PARTNERIŲ PAIEŠKOS, KVIETIMAI

Kaip galime padėti sau rengiantis Europos judumo savaitei (rugsėjo 16-22d.)

Europos judumo savaitei, kuri vyks 2009 m. rugsėjo 16-22 d. visose ES šalyse, kai kurios savivaldybės pradeda ruoštis jau dabar. Flandrijos atstovybė Briuselyje (Belgija) ir Žemutinės Austrijos Švietimo taryba planuoja organizuoti apskrito stalo diskusiją „Saugaus eismo mokymas vidurinėse mokyklose“. Tačiau organizatoriams trūksta gerosios patirties pavyzdžių, kurių tikisi sulaukti iš įvairių šalių savivaldybių mokyklų. Juos domina saugaus eismo mokymo projektai, programos, priemonės. Organizatoriai informacijos laukia iki birželio 24 d. elektroniniu paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą

Pagrindinė jaunimo mirčių priežastis - avarijos keliuose. Kol moksleiviai mokosi pradinėse mokyklose, jie informaciją apie kelyje tykančius pavojus gauna mokykloje, specialiuose kursuose, tačiau transportu (dviračiais, motoroleriais, automobiliais) pradėjus naudotis savarankiškai, informacijos sklaida ir finansinė parama nutrūksta.

Europos judumo savaitės apskrito stalo diskusijos metu organizatoriai sieks:

• palyginti įvairių šalių savivaldybių mokyklų (12-18 m) gerąją patirtį organizuojant saugaus eismo mokymą mokyklose;
• užmegzti ir plėtoti ryšius su judumo ekspertais ir kolegomis kitose ES šalyse;
• sukaupti geras idėjas ir pasinaudoti jomis ateityje;
• informuoti ES institucijas apie esamą padėtį, svarbą keisti ir skirti finansinę paramą šiai veiklos sričiai.

Sukauptą patirtį bus galima panaudoti mokymo procese, bendrai rengti ir teikti projektus finansavimui gauti, organizuoti susitikimus, pristatyti šias idėjas politikams, nuo kurių sprendimo tiesiogiai priklauso idėjos įgyvendinimas ir finansavimas.

Galutinė diskusijos data paaiškės ES šalių savivaldybių mokykloms pateikus reikalingą informaciją. Papildomos informacijos teirautis galima Joke Hofmans, Liaison Agency Flanders Europe, tel. +32 (0)2 737 14 33, fax +32 (0)2 737 14 49, mob. mel. +32 (0) 486 933 244, el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą ir Liaison officer, Vlaams-Europees Verbindingsagentschap, Liaison Agency Flanders Europe, Kortenberglaan 71 - B-1000 Brussel, tel. +32 (0)2 737 14 33, fax +32 (0)2 737 14 49, mob. tel. +32 (0) 486 933 244, el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą

NAUJIENOS IR AKTUALIJOS

Pas-de-Calais atstovai domisi tarptautinio bendradarbiavimo su Lietuvos savivaldybėmis galimybėmis

Birželio 3 d. Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovybėje Briuselyje lankėsi Pas-de-Calais (Prancūzija) departamento atstovai, kurie domėjosi Lietuvos savivaldybių veikla, LSA atstovybės veikla, Lietuvos savivaldybių tarptautiniais ryšiais ir naujomis bendradarbiavimo galimybėmis.

Pas-de-Calais departamento Europos reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Jean-Luc Lods domėjosi esamu Lietuvos ir Prancūzijos savivaldybių bendradarbiavimu. Jean-Luc Lods pabrėžė, kad pageidaujami partneriai turėtų būti vidutinio dydžio ir mažosios savivaldybės, o ne didieji miestai, nes šiame departamente didelių miestų nėra. Pageidaujamos bendradarbiavimo sritys galėtų būti kultūriniai mainai, amatininkystė, turizmas, švietimas.

Pokalbio metu pastebėta, kad nors Lietuvos savivaldybių atsakomybė ir funkcijos nesutampa su Prancūzijos departamentui priskiriamomis funkcijomis, yra galimybė keistis informacija, o Lietuvos savivaldybės, pageidaujančios turėti partnerių Pas-de-Calais departamente, gali kreiptis į Gerard Mazouat el. paštu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą arba į Jean-Luc Lods: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą

Švedijos pirmininkavimo ES aplinkos apsaugos srities prioritetai

Švedijos vyriausybė ir kompetentingos tarnybos bei padaliniai rengiasi Švedijos prezidentavimo Europos Sąjungoje laikotarpiui, kuris prasidės 2009 m. liepos 1 d. Švedija, Prancūzija ir Čekija („trio“) sudarė bendrą 18 mėn. programą, kurioje švedai išskyrė prezidentavimo laikotarpio ES prioritetus:

• klimatas, energija ir aplinkosauga;
• darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir konkurencingumas;
• saugesnė ir atviresnė Europa;
• Baltijos jūros strategija ir santykiai su artimiausiomis teritorijomis;
• ES, kaip globalinis veiksnys, ir tęstinė ES plėtra.

Tačiau tik gegužės pabaigoje Švedijos aplinkos ministerija paskelbė galutinius aplinkos apsaugos prioritetus, kurie numato keturias pagrindines kryptis.

Pirmoji kryptis – klimato kaita. Švedijos vyriausybė sieks susitarimo tarp 27 ES šalių, ir tarp ES ir likusio pasaulio organizuojant tarptautines derybas, ypač akcentuojant išmetamos į atmosferą taršos mažinimą iki 2012 m. ( pagal „Kyoto protokolo“ reikalavimus).

Antroji kryptis - ekologiškai efektyvios ekonomikos kūrimas, pasitelkus aplinkos apsaugos, energetikos, konkurencingumo principus. Bus siekiama pademonstruoti, kad išlikti konkurencingais galima tik kovojant su ekonominiais sunkumais ir stabdant klimato kaitą.

Trečioji kryptis – biologinės įvairovės išsaugojimas. Bus siekiama išaiškinti ekosistemų vaidmenį žmogaus gerovės kūrime ir ekosistemų sunaikinimo pasekmes pasaulio ekonominei raidai. Bus reikalaujama sukurti veiksmų planą, padedantį laikytis Jungtinių Tautų priimtos „Biologinės įvairovės konvencijos“ reikalavimų.

Ketvirtoji kryptis – jūros aplinkosauginių reikalavimų stiprinimas. Švedijos vyriausybė sieks, kad būtų sėkmingai baigta kurti „Baltijos jūros strategija“ ir jos įgyvendinimo veiksmų planas. Bus parinktas pilotinis projekto regionas, kuriame bus vykdoma „Baltijos jūros strategijos direktyva“.

Švedijos savivaldybės, kurios nėra tiesiogiai atsakingos už Švedijos prezidentavimo Europos Sąjungoje procedūras, išlieka itin aktyvios pasirengimo prezidentavimui laikotarpiu ir tikisi sustiprinti savo tarptautinį vaidmenį 2009 m. antrajame pusmetyje.

Daugiau informacijos apie Švedijos prezidentavimo prioritetus rasite internetiniame puslapyje: www.se2009.eu

Baigiamos ruošti rekomendacijos ir modeliai Tvarios energijos veiksmų planui rengti

Europos Komisijos Energetikos direktoratas informavo, jog baigiamos ruošti rekomendacijos ir modeliai Tvarios energijos veiksmų planui rengti.

Septynių Lietuvos savivaldybių merai (Anykščių, Kauno, Pakruojo, Panevėžio, Šilalės, Šilutės ir Vilkaviškio) pasirašė Merų paktą. Merai įsipareigojo pateikti Tvarios energijos veiksmų planą per vienerius metus nuo pakto pasirašymo ir jame išdėstyti, kaip ketina sumažinti išmetamųjų CO2 dujų kiekį iki 2020 metų. Tvarios energijos veiklos planas taps raktiniu dokumentu, kuris numatys, kaip vietos valdžia sieks sumažinti CO2 išmetimą. Įsipareigojimai turės būti susiję su visa regiono, miesto/ miestelio geografine teritorija, taip pat turės apimti veiklas, susijusias su viešuoju ir su privačiu sektoriais.

Tikimasi, kad dauguma Tvarios energijos plane numatytų veiksmų apims veiksmus, vykdomus šiuose sektoriuose:

• aplinkos apsauga, įskaitant naujų pastatų statybą ir senesnių renovaciją
• miesto infrastruktūra (šildymas, apšvietimo įrenginiai ir t.t.)
• žemės naudojimas ir miesto planavimas
• atsinaujinančių energijos šaltinių decentralizavimas
• viešojo ir privataus transporto politika ir miesto gyventojų mobilumas
• miesto gyventojų, piliečių ir apskritai pilietinės visuomenės įtraukimas
• racionali miesto gyventojų, vartotojų ir gamintojų elgsena energijos atžvilgiu.
   

Pramonės politika, daranti įtaką šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimui, nepriklauso savivaldybių kompetencijai, tačiau efektyvus energijos panaudojimas, atsinaujinančios energijos projektai ir kiti su energija susiję veiksmai gali būti įtraukti į vietos ir regionų valdžios veiklą.

Tikimasi, kad vietos valdžia imsis veiksmų įgyvendindama šias funkcijas:

• vartotojo ir paslaugų teikėjo
• planavimo, kūrimo ir reguliavimo
• patarėjo, skatintojo ir formuotojo
• gamintojo ir tiekėjo.

Tvarios energijos veiksmų planas turės būti pristatytas piliečiams, nes tik aktyvus piliečių dalyvavimas diskusijose gali užtikrinti projekto tęstinumą ir įgyvendinti iškeltus tikslus.

Rekomendacijos ir modeliai, kaip rengti Tvarios energijos veiksmų planą ir išmetamųjų dujų inventorizaciją, jau baigiami kurti ir artimiausiu metu bus pateikti.

Daugiau informacijos rasite internetiniame puslapyje www.eumayors.eu

Elektroninio parašo vaidmuo informacinėje visuomenėje

2009 m. birželio 3-5 dienomis Międzyzdroje (Lenkija) įvyko 9-asis Europos forumas „Elektroninis parašas ir viešojo rakto infrastruktūra - globalios tendencijos, patirtis ir lūkesčiai“. Pagrindinis organizatorius - Lenkijos Respublikos Ūkio ministras, kurio ministerijos kompetencijai yra pavesta nagrinėti ir spręsti e-Parašo klausimus. Pagrindinė forumo darbo tema - elektroninio parašo vaidmuo informacinėje visuomenėje.

Europos forume dėl elektroninio parašo („The European Forum on Electronic Signature“ - EFPE) buvo nagrinėta plati elektroninio parašo problematika, aptarti viešojo rakto infrastruktūros (VRI) klausimai, analizuotas su elektroniniu parašu susijusių paslaugų teikimas.

Forumo darbas vyko pagrindinėje ir atskirose seminarų grupėse, kuriose buvo nagrinėjami trys moduliai: teisė, technologijos, programos. Konferencijoje dalyvavo vyriausybinių institucijų, viešojo administravimo, informacinių technologijų įmonių atstovai, VRI vartotojai.

Daugiau informacijos apie konferenciją, jos metu skaitytus pranešimus galima gauti parašius el. laišką adresu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą

Europos Komisija kuria vieningą e-Pirkimų sistemą

Europos Komisija, siekdama palengvinti verslo įmonių, ypač mažų ir vidutinių, veiklą, inicijuoja siūlymą dėl vienodų galimybių dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose ES. Tai svarbus žingsnis vieningos Europos rinkos kūrimo link.

Komisija ruošiasi finansuoti bandomąjį projektą, inicijuojamą aštuonių Europos šalių, kad būtų sukurtos vieningos sąlygos susieti esamas nacionalines e-Pirkimų sistemas. Tarpvalstybinių pirkimų supaprastinimas bus naudingas mokesčių mokėtojams, nes leis sutaupyti administracinių ir sandorių sąnaudų lėšų. Projekte numatyta per trejus metus investuoti daugiau kaip 19 mln. eurų, iš jų 9,8 mln. eurų bus skirti iš Europos Komisijos „Konkurencingumo ir inovacijų programos“ („Competitiveness and Innovation Programme“ - CIP) biudžeto.

Eurokomisarė Vivianne Reding, atsakinga už informacinę visuomenę ir žiniasklaidą, informavo, kad „e-Pirkimai jau leidžia įmonėms teikti pasiūlymus didžiausiems pirkėjams ES - vyriausybėms. Galime įsitikinti, kad jų sistemos veikia vieningai, valstybės narės padeda Europos verslui laimėti viešųjų pirkimų konkursus visoje Europos Sąjungoje. Tai svarbus žingsnis link bendros Europos rinkos“.

Europos Komisija kartu su Austrija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija ir Italija, taip pat Norvegija (Europos ekonominės erdvės susitarimo narė) siekia, kad vienos šalies įmonės galėtų greitai reaguoti į viešųjų pirkimų konkursus kitoje šalyje. Šio projekto esmė yra ne pakeisti, bet remtis esamų nacionalinių elektroninių viešųjų pirkimų sistemomis, ir naudojant informacines bei ryšių technologijas pasiekti, kad bendravimas būtų dar efektyvesnis. Tai leistų, pavyzdžiui, čekų ir švedų kompanijoms į ispanų ar vengrų vyriausybių siūlymus reaguoti taip greitai ir paprastai, kaip ir į konkursus savo šalyse.
Projekto rezultatai leistų taupyti mokesčių mokėtojų pinigus ir sudarytų vienodas veiklos galimybes. Tarpvalstybinė e-Pirkimų sistema yra svarbus Europos ekonomikos veiksnys, kuris gali paskatinti konkurencingumą, pasiūlyti priemones, skirtas atverti įmonėms prieigą prie visos Europos viešųjų pirkimų rinkos. Šiuo metu smulkaus ir vidutinio verso įmonėse dirba 67 % darbuotojų ir sudaro 58 % ES apyvartos, tačiau laimi tik 42 % viešųjų pirkimų. Išsamesnė informacija šia tema.

Briuselio 20 km bėgimas – sveikatos ir džiaugsmo šventė

Gegužės 31 d. dieną Briuselyje vyko vienas didžiausių miesto sportinių renginių – 20 km bėgimas Briuselio gatvėmis. Tai jubiliejinis trisdešimtas bėgimas, kuriame dalyvavo 27 200 bėgikų iš Europos ir pasaulio šalių. Startuojantys sportininkai buvo suskirstyti pagal registracijos numerius (po keletą tūkstančių viename starto take). Vaizdas stulbinantis, kai po kelių starto minučių 1,5 km ilgio aštuonių eismo juostų Loi gatvė prisipildė bėgikų.

Bėgime dalyvavo ne tik bėgimo ar sporto klubų atstovai, bet ir patyrę sportininkai ar net visiškai pradedantys bėgikai, bėgo neįgalūs, jaunos poros su vaikais vežimėliuose, gražiai nuaugę ir su dideliu viršsvoriu bėgikai. Vieną bėgiką, kuris prieš startą nusilaužė koją, komandos draugai visą kelią pasikeisdami stūmė invalido vežimėlyje. Bėgikų aprangos įvairavo nuo dievo įvaizdžio iki lesbijiečių aprangų.

Palei trasą kas keli kilometrai skambėjo orkestro, džiazo, gyva muzika. Stebėtojų skaičius – ne mažesnis nei bėgikų. Bėgimo trasa tęsėsi ir Briuselio gatvių tuneliais, kur išradingi bėgikai suorganizavo „garso bangą“, primenančią „rankų bangą“ stadione.

Bėgime dalyvavo ir amerikiečių laivyno sportininkai, kurie bėgdami dainavo, šoko, linksmino kitus ir linksminosi, taip prisidėdami prie bėgimo palaikymo. Pirmoje bėgimo dalyje dainuojančių, skanduojančių buvo daugiau, tačiau antrojoje dalyje 15-20 kilometruose dalyviai darėsi santūresni ir tylesni, kalnuotai trasos pabaigai įveikti prireikė kantrybės, valios, jėgų, susikaupimo. Krito gatvėje vyrai kaip ąžuolai ir moterys kaip liepos, greitosios pagalbos specialistai turėjo darbo. Geriausiai jautėsi bėgimo klubo bėgikai ir bėgikės: nesvarbu kokio sudėjimo, visi bėgo gražiai, tolygiai, santūriai. Labai daug gražių bėgančių vyrų ir moterų. Besišypsantys bylojo laimę ir kantrybę.

Visi dalyviai, pabaigę distanciją greičiau nei per 4 valandas, gavo dalyvio medalį. Tai trisdešimtas jubiliejinis bėgimas, kuriame dalyvavo apie 15 bėgikų, dalyvavusių visuose bėgimuose. Organizatoriai tarpinį ir galutinį distancijos laiką fiksavo elektroniniu būdu. Kiekvienas dalyvis gavo nedidelę mikroschemą, kuri įtaisyta sportininko bate, fiksavo starto, tarpinį ir finišo laiką. Bėgimui pasibaigus, įvedus dalyvio numerį lentelėje internete, dalyviai galėjo atsispausdinti parengtą individualų dalyvio pažymėjimą su užfiksuotu laiku.

Beveik 28 000 dalyvių tarpe buvo sunku pastebėti Europos institucijose dirbančius tėvynainius, tačiau dalyvių, kurie finišavo per dvi valandas, gretose matėsi Lietuvos nuolatinės atstovybės ES pinigų ir bankų klausimų atašė Robertas Tamušauskas, LSA atstovybės Briuselyje atstovas Povilas Kuprys.

LSA atstovas Briuselyje
Povilas Kuprys

LSA atstovybės Briuselyje stažuotojai
Simona Šimkutė ir Romas Navardauskas Palaima

www.lsa.lt