PARTNERIŲ PAIEŠKOS, KVIETIMAI

Kvietimas teikti paraiškas informacinių ir ryšių technologijų projektui

Europos Komisijos Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generalinis direktoratas birželio 5 d. paskelbė kvietimą teikti paraiškas projektams tema „IRT vyriausybei ir valdžiai“ (3 tema).

Projekto tikslas – E-dalyvavimas, piliečių vaidmens didinimas ir skatinimas dalyvauti skaidraus sprendimų priėmimo procese ES.

Galutinis paraiškų teikimo terminas – 2009 m. rugsėjo 23 d.

Numatomas biudžetas – 7 mln. eurų.

Daugiau praktinės informacijos, kaip rengti paraiškas projektui rasite čia.
 

Lietuvoje paraiškų teikimą koordinuoja Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LR Vyriausybės. Prašome kreiptis į Informacijos sklaidos ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus Vyr. specialistę Agnę Kavaliauskienę el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą arba tel. +370 5 2665182.

Taip pat galite kreiptis į Europos Komisijos Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generalinį direktoratą el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą arba telefonu +32 2 296 8596.

Mursijos regiono specialistai siūlosi tapti tarptautinių projektų partneriais oro kokybės valdymo srityje

Ispanijos Mursijos regiono Žemės ūkio ministerijos Aplinkos kokybės skyrius domisi galimybėmis dalyvauti projektuose (Interreg IVC, LIFE, Civilinės saugos finansinė priemonė ir kt.) kaip partneriai ir norėtų pasidalinti sukaupta oro kokybės valdymo patirtimi.

Ispanijos Mursijos regiono Žemės ūkio ministerijos Aplinkos kokybės skyrius yra įgyvendinęs svarbų oro kokybės valdymo projektą, sukūręs oro užterštumo įvertinimo, prognozavimo ir valdymo metodiką. Ispanai išvystė meteorologinių prognozių modelį, kurį galima pritaikyti oro kokybės priežiūrai, atsižvelgiant į direktyvų 96/62/EC ir 1999/30/EC nurodymus.

Prognozavimo sistema gali būti plačiai naudojama daugelyje veiklos sektorių: ji efektyvi kritiniais atvejais, vykdant miškų gaisrų prevencijos projektus, įveikiant atmosferos sukeltas stichines nelaimes, taip pat ją galima pritaikyti augalininkystėje ar net specializuotų orų prognozavimo agentūrų darbe. Išsami informacija apie projektą pateikta ispanų kalba.

Lietuvos savivaldybės, kurių teritorijose veikia didelės pramonės ir elektros gamybos įmonės ir, kurios sprendžia atmosferos užterštumo klausimus, gali kreiptis į kontaktinį asmenį: Javier García Domínguez, Oficina de la Región de Murcia, Avenue des Arts, 3-4-5, 8º, B-1210 Brussels, e-paštas: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą , tel. 00 32 2 223 33 48, faksas 00 32 2 219 14 58.
 

Gylleskolan mokyklos Moksleivių taryba ieško tarptautinių partnerių moksleivių mainams vykdyti

Gylleskolan mokyklos, įsikūrusios Borlango savivaldybėje (Švedija), Moksleivių taryba ieško tarptautinių partnerių iš ES šalių narių moksleivių mainų programoms vykdyti.

Projektas vykdomas pagal Europos Komisijos inicijuojamą „Veiklus jaunimas“ programą (Youth in Action Programme).

Moksleivių mainų tikslas – aptarti skirtingų ES šalių narių demokratijos mokykloje galimybes, įtraukiant moksleivius ir mokytojus, susirasti draugų, sužinoti apie skirtingas ES šalis, jų kultūrą, tobulinti užsienio kalbos įgūdžius.

Ieškomi projekto partneriai – vidurinės ir pagrindinės mokyklos, norinčios dalyvauti tarptautinėse moksleivių mainų programose.

Mokyklos kviečiamos atsiliepti iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. „Veiklus jaunimas“ programos paraiškų teikimo terminas - 2009 m. rugsėjo 1 d.

Moksleivių mainai bus vykdomi 2009 m. žiemos - 2010 m. pavasario semestrais.

Projekte pageidaujančios dalyvauti mokyklos daugiau informacijos apie Gylleskolan mokyklos Moksleivių tarybą gaus kreipdamiesi į projekto koordinatorių - mokytoją Per-Olof Eriksson telefonu: +46706531133 arba e-paštu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą

Dudlei koledžas ieško tarptautinių partnerių projektams sveikatos, socialinių reikalų ir vaikų globos srityse vykdyti

West Midlands regione (Didžioji Britanija) veikiantis Dudlei koledžas ieško tarptautinių partnerių iš ES šalių narių projektui vykdyti. Šis projektas vykdomas pagal Leonardo da Vinci mobilumo programą.
Projekto tikslas – dalintis gerąja patirtimi su ES veikiančiomis profesinėmis mokymo įstaigomis, rengiančiomis sveikatos, socialinių reikalų ir vaikų globos specialistus, užmegzti bendradarbiavimo ryšius sveikatos, socialinių reikalų ir vaikų globos įstaigomis.

Vadovaujantys projektui partneriai – Dudlei koledžas.

Ieškomi projekto partneriai – savivaldybėse veikiančios profesinės mokymo įstaigos, rengiančiomis sveikatos, socialinių reikalų ir vaikų globos specialistus, ar kitos savivaldybių įstaigos, atsakingos už šias sritis.

Projekto vykdymo pradžia 2010 m. vasario mėn.

Partneriai kviečiami atsiliepti iki 2009 m. liepos 31 d.

Projektas bus finansuojamas Leonardo da Vinci programos lėšomis.

Pageidaujantys dalyvauti projekte partneriai daugiau informacijos gaus kreipdamiesi į projekto koordinatorę Sophie Lainé el. paštu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą arba telefonu: +32 2740 2713.

Daugiau informacijos apie Dudlei koledžą rasite sekdami nuorodą internete
http://www.dudleycol.ac.uk/RunScript.asp?p=ASP%5CPg0.asp

„Audio Book“ radijo stotis ieško tarptautinių partnerių projektui vykdyti

West Midlands regione (Didžioji Britanija) įsikūrusi „Audio Book“ radijo stotis ieško tarptautinių partnerių iš ES šalių narių projektui vykdyti. Šis projektas vykdomas pagal Leonardo da Vinci mobilumo programą.
Projekto tikslas – užmegzti ryšius su įvairiose ES šalių savivaldybėse veikiančių radijo stočių veiklos organizatoriais, dalintis gerąja patirtimi rengiant radijo specialistus, kuriant radijo programas, plečiant radijo stočių bendradarbiavimą su kultūros ir švietimo įstaigomis.

Vadovaujantys projektui partneriai – „Audio Book“ radijo stotis.

Ieškomi projekto partneriai – savivaldybėse veikiančių radijo stočių veiklos organizatoriai.

Projekto vykdymo pradžia 2010 m.

Partneriai kviečiami atsiliepti iki 2009 m. liepos 31 d.

Projekto finansavimo galimybės bus aptartos, atsiradus partneriams.

Pageidaujantys dalyvauti projekte partneriai daugiau informacijos gaus kreipdamiesi į projekto koordinatorę Sophie Lainé el. paštu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą arba telefonu: +32 2740 2713

NAUJIENOS IR AKTUALIJOS

Europos vystymosi dienos ’09

Birželio 4 d. Briuselyje Europos Komisijos iniciatyva įvyko Europos vystymosi dienos ’09 pristatymas suinteresuotiems partneriams, potencialiems dalyviams iš 20 šalių.

Ketvirtosios Europos vystymosi dienos (EDD) vyks 2009 m. spalio mėn. 22-24 d. Švedijos sostinėje Stokholme. Šių metų tema - „Pilietiškumas ir vystomasis bendradarbiavimas“. EDD metu bus aptariamos trys pagrindinės temos: globalus ekonominis nuosmukis, demokratija ir vystomasis bendradarbiavimas bei klimato kaita.

EDD metu bus skaitomi pranešimai, vyks diskusijos, seminarai, stenduose bus demonstruojami vystomojo bendradarbiavimo pavyzdžiai. Dalyviai turės galimybę susipažinti su naujausiomis globaliomis bei lokaliomis klimato kaitos, finansų, darbo, maisto saugumo, vandens, energetikos, masinių informacijos priemonių, socialinių žmogaus teisių problemomis ir iššūkiais.

Renginyje jau užsiregistravo apie 40 pranešėjų, 120 organizacijų išreiškė ketinimą pristatyti savo patirtį stenduose, apie 60 dalyvių norėtų organizuoti renginius savo šalyse.

Kiekvienais metas EDD sulaukia kelių tūkstančių dalyvių iš 500 organizacijų. Vidutiniškai renginyje dalyvauja apie 125 šalių atstovai, jų tarpe valstybių vadovai, Nobelio premijos laureatai, kiti žinomi asmenys, savivaldybių, regionų atstovai, besidomintys vystomojo bendradarbiavimo veikla ir projektais.

Švedų organizatoriai informavo, kad šio renginio metu bus taip pat organizuojama įvairių kultūros, sporto, pramoginių renginių, kurie padės dalyviams geriau susipažinti su prezidentaujančia Europos Sąjungai šalimi.

Norintys gauti informaciją elektroniniu būdu apie Europos vystymosi dienas, turi užsiregistruoti adresu
http://www.eudevdays.eu/recent_updates_en.cfm?⟨=eng

Daugiau informacijos apie EDD http://www.eudevdays.eu

Regionų komiteto vadovai: dėl klimato kaitos neturi būti tradicinių diplomatinių žaidimų

Birželio 4 d. Kopenhagoje įvyko aukščiausio lygio vadovų susitikimas klimato kaitai aptarti. Regionų komiteto (RK) vadovai pareiškė, kad šiuo klausimu neturi būti tradicinių diplomatinių žaidimų ir jie reikalaus nenustumti vietos ir regionų valdžios institucijų į užribį. Vykstant tarptautinėms deryboms dėl klimato kaitos klausimų susidarė rizikinga situacija: vietos ir regionų valdžios institucijoms gali būti palikta rūpintis tik prisitaikymu prie visuotinio atšilimo padarinių, neatsižvelgiama į tai, kiek yra padaryta kovojant su šio reiškinio priežastimis. Nors Jungtinių Tautų aukščiausio lygio susitikimo, vadinamojo COP15, kuris vyks gruodžio mėn., dalyviams skirtame derybų dokumento projekte pripažįstama subnacionalinio lygmens pastangų svarba sprendžiant visuotinio atšilimo padarinių klausimus, tačiau neįvertinamos miestų, regionų ir vietos valdžios institucijų pastangos sumažinti teršalų kiekį ir sušvelninti klimato kaitos padarinius.

Regionų komiteto pirmasis pirmininko pavaduotojas Michel Delebarre birželio 4 d. Kopenhagoje, atkreipė dėmesį, kad „derybų dokumente, kurį šiuo metu Bonoje rengia Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija (JTBKKK), apie subnacionalinį vaidmenį užsimenama tik kalbant apie prisitaikymą. Svarstant ilgalaikę viziją, kaip reikėtų spręsti klimato kaitos klausimus, kokių imtis priemonių, kurios padėtų mažinti šiltnamio dujų kiekį, apie jokį kitą, žemesnį nei valstybinis lygmenį neužsimenama, nors būtent vietos lygiu jau yra padaryta daug darbų. Gali atsitikti, kad tarp šalių vyriausybių prasidės ginčai siekiant pasirašyti tik trumpalaikius susitarimus. Todėl norėtume, kad gruodžio mėn. Kopenhagoje vyksiančiame COP15 susitikime dalyvautų ir vietos valdžios institucijų atstovai.“

Regionų komiteto pirmininkas Luc Van den Brande kreipėsi į Švediją, kuri rengiasi pirmininkauti ES ir vadovaus jungtinei COP15 susitikime dalyvausiančiai ES delegacijai, prašydamas nepalikti vietos valdžios institucijų nuošaly ir pakviesti RK atstovą prie derybų stalo.

Diunkerko (Prancūzija) meras ir parlamento narys Michael Delebarre, atkreipė dėmesį į Merų paktą – bendrą Europos Komisijos ir Regionų komiteto iniciatyvą. Šiame pakte dalyvauja daugiau nei 500 merų arba vietos tarybos narių, kurie ragina siekti didesnių nei Kyoto protokole nustatyti šiltnamio dujų kiekio mažinimo tikslų, todėl RK pakvietė imtis šios iniciatyvos visas vietos ir regionų valdžios lygmens institucijas. „Tai puikus pavyzdys, įrodantis vietos ir regionų valdžios institucijų sugebėjimą ryžtingai spręsti su klimato kaita susijusius klausimus, kartais daug drąsiau nei valstybinės institucijos. Vis tik Merų paktas neturėtų tapti paprasčiausiu forumu, kuriame keičiamasi geromis idėjomis – jis turi gauti realią ES finansinę paramą, kad galėtų kurti strateginius planus, pritaikytus specifiniams vietos valdžios institucijų poreikiams. Štai kodėl svarbu užtikrinti, kad miestų ir regionų vaidmens svarba būtų pripažinta gruodžio mėn. Kopenhagoje vyksiančiame aukščiausio lygio susitikime ir kad susitarimo dėl klimato kaitos, kuris pakeis Kyoto protokolą, šalys įsipareigotų skirti pakankamai lėšų šioms vietos valdžios pastangoms remti.“

Iki gruodžio mėn. susitikimo Regionų komitetas taip pat pateiks politinį pareiškimą dėl klimato kaitos ir regionų, o spalio mėn. plenarinėje sesijoje ketinama priimti Danijos pranešėjo Henning Jensen nuomonę dėl vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmens prisitaikant prie klimato kaitos padarinių. Komitetas savo poziciją yra aiškiai išdėstęs daugelyje svarbių nuomonių dėl tvaraus vystymosi, prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių, aviacijos ir ES prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemos, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo, pramonės teršalų bei pastatų energinio naudingumo.

Žaliau, geriau, pigiau

Europos politikos centras birželio 10 d. organizavo debatus, skirtus Europos Sąjungos Kūrybiškumo ir naujovių metams. Pranešėjams pasiūlyta nuostata, kad kūrybiškumas ir naujovės yra pagrindinis darnios plėtros variklis, buvo puikiai atskleista pasitelkus diskusijos dalyvius: Europos Komisijos (EK) Aplinkos direktorato generalinį direktorių Karlą Falkenbergą, Škotijos žaliosios energijos centro vadovą Dunkaną Botingą, Europos Sąjungos klimato politikos ir klimato fondo vadovą Stefaną Boucherą, Europos atsinaujinančios energijos federacijos direktorę Dortę Fouquet, „Novozymes“ direktoriaus pavaduotoją Tomą Nagy ir „Greenovate“ vykdančiąją direktorę Astridą Severiną.

Škotijos atstovas pareiškė, kad per daug kalbama apie kūrybiškumą ir naujoves, ir kad per mažai daroma. ES klimato politikos agentūros atstovas pažymėjo, kad dažniau kalbama apie esamas technologijas ir beveik visai nekalbama apie ateities technologijas. Atsinaujinančios energijos federacijos atstovė paminėjo, kad daug šalių itin sparčiai plečia atsinaujinančios energijos gamybos apimtis, pirmiausiai Kinija, JAV, Vokietija, Ispanija, o atsinaujinančios energijos gamybos kaštai ir technologijos netikėtai sparčiai mažėja. T. Nagy ragino pasinaudoti ekonomine ir finansine krize ir sparčiau vystyti biologija paremtą ekonomiką, drąsiau paremti biokuro gamybą, maisto gamyboje naudoti enzimus, pašarų gamyboje pašarų enzimus, mikroorganizmus. A. Severin siūlė dažniau pasitelkti „žaliuosius ekspertus“, skatinti žaliųjų viešųjų pirkimų praktiką, nepagailėti lėšų apmokant valstybės tarnautojus, vykdančius žaliuosius pirkimus.

Kalbėjusieji pritarė, kad inovacinei ir kūrybiškai veiklai vykdyti iki 2020 m visiškai pakanka naujai sukurtų, modernių technologijų ir naujovių, tačiau žvelgiant į 2050 m., ES reikia nemažai investuoti į mokslinius tyrimus ir naujų technologijų paieškas.

EK atstovas T. Falkenbergas pastebėjo, kad peržiūrint ES šalių sukurtus valstybių ekonomikos gaivinimo planus, pastebėta, kad juose kūrybingų, naujoviškų ir žalių technologijų sudėtinė dalis ekonomikos gaivinimo plane sudaro nuo 3 iki 13 % , o skaitant JAV atitinkamą planą, minimali šios srities plano dalis prasideda nuo 14% . Kinijos ekonomikos gaivinimo plane tai sudaro apie 40%, Pietų Korėjos - apie 80%.

Europos Komisija atkreipia dėmesį į viešųjų pirkimų socialinius aspektus

Birželio 9 d. įvykusiame ELAN posėdyje Europos Komisijos (EK) Vidaus rinkos ir paslaugų generalinio direktorato atstovė Elena Puiu pristatė rengiamą dokumentą „Gairės socialiai atsakingiems viešiesiems pirkimams vykdyti“ (Guide to taking account of social considerations in public procurement). Pasak pranešėjos, dokumentas atskleidžia Vidaus rinkos ir paslaugų generalinio direktorato požiūrį į viešųjų pirkimų procesą, paremtą EK praktika ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo nagrinėtais precedentais. Esminis gairių tikslas – informuoti viešųjų pirkimų organizatorius apie viešųjų pirkimų vykdymą ir siekti jų efektyvumo, atsižvelgti į socialinius aspektus, paaiškinti praktines viešųjų pirkimų vykdymo galimybes, kurios, pagal Europos Sąjungos teisę, yra siūlomos valdžios institucijoms.

Viešųjų pirkimų rinka šiuo metu sudaro daugiau nei vieną šeštąją Europos Sąjungos BVP. Akivaizdu, kad būtina šį procesą formuoti kartu keliant socialinius, etinius, aplinkos apsaugos tikslus, atsižvelgiant į vyriausybių ir valdžios institucijų nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu kompetencijas. Tik toks požiūris leis įgyvendinti bendrą ES politiką, paremtą orumo, solidarumo, teisingumo, lygių galimybių vertybėmis, individualia ir kolektyvine teise.

Patirtis rodo, kad socialinių ir etinių aspektų teikiama nauda neįvertinama. Vykdant socialiai atsakingus viešuosius pirkimus, pirma, teikiama parama įgyvendinant visuomenės ir darbo teises, antra, skatinamas socialiai atsakingos rinkos funkcionavimas, valdžios institucijų socialinio atsakingumo demonstravimas, trečia, geriau organizuojamas rinkos valdymas, siekiant patenkinti atskirų visuomenės grupių (pvz., neįgaliųjų, moterų, mažumų ir kt.) poreikius, taip pat stiprinamas visuomenės grupių integracijos procesas, efektyviau panaudojamos lėšos.

Pranešėja E. Puiu pabrėžė, kad remiantis teisminės praktikos pavyzdžiais, gairėse akivaizdžiai atskleidžiama socialiai atsakingų viešųjų pirkimų nauda ir jiems teiktinas prioritetas. Ekonomiškai naudingiausi pasiūlymai, kaip pagrindinė viešųjų pirkimų sąlyga, tampa abejotina dėl socialinių ir etinių aspektų, todėl būtina sukurti tokias procedūras, stebėsenos ir vertinimo mechanizmus, kurie priverstų atkreipti dėmesį ir siekti juos įgyvendinti.

Žemės ūkio vaidmuo kovoje su klimato kaita

Wordwatch institutas, įsikūręs Vašingtone, paskelbė naują studiją, kurioje teigiama, kad mokslininkai ir politikai skiria daug dėmesio energetikos efektyvumo klausimui ir atsinaujinančios energijos gamybai, tačiau nepakankamai nagrinėja ir vertina žemės ūkio ir žemėtvarkos problemų daromą įtaką globaliam atšilimui.

Šio instituto mokslinėje studijoje teigiama, kad 30% šiltnamio efektą skatinančių dujų emisija yra susijusi su žmogaus veikla žemės ūkyje ir žemėtvarkoje. Tai kiekis, kuris prilygsta transporto ir pramonės sektoriaus emisijoms. Studijos autorių nuomone, inovacijų taikymas maisto gamybos procese ir apgalvotas žemės panaudojimas, gali sumažinti anglies dvideginio išskyrimą tokiu kiekiu, koks atitinka sumažinus 25 % iškastinio kuro panaudojimą. Pasak autorių, žemės ūkio ir žemės tvarkymo patirtis leidžia pasinaudoti fotosinteze ir pašalinti itin didelį kiekį šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Mokslinės studijos autoriai siūlo penkių žingsnių programą. Pirmasis žingsnis: sumažinti azotinių trąšų panaudojimą ir apskritai mažinti žemės panaudojimo žemdirbystei intensyvumą. Organinių trąšų didesnis panaudojimas ir erozijos stabdymas gali padėti išlaikyti dirvoje didesnį kiekį anglies. Antrasis žingsnis: sparčiau pereiti nuo kasmetinės sėjomainos prie daugiamečių augalų, nes šaknų vegetacija ilgainiui skatina anglies kiekio sankaupas dirvoje. Trečiasis žingsnis – su gyvulininkyste susijusių emisijų mažinimas. Tai ir ganyklinių plotų rotacija, mėšlo tinkamas panaudojimas, biodujų gamyba, pagerinta gyvulių mityba, pašarų priedų kokybės gerinimas. Ketvirtasis žingsnis yra susijęs su augalų ir gyvūnų natūralaus arealo apsauga. Būtina skatinti ūkininkus, miškininkus neleisti naikinti miškų, apsaugoti pievas ir miškus nuo gaisrų. Tam reikia sukurti ištisą skatinimo sistemą. Penktasis žingsnis – augmenijos atgaivinimas degradavusiose ganyklose ir vandens baseinuose.

Išvadose teigiama, kad terminas „žemės ūkis“ yra užmirštas, kai kalbama apie šiltnamio efektą skatinančių dujų mažinimą, tiesiog pamirštama, kad žemė puikia absorbuoja anglį, išskiriamą kituose gamybos sektoriuose.

LSA atstovas Briuselyje
Povilas Kuprys

LSA atstovybės Briuselyje stažuotojai
Simona Šimkutė ir Romas Navardauskas Palaima