NAUJIENOS IŠ REGIONŲ KOMITETO

ES regionai ir miestai Prahoje ieškojo naujų sprendimų. Pirmoji diena.

Kovo 5-6 d. Prahoje vyko Regionų Komiteto organizuotas aukščiausio lygio pasitarimas, kuriame dalyvavo per 500 dalyvių iš 250 regionų. Pagrindinis pasitarimo tikslas - esamoje ekonominės finansinės krizės situacijoje regionams, miestams, savivaldybėms pabandyti rasti veiklos kryptis bei mobilizuoti vietos ir regionų politikus svarbiausiam šių metų įvykiui Europos Parlamento rinkimams.

Visi pasisakę politikai, ekspertai, mokslininkai ir praktikai pastebėjo, kad esamai krizei įveikti reikia dar griežtesnių priemonių visuose lygmenyse - nuo ES institucijų iki savivaldybių. Mokslininkai siūlė atidžiai stebėti ir įvertinti krizės pasekmes, po to vyriausybėms parengti intervencinius krizės įveikimo planus, kurie numatytų kovą ne tik su trumpalaikėmis, bet ir su ilgalaikėmis pasekmėmis. Politikai siūlė teikiant pagalbą pirmiausia atsižvelgti į labiausiai pažeidžiamas gyventojų grupes – bedarbius, socialiai remtinus, neįgaliuosius, jaunimą ir pagyvenusius gyventojus. Pastebėta, kad krizės sunkmečio sąlygomis savivaldybės turėtų tapti vyriausybių partneriais, nes jos vienos be savivaldos palaikymo negali atremti iškilusių sunkumų. Praktikai krizės sąlygomis siūlė daryti viską, kad piliečiai keistų savo elgseną visose gyvenimo srityse – transporto vartojimo, alternatyvios energetikos paieškose, atliekų mažinimo, maisto pardavimo, pirkimo, vartojimo srityse, saugant aplinką, planuojant miestus, naujai pertvarkant pastatų, pirmiausia visuomeninės paskirties, šiltinimo programas ir darbus.

Kiekvienos šalies atstovai stengėsi pateikti gerosios patirties pavyzdžius: Prancūzijoje skiriami dideli kreditai smulkiam ir vidutiniams verslui remti, teikiama parama studentams, bendradarbiaujama su profesinėmis sąjungomis. Vienos italų savivaldybės pirmenybę teikia inovacinių projektų finansavimui, kitos - išmoka vienkartines pašalpas bedarbiams (iki 1650 eurų). Pastaroji „geroji patirtis“ buvo itin kritikuojama, tačiau pritarta, kad parama labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms šiuo metu yra būtina. Vokiečių atstovai tiesiog siūlė, kad krizės sąlygomis reikia sparčiau ir daugiau dirbti. Anglų atstovai pasisakė prieš galimą bankų nacionalizavimą ir paragino Europos Komisiją sparčiau ir aktyviau reaguoti į nuolat besikeičiančią situaciją, taip pat išreiškė įsitikinimą, kad reikia daugiau lėšų skirti savivaldybių (ne valstybinio) lygmens projektams finansuoti, bei suteikti daugiau galimybių moterims, kurių veikla krizės sąlygomis dar neatskleista, siūlė uždegti žalią šviesą mikro kreditams. Portugalų atstovai apgailestavo, kad būtent nepakankamas ES piliečių įtraukimas galėjo nulemti krizės atsiradimą. Čekai europiečiams siūlė daugiau dirbti kooperuojantis, o ne sudarant kai kurioms veiklos sritims privilegijas ir protekcionistines galimybes (bankai, automobilių gamyba). Nors tai globali krizė, tačiau pasitarimo dalyviai siūlė aktyviai veikti lokaliai.

Pirmosios pasitarimo dienos diskusijose nebuvo pateikta aiškių ir konkrečių priemonių, kurių turėtų imtis regionai ir savivaldybės spręsdamos ekonominės ir finansinės krizės problemas. Pasaulio banko direktorius I. Gill pateikė daug ir įdomios informacijos, kuri verčia susimąstyti dėl vykstančios gyventojų, gamybos, finansų, investicijų, transporto, užterštumo, vartojimo koncentracijos ir jos pasekmių kai kuriems pasaulio ir Europos regionams.

Politinės diskusijos Prahoje. Antroji diena.

Antrąją pasitarimo dieną Prahoje dominavo politikų pasisakymai, padrąsinimai, krizės vertinimai politiniu požiūriu, siūlomi įvairūs būdai jai įveikti. Europos Komisijos prezidentas Chose Manuelis Baroso savo kalboje siūlė atnaujinti ES, veikti solidariai, drauge, vengti protekcionizmo apraiškų, kurti finansinį, pilietinį, politinį, pasitikėjimą, atnaujinti finansinius srautus, nustatyti svarbiausius ES gaivinimo programos prioritetus, pasitelkti lankstumo principą, ypač remiant smulkų ir vidutinį verslą, akcentuojant efektyvaus energijos panaudojimo priemones ir žingsnius, skatinti technologijų plėtrą, vystyti plačiajuosčio interneto skvarbą, darbdaviams tartis su profesinėmis sąjungomis. Jis siūlė neveikti po vieną nei valstybėms (vyriausybėms), nei savivaldybėms.

Čekijos Regioninės plėtros ministras C. Svoboda siūlė pirmiausia padėti tiems, kurie sau patys padeda, pavyzdžiui, keičiantiems pastatų šiltinimo sistemas naujomis, efektyvesnėmis, nes ilgalaikės investicijos, ypač kuro taupymo srityje yra perspektyvios. Jis siūlė dar labiau supaprastinti Regioninio plėtros fondo lėšų panaudojimo taisykles. Prahos meras, renginio šeimininkas, P. Bemas pastebėjo, kad net į gražiąją ir „auksinę“ Prahą atvažiuoja mažiau turistų, sumažėjo verslo apimtys turizmo sektoriuje, viešbučių versle. Jis siūlė nepasikliausi vien Rusijos teikiamais pažadais, bet paragino kurti ES dujų saugyklas. Meras paragino ES daugiau bendrauti žmonėms, ne tik šalims, miestams, regionams.

Pasitarime buvo pristatyti konsultacijų dėl Teritorinės sanglaudos žaliosios knygos rezultatai. Vyko diskusija „Europos vystymasis drauge su miestais ir regionais“, kurioje pasisakė Europos investicinio banko atstovas, dar kartą pakartojęs, kad pirmenybė ir palankiausios skolinimosi sąlygos bus sudarytos tiems projektams, kurie susiję su efektyviu energetikos panaudojimu bei ilgalaikiams projektams, turintiems tęstinumo galimybių. Jiems nebus jokių skolinimosi „lubų“.

Pasitarime dalyvavo septyni Lietuvos savivaldybių politikai bei du LSA atstovai.

NAUJIENOS IR AKTUALIJOS

Transporto ateitis Europos Sąjungoje

Per 400 dalyvių - aukščiausio lygio svarbiausių Europos Sąjungos institucijų atstovų, o taip pat suinteresuotų politikų, akademikų, nevyriausybinių organizacijų atstovų kovo 9-10 d. dalyvavo Briuselyje vykusioje konferencijoje „Transporto ateitis“. Konferencijos tikslas - aptarti transporto viziją ir numatyti galimus sprendimus kuriant ateities transportą.. Be pagrindinės posėdžio diskusijos vyko seminarai miesto transporto, keleivių pervežimo, krovinių pervežimo temomis.

Pranešėjai diskutavo, ar krizės sąlygomis gali sumažėti keleivių ir krovinių pervežimai, ar galima sukurti europos transporto strategiją, kuri tiktų visoms šalims, visiems regionams. Transporto ir energetikos direktorato generalinis direktorius M. Ruete teigė, kad transporto vizijos kūrimas remiasi trimis pagrindiniais elementais: konkurencingumu, klimato kaitos pasekmėmis bei piliečių poreikiais. Svarbiausi transporto strategijos iššūkiai yra klimato kaita, visuomenės senėjimas, globalizacija, migracija, ekonominės krizės pasekmės.

„Neįmanoma sukurti 27 ES transporto strategijų, neleistina naudotis 27 rūšių elektros kištukais būsimų elektra varomų automobilių baterijų pakrovimui, reikalinga tam tikra technologijų unifikacija” kalbėjo komisaras. Jo nuomone, daug sunkiau sukurti transporto strategiją 2009 – 2020 metams, negu 2009 - 2050 metams. Labai aiškiai komisaras įvardijo transporto strategijos pakopas: technologijų inovacijos, savanoriškas piliečių elgsenos keitimas, inovacijos organizacijų struktūroje, vadovavime ir kontrolėje. Jo nuomone, transportas ir pastatų renovacija yra du pagrindiniai banginiai, kuriais remsis ateities kartos, spręsdamos esminius ekonominius, energetikos klausimus.

Europos Komisijos Aplinkos direktorato generalinis direktorius K. Falkenbergas pabrėžė, kad sveikai ekonomikai, reikia aplinkosaugine prasme sveiko transporto. Eilinį kartą buvo kritikuojamas bendro vidaus produkto, kaip indikatoriaus, naudojimas, kuris neatspindi tikros visuomenės pažangos lygmens, ypač, kai kalbama apie ekonomikos „žalinimą“. Jis pripažino, kad remiantis statistika, kuo šalis (visuomenė) daugiau sunaudoja iškastinio kuro, tuo šios šalies BVP yra didesnis, tačiau ateities transporto vizija turi, pasak komisaro, ir privalės remtis tuo, kad transporto priemonės visai neišskirtų anglies dvideginio (2020-2050 m. strategija).

Keleivių pervežimo problemos

Antrajame „Transporto ateitis“ konferencijos seminare buvo svarstomos keleivių pervežimo problemos, kurias pristatė Europos keleivių federacijos (kuriai priklauso 16 ES šalių) vadovas T.Garodas. Jis mano, kad ateities transporto strategijoje būtina numatyti, jog tolimųjų reisų traukinių bei oro transporto keleivių srautas būtų labiau integruotas į vietinį (regioninį) transportą. Tam reikalinga, jog savivaldybėms būtų skiriama daugiau lėšų šios problemos sprendimui, ypač informacinių technologijų panaudojimui, „protingoms“ technologijų sistemoms kurti. Kita vertus vietiniai operatoriai privalo dirbti be klaidų ir kokybiškai aptarnauti tolimų reisų traukinius ir oro transportą. Jis pastebėjo, kad keleivių pervežime vykstanti konkurencija tarp geležinkelių ir oro transportų bendrovių nevisada skaidri, nes kompanijos siekia didesnio pelno, o ne taupaus ir racionalaus resursų panaudojimo. O kas turi mokėti už naujų infrastruktūrų plėtrą? T. Garodas mano, kad šias išlaidas turi padengti visų transporto rūšių atstovai – taksi kompanijos, tramvajų susivienijimai, autobusų parkai ir t.t.

Europos Komisijos vaidmuo, pasak pranešėjo, - sukurti aiškias ir suprantamas rinkos taisykles. Kalbėdamas apie keleivių pervežimą, pranešėjas pabrėžė, kad nėra būtinybės visą laiką vertinti greitį, nes tarkime, kruizinės kelionės, ekskursijų maršrutai geležinkeliu, keltais nereikalauja didelio greičio, tačiau priešingai, lėtas greitis poilsiautojui labiau priimtinas. Infrastruktūros tobulinimas ir informacinių technologijų efektyvesnis panaudojimas, sudarant maršrutus, suteikiant keleiviams operatyvią informaciją turėtų patenkinti pagrindinį keleivių pervežimo reikalavimą – vartotojai turi tapti svarbiausiu ateities transporto prioritetu.

Krovinių pervežimo aktualijos

Seminare buvo išsakyta nuomonė, kad iš visų transporto rūšių (krovinių pervežimas geležinkeliu, oro transportu, laivais) krovinių pervežimo technologijos yra mažiausiai naujovių paliesta sritis, nes iki šiol tam nebuvo ekonominio poreikio. Buvęs Transporto direktorato generalinis direktorius R. Kolemanas pripažino, kad krovinių pervežime svarbiausia yra tinkamas logistikos organizavimas, dirbtinių kliuvinių, pervežant vandens transportu, pašalinimas, protekcionizmo šalinimas, laivų saugumo tarptautiniuose vandenyse užtikrinimas. Jo nuomone, reikalingas intensyvesnis bendradarbiavimas ne tik tarp uostų, bet ir tarp skirtingų transporto rūšių. Vieningos erdvės taisyklių taikymas – siekis, pervežant krovinius oro transportu. Pateiktas praktinis pasiūlymas: krizės metu paskelbti moratoriumą oro transporto mokesčiams.

Apibendrindamas konferencijos darbą, vienas įtakingiausių ES transporto ekspertų, Karlsruhės universiteto profesorius, W. Rathengotteris apgailestavo, kad dar neparengta ES transporto strategija iki 2020 m. Nepastebėjo profesorius ir darnios transporto plėtros strategijos aspekto, ypač krovinių pervežimo transporto srityje, „nebuvo jokio ekonominės finansinės krizės politinio, ekonominio vertinimo, nors jau praėjo šeši mėnesiai“. Jo nuomone reikia konsoliduoti resursus, investuoti į ateitį, o ne į praeitį. Svarbiausias jo pasisakymo akcentas - pirmasis banginis, galintis padėti šioje situacijoje yra ne technologijos, kaip akcentavo dauguma pranešėjų, bet žmogaus elgsenos keitimas visose srityje (miesto transporto naudojime, keliavime tarp miestų, atliekų mažinime, jų panaudojime, energijos taupyme, maisto vartojime, išteklių vartojime ir t.t.). „Jei jau sukurtas 3 litrus kuro naudojantis modernus automobilis, tai kodėl tuo žmonės nesinaudoja?“ klausė profesorius.

Informacinių technologijų atstovų nuomone, svarbiausia transporto strategijoje yra naujausios technologijos, politiniai sprendimai, žmogaus elgsenos keitimas ir visaapimančios mobilumo sistemos kūrimas. „Kai pasieksime tai, jog nebebus nelaimingų transporto atvejų, kai transporto priemonės nebevėluos, kai transportas beveik nebeįtakos aplinkos, tada galėsime teigti, kad sukūrėme „protingą transporto sistemą“ - teigė H. Meyer, protingų transporto sistemų atstovas.

Automobilių pramonės atstovai, verslo federacijų atstovai pasisakymuose atvirai neprieštaravo transporto strategijos kūrimui, tačiau tarp eilučių buvo paslėpti didžiųjų gamintojų interesai.

Šio svarbaus renginio dalyvių sąraše buvo tik viena lietuviška pavardė.

ES šalys narės gaus papildomus 105 milijardus eurų „žaliesiems“ projektams finansuoti

Kovo 9 d. Europos Komisija (EK) paskelbė, jog panaudojant 105 milijardus eurų „žaliesiems“ projektams įgyvendinti, taip pat bus sukurtos ir papildomos darbo vietos.

EK siekia, kad „žaliųjų“ projektų finansavimas 2007 – 2013 m. išaugtų daugiau nei 30 procentų, o tai beveik tris kartus daugiau, nei skiriama dabartiniu finansiniu laikotarpiu. Klimato kaitos prevencijai planuojama skirti apie 50 mljd. eurų, geležinkelių tiesimui – daugiau nei 20 mljd. eurų, darniam miesto transporto išlaikymui - apie 6 mljd. eurų, o efektyviam energijos panaudojimui bei atsinaujinantiems energijos šaltiniams finansuoti - daugiau nei 10 mljd. eurų. Šių veiksmų būtina imtis tam, kad ES šalys narės veiksmingai įgyvendintų ES aplinkosaugos programas.

Naujosioms ES šalims narėms palikta galimybė naudotis Europos regionų plėtros fondo lėšomis, įgyvendinant „žaliuosius“ projektus: patalpinant saulės plokštes gyvenamuosiuose namuose ir taip užtikrinant saulės energijos panaudojimą, keičiant senus vandens pašildymo katilus moderniais.

Regioninės politikos komisarė Danuta Hubner teigia, kad „žaliųjų“ projektų įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su ilgalaikių darbo vietų kūrimu, šalių ekonomikos gaivinimu bei klimato kaitos prevencija, panaudojant atsinaujinančios energijos šaltinius.

2011 metai - Europos savanorių metai

„Europos piliečių forumo“ (European Civic Forum) iniciatyva ir Europos Komisijos pritarimu - 2011 m. skelbiami Europos savanorių metais.

„Europos piliečių forumo“ dalyviai tiki, kad šie metai gali paskatinti savanoriškų asociacijų, atstovaujančių piliečių interesus, vaidmens įvertinimą bei suteikti galimybę šioms asociacijoms bei patiems piliečiams dalyvauti ekonominių ir socialinių sričių vystymesi. Tikima, kad šis sprendimas parems ir šių draugijų siekį dalyvauti Europos politiniuose procesuose. „Europos piliečių forumas“, siekdamas dalyvauti Europos politikos formavime ir įgyvendinime, balandžio 14 d. organizuoja „Pilietinės visuomenės dieną“ Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, Briuselyje.

Išaugus savanoriškų asociacijų įtakai, atsirastų galimybė išreikšti bendrąją piliečių nuomonę ir taip įtakoti vietos politikų sprendimus bei aktyviau dalyvauti savivaldybės visuomeniniame gyvenime.

Daugiau informacijos apie Europos savanorių metus galite gauti kreipdamiesi į „Europos piliečių forumo“ kontaktinį asmenį Alexandrina Najmowicz elektroniniu paštu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą arba Europos Komisijos internetiniame puslapyje.

Europos investicinis bankas finansuos savivaldybių vykdomus viešuosius transporto pirkimus

Europos investicinis bankas (EIB) kuria finansinės pagalbos priemones savivaldybėms, kad jos turėtų galimybę įsigyti mažiau aplinką teršiančių autobusų bei taip prisidėtų prie efektyvaus energijos panaudojimo projektų. Pradinė suma projektui finansuoti numatyta 15 milijonų, tačiau projektui išsiplėtus, suma gali siekti ir kelis milijardus finansinės paramos.

Šio projekto finansavimo galimybės buvo pristatytos Europos investicinio banko atstovo Mario Aymerich vasario 11 d. Briuselyje. EIB atstovas teigė, kad „būtina pasitelkti naujausias technologijas – vandenilį ar jo mišinį naudojančius autobusus tam, kad būtų sumažinta tarša miestuose. Šiam tikslui pasiekti galimos dvi priemonės – efektyvus energijos panaudojimas ir viešasis transportas“.

Daugiau informacijos apie EIB paramą, finansuojant savivaldybių veiklą rasite čia.

PARTNERIŲ PAIEŠKA

Suomijos Paijat-Hame savivaldybė ieško projektų partnerių pradinio ugdymo srityje

Paijat-Hame savivaldybė (Suomija) ieško tarptautinių partnerių iš ES šalių narių projektams pradinio ugdymo srityje vykdyti. Kadangi Suomijos pradinio ugdymo modelis, finansuojamas Vyriausybės ir viešojo sektoriaus lėšomis bei turintis tik valstybines mokyklas, buvo pripažintas geriausiu pasaulyje, tai gera galimybė Lietuvos švietimo įstaigoms užmegzti bendradarbiavimo ryšius ir pasisemti patirties iš skandinavų.

Projekto partneriai – institucijos, įstaigos ir specialistai, atsakingi už švietimo sistemos kūrimą, įgyvendinimą savivaldybių ir valstybės lygmenyje.

Partneriai organizuos seminarus, diskusijas, dalinsis gerąja patirtimi bei bendradarbiaus kuriant ir įgyvendinant bendrus projektus pradinio ugdymo srityje.

Paijat-Hame savivaldybė ieško partnerių šiems projektams:

• Kaip pamokų metu įgyjamų žinių kokybę įtakoja moksleivių skaičius klasėje?
• Mokinių galimybės (tiesiogiai ar netiesiogiai) įtakoti švietimo sistemos įstaigų sprendimus;
• Mokinių tėvų dalyvavimas mokyklos bendruomenės gyvenime;
• Demografinių pokyčių įtaka švietimo sistemai;
• Informacinių technologijų svarba mokymo procese. Neigiama įtaka;
• Prevencinės priemonės, padedančios sumažinti nebaigusių mokyklos mokyklinio amžiaus vaikų skaičių.

Savivaldybės, mokyklos, norinčios pasidalyti patirtimi, taikant skirtingus pradinio ugdymo modelius, ar gauti daugiau informacijos apie konkrečius projektus bei juose dalyvauti turi kreiptis į Jaana Simola elektroniniu paštu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą

Povilas Kuprys
LSA atstovas Briuselyje