Autorius: Rolandas Schimmelpfennigas
Režisierius: Cezaris Graužinis
Vaidina: Brigita Arsobaitė, Julius Žalakevičius, Vilma Raubaitė, Paulius Čižinauskas, Vytautas Kontrimas
Kompozitorius: Martynas Bialobžeskis

„Arabiška naktis“ – debiutinis „Cezario grupės“ spektaklis. Vos tik sušvitęs Lietuvos teatro padangėje, jis tuoj pat susilaukė publikos simpatijų bei buvo aukštai įvertintas teatro profesionalų – už šį spektaklį vos susikūrusi „cezario grupė“ buvo pagerbta „Auksiniu teatro kryžiumi“ – aukščiausiu Lietuvos teatro apdovanojimu.

Per tris grupės gyvavimo metus „Arabiškos nakties“ gerbėjų gretos nuolatos augo ir tebeauga ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Spektaklis buvo parodytas tarptautiniuose teatro festivaliuose Helsinkyje, Rygoje, Maskvoje.

Savo meninėmis priemonėmis „Arabiška naktis“ stipriai išsiskiria Lietuvos teatro kontekste. Vietoj to, kad žiūrėdamas vaidinimą būtų priverstas spręsti sudėtingus simbolių rebusus, žiūrovas yra kviečiamas pasiduoti fantazijos srautui ir, drauge su aktoriais, atrasti magišką vaizduotės pasaulį, kur viskas įmanoma.

„Arabiška naktis“ – tai žiūrovus iki ašarų prajuokinanti komedija apie jaunus žmones, pasiklydusius savo sapnų, jausmų ir realybės labirinte. Ieškodami išėjimo iš jo, jie patiria netikėčiausius komiškus ir fantastiškus nutikimus, jie susitinka, vienas kitą praranda ir vėl susitinka.

Tačiau greta iš koto verčiančio humoro dera ir skaidrus lyrizmas. Vaidinimas pasibaigia bučiniu, o visi įvykiai ir peripetijos, vedantys personažus finalo link, ir yra ne kas kita, kaip nepakartojamas pirmojo bučinio skonis.

Šiuo spektakliu „cezario grupes“ aktoriai išpažįsta savo optimizmą, meilę gyvenimui ir kviečia publiką drauge pasimėgauti nenuspėjamo, stebuklų sklidino gyvenimo džiaugsmais.

(...) tam, kad priešais akis imtų ir atsivertų tas žaižaruojantis „Arabiškos nakties“ pasaulis, režisieriui Graužiniui pakanka nedidukės scenos erdvės, penkių aktorių, penkių kėdžių, šiek tiek šviesos efektų bei šiek tiek muzikos. (...)Lygiai taip pat paprastai – tiesiog tiksliai suvaldant besikaitaliojančią spektaklio ritmiką, tai somnambuliškai sulėtėjančią, tai nekantriai įsibėgėjančią – čia sukuriamas neatpažįstamai sukeistėjusios erdvės įspūdis.

Šarūnė Trinkūnaitė „Naktis su arabiškais prieskoniais“. Teatras, 2003 Nr.2

„Arabiška naktis“ man parodė, kiek daug gali penki aktoriai. Štai kas yra teatras - ne pinigai ir ne daiktai, o geri aktoriai.

Yun-Cheol Kim „Kitame kontekste“. Teatras, 2004 žiema

Kaip apibūdinti šį pojūtį, pasklidusį po visą kūną išėjus iš „Arabiškos nakties“ spektaklio? Įsivaizduoju, kad tai kažkas panašaus į jausmą, kurį patiria kino filmo žiūrovai, sėdintys kretančiose kėdėse ir dėvintys „sferinius“ akinius. Tik kino salėje, atsidūrus specialiųjų efektų ir technologijų burbule, autentiškas išgyvenimas simuliuojamas, o šiame spektaklyje teatras, įsiurbdamas į save žiūrovus lyg kokia juodoji kosmoso skylė, išlieka teatru, teikiančiu galimybę patirti tikrą meninį nuotykį.

Ramunė Balevičiūtė, 7 meno dienos

Radviliškio miesto kultūros centro informacija