NAUJIENOS IŠ REGIONŲ KOMITETO

Išorės santykių ir decentralizuoto bendradarbiavimo komisijos posėdis

Balandžio 28 d. įvykusiame Regionų Komiteto (RK) Išorės santykių ir decentralizuoto bendradarbiavimo komisijos posėdyje svarstytos nuomonės dėl Europos Komisijos komunikatų „2008-2009 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai. Šalys kandidatės“, „2008 – 2009 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai. Potencialios šalys kandidatės“, „Vieneri metai po Lisabonos aukščiausio lygio susitikimo: Afrikos ir ES partnerystės įgyvendinimas. ES, Afrika ir Kinija: siekiant trišalio dialogo ir bendradarbiavimo“.

Popietinė posėdžio dalis buvo skirta seminarui, kuriame vietos ir regionų politikai diskutavo dėl Europos Sąjungos plėtros perspektyvų, aptardami valstybių kandidačių ir potencialių kandidačių pasirengimo tapti ES narėmis padėtį, susidariusias kliūtis ir jų įveikimo būdus bei savivaldybių ir regionų įtaką prisidedant prie iškilusių problemų sprendimo. Diskusijoms vadovavo Europos studijų centro mokslinė bendradarbė Eva Gross.

Posėdžio darbe dalyvavo Lietuvos RK narys Prienų r. savivaldybės narys Antanas Gustaitis.

Ekonomikos ir socialinės politikos komisijos posėdis

Balandžio 29 d. įvykusiame Regionų Komiteto (RK) Ekonomikos ir socialinės politikos posėdyje svarstytas nuomonės projektas dėl Komisijos komunikato dėl „Nediskriminavimo ir lygių galimybių: atnaujintas įsipareigojimas“ ir pasiūlymas priimti Tarybos direktyvą, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis principas, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos“. Nuomonės projektui Lietuvos RK delegacijos vadovas Gediminas Adolfas Paviržis pateikė šešis pakeitimus, kurių daugumai buvo pritarta.

Antroje komisijos posėdžio dalyje vyko apskritojo stalo diskusija dėl Lisabonos strategijos ateities po 2010 m. Pranešėja Velso nacionalinės asamblėjos narė – Christine Chapman savo pranešime išreiškė siūlymą atnaujintoje Lisabonos strategijoje didesnį dėmesį skirti žmogiškajam faktoriui, ekologiškai ekonomikai, klimato kaitai, tvariam vystymuisi. Dar kartą buvo akcentuoti Eurobarometro tyrimų rezultatai, kuriuose pateikta teigiama piliečių nuomonė į vietos savivaldos institucijas ir pasiūlyta įvertinti šių institucijų svarbą, įgyvendinant Lisabonos strategiją po 2010 m.

Švedijos nuolatinės atstovybės ES patarėja Maria Sargren patvirtino, jog Lisabonos strategijos įgyvendinimas bus vienas iš prioritetų Švedijos pirmininkavimo laikotarpiu. Kiti prioritetai – ekonomikos atkūrimo plano įgyvendinimo tąsa, dėmesys tvariai plėtrai, apimančiai ekonominę ekologiją, konkurencingumą, finansų sistemos atkūrimą. Šalinant ekonominės finansinės krizės pasekmes, M. Sargren siūlė atkreipti dėmesį į konkrečios šalies poreikius, kitų šalių gerųjų pavyzdžių taikymą bei stiprinti vietos ir regionų valdžios vaidmenį, įgyvendinant krizės šalinimo priemones.

Tonnie de Koster, Europos Komisijos generalinio sekretoriato darbuotojas, atsakingas už politikos koordinavimą, įgyvendinant Lisabonos strategiją ir Europos ekonomikos atkūrimo planą, Lisabonos strategiją įvardijo kaip išeitį iš ekonominės krizės. Jis teigė, kad iki šiol Lisabonos strategijos ratifikavimui trukdė šalių narių skirtingos pozicijos ir tikslai, siūlė reformas įgyvendinti visose šalyse tuo pačiu metu, tuo pačiu mastu. Taip pat informavo, kad rudenį pradės veikti internetinis portalas, kuriame EK teiks konsultacijas ir kitą naudingą informaciją šalims, įgyvendinančioms Lisabonos strategiją.

Londono ekonomikos koledžo profesorius Ian Begg uždavė klausimą dėl Lisabonos strategijos būtinybės, naudos. Teigė, kad jeigu reikalinga ši strategija, tai būtina numatyti, kokiu lygiu ji turi būti įgyvendinama, kokių priemonių reikia imtis kiekvienu lygiu ir galbūt tikslinga numatyti naujus strategijos prioritetus.

Posėdžio darbe dalyvavo Vilniaus r. savivaldybės narys, Lietuvos RK delegacijos vadovas Gediminas Paviržis, Zarasų r. savivaldybės meras Arnoldas Abramavičius ir Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotoja Stasė Skutulienė, posėdį stebėjo LSA atstovas Briuselyje P.Kuprys, LSA atstovybės Briuselyje stažuotoja S. Šimkutė.

Projekto „Politinio dialogo formavimas“ grupė lankėsi Regionų Komitete

Balandžio 29 d. Regionų Komitete lankėsi projekto „Politinio dialogo formavimas“ grupė, kurią sudarė Nacionalinės regionų plėtros agentūros Šiaulių filialo direktorė Aida Adeikienė, šio filialo socialinės ekonominės plėtros skyriaus vedėja Erika Vitkevičienė, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos direktorius Aldas Kikutis, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos tarptautinių projektų departamento atstovė Eglė Hering ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas Augtumas Adeikis.

Svečiai iš Lietuvos domėjosi RK Lietuvos delegacijos veikla, kurią plačiai pristatė Lietuvos delegacijos RK vadovas Gediminas Paviržis, papasakojęs svečiams pagrindinius šio komiteto veiklos principus, narystės šiame komitete aspektus, atsakė į svečių klausimus. Lietuvos savivaldybių asociacijos veiklos pagrindines kryptis pristatė LSA atstovas Briuselyje Povilas Kuprys. Svečiai domėjosi informacijos apie migracijos ir imigracijos procesus gavimu ir jos paieškomis, nes tai reikalinga jų vykdomam projektui „Politinio dialogo formavimas: tarpkultūrinės kompetencijos plėtra įtakojant priimančios šalies gyventojų ir imigrantų elgseną“. Pasikeista nuomonėmis apie informacijos keitimosi galimybes. Svečiai lankėsi RK Ekonomikos ir socialinės politikos komisijos posėdyje. LSA atstovybės Briuselyje stažuotoja Simona Šimkutė svečiams pristatė informaciją apie LSA atstovybės palaikomas ES iniciatyvas („Pavasario diena Europoje“).

NAUJIENOS IR AKTUALIJOS

Tris kart dvidešimt

Taip buvo pavadintas balandžio 22 - 24 dienomis Briuselyje įvykęs renginys, kurį organizavo dvi ES organizacijos Energie-Cities, „Klimato aljansas“ ir Briuselio sostinės regiono savivaldybės. Renginyje dalyvavo per 400 dalyvių beveik iš visų ES šalių. Jame buvo aptartos energetikos ir klimato ateities Europoje vizijos, artėjanti (pasak 17 knygų autoriaus, renginio dalyvio iš JAV - Jeremy Rifkin) trečioji industrinė revoliucija, socialinės Europos ateitis XXI amžiuje, Merų pakto tolimesnės veiklos perspektyvos. Lietuvai atstovavo ir pranešimą skaitė garsėjančios tarptautiniuose ES projektuose Kauno regiono energetikos agentūros direktorius Feliksas Zinevičius.

Renginyje dalyvavo per šimtą Merų paktą pasirašiusių miestų vadovų ir jų atstovų. Keliasdešimt merų dalyvavo atvirose diskusijose su šio renginio dalyviais, politikais, žurnalistais.

Pagrindinė perduota žinia miestams, pasirašiusiems paktą, - reikia rengtis prisiimtų įsipareigojimų vykdymui apie tai informuojant visus savivaldybės gyventojus, ne tik administraciją, įtraukiant kuo daugiau savivaldybėje veikiančių institucijų, taip pat verslininkus, moksleivius, studentus ir pagyvenusius žmones, išaiškinant šios veiklos prasmę, tikslus, etapus ir žingsnius, pasitelkiant vietinę žiniasklaidą, rengiant įvairius susitikimus su savivaldybės gyventojais, kurie ne tik nori ir gali, bet ir turi prisidėti prie šio įsipareigojimo vykdymo.

Antra žinia - Europos Komisija negali sukurti vieningos metodikos, detaliai nurodančios kaip parengti Darnios energijos veiksmų planą savivaldybėms, nes neįmanoma numatyti, kas svarbu Suomijos savivaldybei šiaurėje už poliarinio rato ir Graikijos savivaldybei saloje. Iki liepos vidurio Europos Komisijos atstovai pažadėjo numatyti minimalius reikalavimus darnios energijos priemonių planui kurti. Jie nustatė, kad tinka visos metodologijos ir metodai, kurie gali padėti savivaldybėms iki 2020 m. sumažinti 20 % anglies dvideginio išmetimą, naudoti 20% visos reikalingos energijos, gaunamos iš atsinaujinančios energijos šaltinių, bei lyginant su 2005 m. sumažinti 20% energijos suvartojimą.

Trečia žinia - iki 2009 m. lapkričio 16 - 18 d vyksiančios konferencijos Hamburge, kurioje buvo svarstomas klausimas dėl finansinės paramos Merų pakto savivaldybėms, turi būti baigtos derybos tarp Europos Komisijos ir Europos investicijų banko dėl merų pakto vykdomos veiklos finansavimo.

Ketvirta žinia – visų savivaldybių, pasirašiusių paktą, patirtis šiose srityse bus kaupiama, platinama ir prieinama visiems interesantams.

Jau yra numatyti penki veiklos etapai, kuriuos vykdys Merų paktą pasirašę miestai:
1. savivaldybių administracijos pertvarkymas, funkcijų perskirstymas; 2. anglies dvideginio išmetimo kiekio nustatymas savivaldybės teritorijoje (inventorizacija); 3. darnios energetikos veiksmų plano parengimas, tvirtinimas (per metus nuo Merų pakto pasirašymo datos); 4. darnios energetikos veiksmų plano vykdymas; 5. plano vykdymo stebėsena, ataskaitos pateikimas.

Tikimasi, kad savivaldybės rengs energijos dienas, kitus vietos renginius bei apie tai informuos organizacijas Energy-Cities ir Savenergy.

Veiksmams atlikti Europos Komisijos įsteigtas Merų pakto biuras, kuris vykdymo gaires parengs iki vasaros vidurio. Patartina nuolat sekti informaciją tinklalapyje www.eumayors.eu, kurioje bus talpinama naujausia informacija apie Merų pakto eigą ir informacija, padedanti merams tapti naujais Merų pakto nariais. Pavyzdžiui, Latvijos Jelgavos savivaldybė Merų pakto nariu tapo 2009 m. kovo 26 d.

Diskusija apie Merų pakto reikšmę ir svarbą

Daugelis merų ir kitų „Tris kart dvidešimt“ renginio dalyvių diskutavo apie merų pakto reikšmę savivaldybei, šaliai, Europos Sąjungai, ir žinoma, patiems gyventojams. Diskusija apėmė siūlymus, tokius kaip iniciatyva visiems savivaldybėms gyventojams teikti siūlymus apie tai, kaip galima sumažinti oro užterštumą jų savivaldybės teritorijoje; kaip mokyklose vaikams rengti konkursus „Kaip aš galiu mokykloje sumažinti energijos suvartojimą; asmeninio politikų ar kitų įtakingų asmenų elgesio keitimas, pavyzdžiui naudotis visuomeniniu transportu arba mažiau teršiančius automobilius, arba pereiti prie ekologinių transporto priemonių, pavyzdžiui, dviračių). Renginio organizatoriai salės apšvietimui naudojo ne bendro apšvietimo, bet lokalinio apšvietimo principą, informavo, kiek renginio dalyvių atvyko lėktuvais, traukiniais, automobiliais, dviračiais. Briuselio mieto valdžia dalyviams nupirko visuomeninio transporto bilietus, taip skatindami juos elgtis ekologiškiau. Šio renginio organizatoriai siūlė organizuojant renginius geriau pagalvoti, kuri renginio vieta yra geriausia, kaip į ją atvyks dalyviai, kokiu viešuoju transportu jie naudosis, kiek bus išmetama anglies dvideginio į atmosferą aptarnaujant dalyvius.

Merų paktą pasirašiusiųjų skaičius pasiekė 485 savivaldybes (tai atitinka 85 milijonus ES piliečių). Kiekvienas miesto atstovas, dalyvavęs renginyje turėjo ką pasiūlyti: Ryga siūlo daugiau naudoti vietines žaliavas, tokias kaip medienos atliekas šilumos ūkiui bei peržiūrėti visą šiukšlių „panaudojimo“ politiką ir praktiką; Heidelbergo meras siūlo įtraukti mokyklas, kurios tarpusavyje lenktyniautų taupant mokykloms naudojamą energiją, šilumą; EK atstovai siūlo kuo daugiau žmonių įtraukti į šią iniciatyvą, rengti viešas akcijas; Vekšio meras siūlo politikams rodyti asmeninį pavyzdį įsigyjant ekologinį automobilį ir plačiau miestuose naudoti bioenergetines žaliavas (biomasę); Vokietijos miestų atstovai ragino architektus labiau gilintis į energiją pasigaminančių namų projektavimą ( angl. passive houses), o planuojant naujas miestų teritorijas pasinaudoti saulės, vėjo, izoliacijos teikiamais privalumais, kaupti fondus namų renovacijai, šiltinimui; Ispanijos miestų atstovai siūlo pasinaudoti iš atoslūgių ir potvynių gaunama energija; Prancūzijos miestų atstovai siūlo aktyviau naudoti ne tik saulės energiją, bet ir kitus metodus, įtikinant įvairaus amžiaus, išsilavinimo, patirties žmones; Austrijos ir Šveicarijos miestai siūlo aktyviau organizuoti viešojo transporto pertvarką (Ciuriche ir Vienoje apie 80 % miestiečių pervežama visuomeniniu transportu); Anglijos miestų atstovai ragino planuoti ilgalaikes investicijas, nusistatyti viziją ir jos palaipsniui siekti, neskiriant per daug dėmesio smulkiems darbams; kai kurie Švedijos miestai siūlo įtraukti verslininkus, nes įgyvendinant naujas idėjas ir naujus užsakymus naujose veiklos srityse jie būna aktyviausi; Italijos miestų atstovai siūlo per švietimą ir mokymą keisti žmonių įpročius, išsiaiškinti gyventojų poreikius, pavyzdžiui, ką platinti gatves ar dviračių takus?

Kai kurie pokalbio dalyviai siūlė naudoti žmogaus elgsenos keitimo metodus, kiti – draudimo, baudų, mokesčių didinimo metodus.

Protingos energijos agentūros (Intelligent Energy Europe - IEE) atstovai pateikė informaciją, kad 2007-2013 m. laikotarpiui EK skyrė 730 milijonų eurų energijos efektyvumo ir atsinaujinančios energijos projektų rengimui ir vykdymui. Pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą numatyta remti iniciatyvą skatinančią energiją pasigaminančių namų (angl. passive houses) kūrimą. Gyventojų švietimui ir darnios energetikos panaudojimo kaimynystės struktūrų kūrimui talkins tam jau baigiami rengti energetikos ekspertai, kurių tikslas ne tik patarti, konsultuoti gyventojus, bet ir įtakoti jų elgsenos kaitą. Bus ir toliau skatinamas dviračio, kaip transporto priemonės, naudojimas. Šiuo metu pasiekta, kad daugiau nei 100 miestų iš 20 ES šalių dviračiu aktyviai naudojamasi. IEE agentūra siūlo viešai skelbti visų visuomeninių pastatų, ypač savivaldybės pastatų, energijos sunaudojimo duomenis. Miestų vadovai ir kiti pasirašiusieji Merų paktą buvo skatinami naudotis IEE e-biblioteka adresu www.iee-library.eu

Protingos energetikos agentūros atstovai patvirtino, kad vyksta derybos tarp Europos Komisijos ir Europos investicijų banko dėl finansinės paramos merų paktui, kuriamas mechanizmas, kuris padės paremti projektus šiose srityse: viešųjų pastatų energetinis efektyvumas, šildymo skatinimas, panaudojant vietinius resursus, integruotų miesto transporto sistemų kūrimas ir palaikymas.

EK atstovai puikiai suvokia, kad be miestų ir savivaldybių neįmanoma pasiekti tikslų, numatytų direktyvose, o miestai ir savivaldybės, kurios pasirašė Merų paktą, nepajėgs pasiekti nustatytų tikslų, negavusios konkrečios finansinės paramos, nepasidalinusios savo sukaupta patirtimi.

Pavasario diena Europai

Europos Komisijos viceprezidentė Margot Walstrom, EP vicepirmininkas Alejo Vidal-Quadras Roca, Švietimo ir kultūros komisaras Jan Figel, EP vicepirminkė Methild Rothe, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto prezidentas Mario Sepi, EP Kultūros ir švietimo komiteto prezidentė Katerina Batzeli ir Regionų komiteto pirmininkas Luc Van den Brande kreipėsi į minėtas institucijas kviesdami gilinti žinias apie Europos Sąjungą ir skatinti dialogą tarp moksleivių, mokytojų ir ES politikos formuotojų apie ES viziją ir ateitį.

Šis kreipimasis dar kartą primena, kad būtina inicijuoti ir įtraukti kiek įmanoma daugiau jaunimo, mokytojų ir politikų į debatus dėl ES iššūkių, probleminių ES klausimų. Šie debatai, tikimasi, bus tęsiami iki 2009 m birželio 30 d.

Debatai gali būti vykdomi įvairia forma – susirinkimai, diskusijos, EP narių vizitai, studentų, dalyvavusių Erasmus programoje, susitikimai. „Pavasario diena Europai“ sutaps su Comenius savaitės organizavimu, kurios metu bus pristatoma Comenius programa kiekvienoje valstybėje narėje.

Mokyklos, norinčios dalyvauti šioje akcijoje gali registruotis elektroniniu būdu, nurodant mokyklos adresą, mokytojo, atsakingo už projektą, pavardę, projekto pavadinimą ir paminėti kokių veiklų bus imtasi renginio metu.

Renginyje dalyvavusios bei ataskaitą pateikusios mokyklos gaus ES sertifikatą apie dalyvavimą projekte.

Europos mokyklų tinklas (European Schoolnet) teikia papildomą praktinę pagalbą dalyvaujančioms vidurinėms mokykloms, gimnazijoms, profesinėms mokykloms.

Papildoma informacija adresu www.springday2009.net

Kontaktinis asmuo Santi Scimeca, tel. +32 (02) 790 7550, Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą

Vietos, regionų ir šalies politikai, kurie ketina lankytis mokyklose ir pageidauja dalyvauti debatuose, gali kreiptis į Petru Dumitru Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą

Lietuvos mokyklos aktyviai registruojasi ir dalyvauja šiame renginyje: iš 6000 užsiregistravusių mokyklų ES balandžio 27 d. Lietuvos mokyklų skaičius siekė 280. Dauguma užsiregistravusių mokyklų (pagal apskritis): Alytaus – 10, Kauno – 49, Klaipėdos - 14, Marijampolės - 12, Panevėžio – 34 , Šiaulių – 28, Tauragės – 18, Telšių – 5, Utenos – 16, Vilniaus – 94 mokyklos.

Nauji pastatai turi būti energetiškai tvarūs

Remiantis Europos Parlamento spaudos tarnybos pranešimu nuo 2019 m. sausio visuose naujuose pastatuose turės būti pagaminama tiek energijos, kiek juose suvartojama. Tai turėtų būti pasiekta tvarios energijos technologijų dėka – tokių kaip saulės baterijos, šilumos siurbliai ir kt. Šiam siūlymui pritarė Europos Parlamentas (EP), direktyvos projektas dar bus svarstomas ES Taryboje.

Direktyva numatoma įpareigoti ES šalis nustatyti pastatų energetinio efektyvumo gerinimo tikslus, o Europos Komisiją – parengti bendrą pastatų energetikos efektyvumo skaičiavimo metodologiją, taip pat iki 2010 m. pabaigos nustatyti bendrą „energetiškai efektyvaus pastato“ apibrėžimą.

Iki 2011 m. birželio 30 d. ES šalys turėtų numatyti finansines priemones, kurios padėtų gerinti pastatų energetinį tvarumą. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, paskolos su mažomis palūkanomis, mokesčių lengvatos bei energijos tiekėjų finansinė parama vartotojams.

EP narių įsitikinimu, ES turėtų skirti papildomą finansinę paramą šiai sričiai: padidinti Europos regioninės plėtros fondo lėšų dalį, teikiamą pastatų energetiniam efektyvumui, taip pat iki 2014 m. įsteigti Europos energetikos efektyvumo fondą.

Kai pastatai iš esmės renovuojami, taip pat kai keičiamos jų dalys – tokios kaip langai, šildymo ar kondicionavimo įranga, jų energetikos tvarumas taip pat turi būti padidintas, sakoma direktyvos projekte. Pastatuose siūloma įrengti šiuolaikiškus energijos skaitiklius, kurie padėtų taupyti energiją.

Direktyva nebus taikoma mažesniems kaip 50 kv. metrų ploto pastatams, taip pat religinės paskirties objektams, laikino pobūdžio pastatams, mažai energijos naudojančioms dirbtuvėms bei žemės ūkio paskirties statiniams, istorinės vertės pastatams, kuriuose energetinio efektyvumo priemonės neįmanomos iš esmės jų nekeičiant.

Ši direktyva tiesiogiai palies Lietuvos savivaldybes bei jose veikiančias statybų sektoriaus įmones, o taip pat savivaldybės gyventojus.

Europos Sąjunga atsisako sveikatai pavojingų produktų vartojimo

Vartotojų apsaugos komisarė Meglena Kuneva balandžio 20 d. pristatė ataskaitą dėl sveikatai pavojingų produktų riboto.

RAPEX – Europos Sąjungos skubaus įspėjimo sistema, užtikrinanti pavojingų produktų, išskyrus maisto, medicinines ir farmacijos prekes, analizę, informavo, kad pavojingų sveikatai produktų skaičius 2008 m išaugo 16 procentų. Tai demonstruoja RAPEX sistemos darbo efektyvumą, svarbą ir užtikrina, kad pavojingi produktai nepatektų į ES rinką. Ne tik RAPEX sistema, bet ir pačios šalys narės atlieka griežtesnę įvežamų produktų kontrolę bei jau patekusių į rinką produktų šalinimą.

2008 m. Europos Komisija gavo 1 866 pranešimų dėl pavojingų sveikatai produktų: 32 proc. pranešimų sudaro pranešimai dėl žaislų, 11 proc. – elektros prietaisų, 10 proc. – mechaninių prietaisų, 9 proc. – drabužių, tekstilės gaminių.

Dauguma pavojingų sveikatai produktų (59 proc.) į ES patenka iš Kinijos. Kiniją akylai stebi ES. Abi pusės neseniai pasirašė Susitarimo memorandumą ir Veiksmų gaires.

„Ypatingai šiuo krizės laikotarpiu, kai žmonės stengiasi kuo daugiau sutaupyti, rinkdamiesi pigesnes prekes, pirmiausia jie turi pagalvoti ir apie produktų kokybę, nes tai gali įtakoti jų sveikatą. Saugumas neturi tapti prabanga“, – pastebi komisarė M. Kuneva RAPEX ataskaitos pristatyme.

„Būtina užtikrinti, kad pavojingi sveikatai produktai nepatektų į ES rinką, nes jiems patekus į vidaus rinką, sunku kontroliuoti. Taigi daug svarbiau rūpintis ES sienų apsaugą nei ES teritorija“, – pabrėžė Europos vartotojų asociacijos vadovė Monique Goyens spaudos konferencijoje

LSA atstovas Briuselyje
Povilas Kuprys

LSA atstovybės Briuselyje stažuotoja
Simona Šimkutė

http://www.lsa.lt/index.php?2447732725