NAUJIENOS IŠ REGIONŲ KOMITETO

Kultūros, švietimo ir mokslinių tyrumų komisija (EDUC)

Kovo 4 d. Europos Regionų Komitete (RK) įvyko Kultūros, švietimo ir mokslinių tyrimų komisijos posėdis. Svarstant dvi nuomones „Dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimų“ ir „Dėl Strateginio Europos tarptautinio mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo plano“.

Suomių politikas Jyrki Myllyvirta pristatė nuomonės projektą „Dėl Strateginio Europos tarptautinio mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo plano“. Pranešėjas pabrėžė, kad vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo, įgyvendinant Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) idėją. Jos turi patirties rengiant regionines mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijas: vadovauja mokslinių tyrimų įstaigų valdymui bei remia naujoviškos aplinkos kūrimą. Siekiant, kad Europa taptų dinamiškiausia ekonomika pasaulyje, reikia spartinti EMTE kūrimą.

Posėdžio dalyviai pasiūlė parengti nuomonę savo iniciatyva apie mokymą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ES švietimo politikoje.

Taip pat posėdyje buvo išklausytas Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (angl. - European Network and Information Security Agency - ENISA) eksperto pranešimas apie tyrimą, atliktą Skandinavijos (Danijos, Švedijos, Norvegijoje) savivaldybėse, kuriose yra teikiamos paslaugos gyventojams elektroniniu būdu. Tyrimo tikslas nustatyti elektroninių paslaugų, informacijos saugumo ir paslaugų organizavimo patikimumą. Plačiau apie ENISA ir tyrimą galima skaityti: www.enisa.europa.eu

Posėdžio metu buvo pristatytas ir informacinis pranešimas apie žmonėms su sutrikusiu intelektu skirtas žaidynes. 2010 m. „Specialiosios olimpinės Europos ir Eurazijos žaidynės“ vyks Varšuvoje, o 2011 m. – Atėnuose. Jose sportininkai ir jų šeimos nariai dalyvauja 30 sporto šakų, talkina per 2000 savanorių, aptarnaujančių žaidynes.

Papildomoje informacijoje, pateiktoje posėdžio dalyviams apie plačiajuostį internetą ir ekonomikos gaivinimą, buvo akcentuota, kad Skandinavijos šalys, Suomija, Olandija, Belgija, skiria tam daugiau dėmesio ir lėšų, todėl šiose šalyse ekonomikos gaivinimo tempai turi aiškiai pozityvių tendencijų. Kaimo vietovių plačiajuosčio interneto plėtros programai iki 2015 m. numatyta skirti vieną milijardą eurų. Paraiškų teikimo galutinis terminas šiai ICT and Rural Development programai yra 2009 m. birželio 30 d. Daugiau informacijos galima rasti Europos plačiajuosčio interneto portale: www.broadband-europe.eu

Posėdyje dalyvavo Lietuvos RK delegacijos pakaitiniai nariai Skuodo r. sav. tarybos narys Liudvikas Žukauskas ir Telšių r. sav. tarybos narys Donatas Kaubrys. Jie pateikė keletą pataisymų, kuriuos teko prieš posėdį derinti su Rumunijos vietos politikais ieškant kompromisinio varianto.

NAUJIENOS IR AKTUALIJOS

Eurobarometro skelbiama informacija: regionai gali pagerinti ES įvaizdį

Paskutinę vasario savaitę Regionų Komitetas (RK) išplatino Eurobarometro atlikto tyrimo rezultatus. Tyrimo tikslas buvo nustatyti, kaip 27 Europos Sąjungos šalių piliečiai pasitiki vietos ir regionų valdžia, šalies vyriausybe, ES institucijomis. 2008 m. rudenį apklausus daugiau negu po tūkstantį gyventojų kiekvienoje šalyje, išaiškėjo tokios bendrosios tendencijos. Europos Sąjungos piliečiai labiau pasitiki vietine valdžia (50%), negu vyriausybe (34%) ar ES institucijomis (47%). Didžiausią pasitikėjimą vietos politikais išreiškė Austrijos, Danijos, Suomijos ir Švedijos piliečiai. Dar svarbesnė išvada yra ta, kad 59% ES piliečių pageidautų, kad vietos ir regionų valdžia turėtų didesnę įtaką ES institucijoms. Pristatant šių tyrimų rezultatus RK, šio komiteto prezidentas Van den Brande pažymėjo, kad „nėra kito kelio, kaip Regionų Komitetui ir visiems RK nariams dar labiau įsitraukti į ES sprendimų priėmimo procesą“.

Lietuvoje šio atlikto tyrimo rezultatai labai nesiskyrė nuo bendrų ES tendencijų. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos piliečiai labiau pasitiki ES institucijomis (55%) nei šalies vyriausybe (16%). Vietine valdžia (savivaldybių politikais) Lietuvos gyventojai pasitiki labiau negu vyriausybe (31%). Tačiau vertinant įvairių valdžių įtaką kasdieniam žmonių gyvenimui, respondentai Lietuvoje pripažino, kad ES institucijų veikla įtakoja tik 8% gyventojų, vyriausybės veikla - 56%, savivaldybių veikla - 25% gyventojų. Galima daryti išvadą, kad Lietuvoje yra plačios galimybės didinti savivaldybių vaidmenį, jeigu jos pajėgs dar labiau decentralizuoti valdžios struktūras ir tuo pačiu sustiprins savo įtaką.

Tyrimo medžiaga rodo, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, Regionų Komiteto veikla nėra plačiai žinoma gyventojams, tačiau didžioji dalis respondentų norėtų apie šią instituciją sužinoti daugiau. Pasak RK prezidento Van den Brandes, tai dar viena priežastis „vietos politikams dažniau susitikti su gyventojais, informuoti juos įvairiais galimais būdais, tai ypač aktualu artėjant Europos Parlamento rinkimams“. Rinkimai vyks birželio 4-7 d.

Aplinkos ministrai palaiko šalių teisę atsisakyti genetiškai modifikuotų kultūrų

Kovo 2 d. Briuselyje susirinkę 27 ES šalių Aplinkos ministrai sutartinai nepritarė Europos Komisijos siūlymui priversti Vengriją ir Austriją atšaukti draudimą auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus (MON 810), kurie buvo išvesti ir plačiai reklamuojami JAV Monsanto kompanijos. Nors Europos maisto saugumo tarnyba buvo pripažinusi šios kultūros kultivavimo Europos Sąjungoje galimybę, 22 šalių atstovai balsavo prieš šios kultūros auginimą.

Europos biopramonės asociacija EuropaBio išreiškė didžiulį nepasitenkinimą ES šalimis narėmis, nes jos „nesugebėjo apginti genetiškai modifikuotų augalų panaudojimo procedūrų, mokslinių tyrimų ir Europos ūkininkų interesų“. Tačiau aplinkosaugos judėjimai Greenpeace ir Friends of the Earth Europe sveikino tokį sprendimą ir jį vadino „aplinkosaugininkų, ūkininkų ir vartotojų pergale, sukėlusia keblumų Europos Komisijai“.

Aplinkos ministrai taip pat nutarė peržiūrėti socialines-ekonomines pasekmes, kurias gali sukelti genetiškai modifikuotų kultūrų patekimas į rinką bei išreiškė siūlymą atlikti kaštų, galinčių sukelti tam tikrų pokyčių visoje žemės ūkio sistemoje, jeigu į ją pateks genetiškai modifikuotų augalų sėklų, analizę.

Kaip šie sprendimai atsilieps Lietuvos žemės ūkio vystymosi tendencijoms - sunku pasakyti.

Kaltinimai masinės informacijos priemonėms

Europos Sąjungos viršūnių susitikime, vykusiame kovo 1 d. Briuselyje, Centrinės ir Rytų Europos šalių vadovai negailestingai kritikavo Vakarų šalių masines informacijos priemones, kurios neteisingai ir neobjektyviai pavaizdavo visas Centrinės ir Rytų Europos šalis vienodai kaip “juodąsias skyles”, kurios kelia didžiulius pavojus ekonominiam ES stabilumui. Pasak internetinės svertainės EurActiv, prieš savaitę Washington post rašė, kad „Rytų Europos šalys turi šiais metais gražinti daugiau negu 400 milijardų dolerių trumpalaikių skolų, tačiau neturi tam jokių galimybių“. The Economist skelbė, kad „būtent Vakarų šalys turi mokėti visas krizės sąskaitas, o finansinės griūtys Rytų šalyse gali sukelti neatidėliotinų problemų visai Europos Sąjungai“.

Europos Sąjungai pirmininkaujančios Čekijos ministras pirmininkas, jau spėjęs pagarsėti atvirais pasisakymais, iš karto pastebėjo klaidinančias Vakarų spaudos tendencijas ir pripažino, kad šiuos „virtualius debatus“ sukėlė vakarų spauda. Jam pritarė ir Bulgarijos ministras pirmininkas Sergejus Staniševas, kurį labiausiai papiktino visų šalių vienodai neigiamas įvertinimas. Jis pateikė informaciją apie daug blogesnę padėtį Ukrainoje, kuri yra taip pat Rytų Europos šalis. Bulgarija, pasak S.Staniševo, „šiais metais pasiekė rekordišką ekonomikos augimą po jos įstojimo į Europos Sąjungą“. Lenkijos Europos Sąjungos reikalų ministras M.Dowgelewicz perspėjo, kad Vakarų spauda turi nustoti rašiusi apie Centrinę ir Rytų Europą kaip apie „juodąją skylę“, nes tai, pasak jo, neatitinka tikrovės.

Beje, net objektyvus ir dažnai cituojamas EuroActiv internetinis puslapis kovo 3d. pateikė neatitinkančią tikrovės informaciją apie Lietuvą, kuri esą kartu su Vengrija, „gavusios pagalbą iš tarptautinio valiutos fondo yra šios ekonominio nuosmukio spektro dugne“. Įsikišus Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovui Briuselyje, (matyt, vienu metu ir kitiems šios informacijos vartotojams), Lietuvos vardas šiame kontekste buvo pakeistas Latvijos vardu. Viskas įvyko be jokio atsiprašymo dėl klaidos padarymo ir jos ištaisymo.

KONKURSAS

Regionų Komitetas organizuoja daktaro disertacijos konkursą

Regionų Komitetas tęsia 1996 m. pradėtą tradiciją ir organizuoja daktaro disertacijos konkursą „Vietos ir regionų valdžios institucijų Europos Sąjungoje“ tema. Konkurse gali dalyvauti visų Europos Sąjungos šalių narių daktarai, disertaciją parašę ir apsigynę 2007 – 2008 m. Daktaro disertacija turi būti parašyta viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų (įskaitant ir lietuvių kalbą).

Disertacija ir papildomi dokumentai turi būti siunčiamos viename voke iki 2009 m. gegužės 25 d. adresu: Committee of the Regions, Directorate for Consultative Work Studies & Legislative Planning Service (VMA 833), 101 rue Belliard, B – 1040, Brussels.

Nepriklausoma komisija išrinks laimėtojus ir juos apdovanos Regionų Komiteto plenarinės sesijos metu (2009 m. gruodžio mėn.). Pirmosios vietos laimėtojui atiteks 6 000 eurų premija, o keturių geriausių disertacijų autoriams - 2 000 eurų premijos.

Daugiau informacijos apie konkurso reikalavimus rasite čia.

Povilas Kuprys
LSA atstovas Briuselyje

Simona Šimkutė
LSA atstovybės Briuselyje stažuotoja