada (Portugalija), Budapeštas (Vengrija) ir Zagrebas (Kroatija). Nugalėtoju buvo paskelbtas Budapeštas, kuris sugebėjo organizuoti ir įtraukti daug gyventojų į šios savaitės renginius. Miesto biudžetas skyrė nemažai lėšų metro tiesimui, tiltų remontui ir statybai, pėsčiųjų takų plėtrai. Dieną be automobilio Budapešto gatvėse buvo tiesiami žalieji kilimai, vyko daug parodų, ekskursijų, kurių tikslas buvo skatinti keisti miestiečių judumo (mobilumo) mieste įpročius naujais.

Kai kurie miestai (Koprivnica, Kroatija) didžiavosi tuo, kad kiekvienam miesto gyventojui tenka po 3-4 metrus dviračio tako ilgio. Almada ir Zagrebas buvo apdovanoti pripažinimo diplomais, kurie buvo įteikti už įvairių transporto rūšių mieste derinimą ir vystymą. Pavyzdžiui, Almada už vandens, dviračių, tramvajaus transporto integravimą. Pripažinta, kad Zagrebas ypač pagerino oro kokybę mieste, kuriame taip pat įrengta daug pėsčiųjų takų, upės krantinių, padidėjo žmonių skaičius, kuris naudojasi visuomeniniu transportu.

Krizės sąlygomis ypač aktualu yra teisingai ir taupiai investuoti ten, kur gaunama didžiausia nauda žmonėms ir, kad be tiesioginio politikų dalyvavimo ir jų rodomo asmeninio pavyzdžio neįmanoma patraukti miesto gyventojų aktyviai dalyvauti mobilumo savaitės renginiuose, kurie nebūtinai tęsiasi tik savaitę.

Stokholmas - Europos Žalioji sostinė

Vasario 23 d. Briuselyje įvyko Europos žaliosios sostinės paskelbimo ir apdovanojimo ceremonija. Finaliniame aštuntuke Amsterdamas, Bristolis, Kopenhaga, Freiburgas, Hamburgas, Miunsteris, Oslas ir Stokholmas. Tarp 35 dalyvavusiųjų miestų iš 39 šalių buvo ir keletas miestų iš Lietuvos. Europos Žaliosios sostinės atrankos principai yra skelbiami lietuviškai čia.

2010 m. Europos žaliosios sostinės vardas suteiktas Stokholmo miestui, kuris sukūrė ir įgyvendino miesto oro švarinimo kompleksines priemones, integralią viešojo transporto sistemą, padidino ir taip populiarų Švedijoje dviračių transportą. Stokholme, pavadintame “šiaurės Venecija”, ne tik pasiekta aukšta vandens kokybė vandens telkiniuose, bet ir pasiekta, kad apie 95% gyventojų gyvena tik per 300 metrų nuo žaliųjų zonų. Plačiau apie Stokholmo aplinkosauginius pasiekimus ir savivaldybės vaidmenį organizuojant šią ilgalaikę ir daugiametę veiklą ir jos rezultatus, o taip pat visą Stokholmo pateiktą medžiagą Europos žaliosios sostinės apdovanojimo konkursui (Europos Komisijai) galima rasti čia.

2011 m. Europos žaliąja sostine pripažintas Hamburgas, kuriame gyvena beveik du milijonai gyventojų ir kuris miesto biudžete skyrė ir skiria itin didelę dalį lėšų energijos taupymo projektams visuomeninės paskirties pastatų renovacijai bei kuriant planus, nukreiptus miesto „žaliajai“ vizijai įgyvendinti. Hamburgas ne tik suplanavo, bet ir numatė būdus, kaip iki 2050 m sumažinti anglies dioksido išskyrimo apimtis 80%. Lyginant 2008 m duomenis su 1990 duomenimis, anglies dioksido išskyrimas, skaičiuojant vienam gyventojui, sumažėjo 15%. Pripažįstama, kad Hamburgo viešasis transportas puikiai organizuotas ir prieinamas visiems gyventojam. Informacijoje apie Hamburgą teigiama, kad iki artimiausio viešojo transporto stotelės yra vidutiniškai 300 m, nors tokį pasiekimą, kai kurie transporto specialistai vertina nepalankiai. Hamburgo miestas ketina paleisti „idėjų traukinį“, kuris keliaus po Europą ir rinks visas „žaliąsias“ idėjas, pasiekimus ir planus, kurie gali būti panaudoti praktiniams sprendimams. Plačiau apie Hamburgo laimėjimus bei apie kitus šio apdovanojimo finalininkus galima rasti informaciją čia.

Europos savivaldybių ir regionų taryba pataria savivaldybėms

Vasario 19-20 d. Prahoje vykusiame Europos savivaldybių ir regionų tarybos (ESRT) sekretorius susitikime su ES savivaldybių asocijuotaisiais nariais išplatino dokumentą, kuriame išreikštas susirūpinimas finansinės ir ekonominės krizės pasekmėms savivaldybėms, išreikštas pritarimas Europos ekonomikos gaivinimo planui. Dokumente pripažįstama, kad krizė padarė netiesioginę įtaką savivaldybių biudžetams. Pateikta keletas patarimų, kurie skiriami savivaldybėms, kaip jos turėtų ir galėtų įtakoti šalių vyriausybes.

Pirmiausia siūloma savivaldybėms veikti vyriausybes taip, kad jos gautų vyriausybių garantijas, jog numatytas savivaldybių finansavimas būtų vykdomas. Savivaldybės turėtų taip pat kreiptis į vyriausybes, kad jos teiktų savivaldybėms papildomus grantus, kurie dalinai arba pilnai padengtų išaugusius finansavimo kaštus ir padėtų subalansuoti savivaldybių biudžetus. Vienu iš svarbiausių reikalavimų vyriausybėms, pasak Europos ir regionų tarybos išplatinto dokumento, yra prašyti vyriausybių skirti papildomų lėšų numatytiems ES projektams vykdyti (bendrafinansavimas), o taip pat paremti lėšomis programas, kurios numato veiksmus kovojant su sparčiai augančia bedarbyste, darbuotojų perkvalifikavimu. Pavyzdžiui, Latvijoje daugiau nei pusė savivaldybių nebegali vykdyti ES projektų, nes projektų bendrafinansavimui savivaldybės nebeturi lėšų. Taip pat savivaldybės raginamos aktyviau įtakoti vyriausybes, kad šios neatidėliotinai imtųsi viešųjų pirkimų procedūrų supaprastinimo bei inicijuotų įstatymų pataisas, kurios padėtų savivaldybėms supaprastintu būdu kompensuoti jų patiriamą biudžeto deficitą.

Išplatintame dokumente pažymima, kad 12 ES šalių savivaldybių asociacijų dalyvavo ir atsiliepė į raginimą informuoti ESRT apie padėtį savivaldybėse ir atsakė į patektus apklausos klausimus. Informacijoje minima, kad aktyviai teikė informaciją Lietuvos savivaldybių asociacija. Iš apibendrintų apklausos rezultatų aiškėja, kad didžiausių tiesioginių praradimų patyrė Jungtinės Karalystės savivaldybės dėl finansinės krizės Islandijos bankuose – apie vieną milijardą eurų. Belgijos savivaldybės nukentėjo dėl Dexia grupės dalinio bankroto, nors Belgijos Federalinė vyriausybė krizei išspręsti skyrė apie 3 milijardus eurų.

Kitų šalių savivaldybių biudžetai nukentėjo dėl itin ženklaus mokestinių įplaukų sumažėjimo, dėl galimybių sumažėjimo pasinaudoti palankiais kreditais, dėl padidėjusių skolinimosi kaštų.

NAUJIENOS IŠ REGIONŲ KOMITETO

Konstitucinių reikalų, Europos valdymo ir laisvė, saugumo ir teisingumo erdvės komisijos (CONST) posėdyje

Vasario 27 d. vykusiame Regionų Komiteto Konstitucinių reikalų, Europos valdymo ir laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės komisijos posėdyje buvo svarstomos trys pagrindinės nuomonės – „Dėl Baltosios knygos dėl daugiapakopio valdymo“, „Dėl būsimosios bendros Europos prieglobsčio sistemos II“ ir „Dėl visuotino požiūrio į migraciją stiprinimo. Koordinavimo, nuoseklumo ir sąveikos didinimas“.

Diskutuojant daugiapakopio valdymo problemą buvo pripažinta, kad 2009 m. taps pereinamaisiais ir lemiamais metais ne tik Europos integracijai, bet ir naujų daugiapakopio valdymo principų, mechanizmo, priemonių taikymo metais.

Kalbėdami apie prieglobsčio reikalus, posėdžio dalyviai dar kartą aptarė terminus „pabėgėlis“, „prieglobsčio prašytojas“, „papildoma apsauga“, „negrąžinamas principas“, „netiesioginio grąžinimo atsisakymas“, kurių bendras supratimas padeda be tiks spęsti esminius bendrus prieglobsčio klausimus, bet ir padeda skirtingų šalių ir tautų atstovams geriau susikalbėti.

Posėdžio darbe dalyvavo ir ne kartą jame pasisakė Lietuvos RK narys Arnoldas Abramavičius, Zarasų raj. sav. meras. Jis taip pat pristatė rengiamos nuomonės apie visuotiną požiūrį į migraciją klausimą. Pažymėtina, kad pirmą kartą Regionų Komiteto komisijos posėdžiui klausimą rengia ir jį pristato Lietuvos delegacijos RK narys.

Posėdyje dalyvavo Šakių raj. sav. tarybos narys Zenonas Ulkė, Vytauto Didžiojo universiteto, Teisės fakulteto ekspertė Edita Gruodytė, padedanti rengti Lietuvos politikui pranešimą apie migraciją. Posėdyje taip pat dalyvavo LSA atstovas Briuselyje Povilas Kuprys.

Povilas Kuprys
LSA atstovas Briuselyje