PARTNERIŲ PAIEŠKOS

Varvikšyro grafystės taryba ieško partnerių vykdyti „LIFE+” programos projektą

Varvikšyro grafystės taryba (Centrinės Anglijos West Midland regionas) ruošiasi vykdyti tarptautinį penkių metų trukmės projektą pagal Europos Sąjungos gamtos apsaugą reglamentuojančių dviejų teisininių aktų - Paukščių ir Buveinių direktyvų reikalaujamas laikytis nuostatas.

Tikslinė Varvikšyro planuojamo vykdyti projekto auditorija - individualia veikla užsiimantys asmenys, pramonės ir verso įmonės, visos organizacijos, kurių veikla daro įtaką rūšims ar jų buveinėms Europos Sąjungoje.

Primename, kad Europos Komisijos Aplinkos apsaugos direktoratas 2009 m. gegužės 15 d. paskelbė kvietimą teikti paraiškas „LIFE+“ programos 2009 m. projektams. „LIFE+“ programos tikslas – įtraukti šalių savivaldybes (vietos savivaldos institucijas, švietimo ir kultūros įstaigas, kitus suinteresuotus partnerius) į aplinkos apsaugos projektų vykdymą, teikti finansinę paramą, didinant aplinkos apsaugos projektų kiekį, šviesti vietos gyventojus, suvienodinti bendrijos šalių politinę ir teisinę sistemą aplinkos apsaugos srityje.

Projekto organizatoriai planuoja kiekvienai tikslinei grupei parengti atskirą medžiagą ir pranešimus, kuriuose bus nurodytos priežastys, kodėl kiekviena gyvūnijos rūšis yra svarbi, kokios būtinos gamtinės sąlygos, kokia yra Europos Sąjungoje vykdoma rūšių apsauga remiantis ES dokumentais, kaip rūšių apsauga gali būti integruota į kasdieninę įmonių ir organizacijų veiklą, kaip verslininkai ir organizacijos gali gauti sertifikatus, patvirtinančius, jog kasdieninėje veikloje yra atsižvelgiama į gamtos apsaugą reglamentuojančių ES direktyvų nuostatas.

Siekiant įgyvendinti projekto tikslus, parengta informacija ir išsamesnė medžiaga bus pateikiama sukurtame internetiniame tinklapyje.

Kontaktinis asmuo: Xenia Tsitiridou e-paštas: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą Avenue d'Auderghem 22-28, B-1040 Brussels, tel: 32 (0)2 740 27 21; faksas: 32 (0)2 740 27 20.

NAUJIENOS IR AKTUALIJOS

Regionai skatina ir inicijuoja naujoves

Birželio 11 d. Briuselyje Europos regionų mokslo ir naujovių tinklas (European Regions Research and Innovation Network - ERRIN) inicijavo Europos Komisijos atstovų, regionų politikų, sprendimų priėmėjų ir ekspertų, Briuselyje įsikūrusių regionų ir vietos valdžios atstovų renginį, kuriame aptartas regionų vaidmuo inicijuojant ir skatinant atvirąsias naujoves.

Atvirosios naujovės – tai naujovės, kurias kurdamos firmos naudoja savo vidines bei išorines idėjas, naudoja savo pačių sukurtus, o taip pat išorinius rinkodaros principus. Tai naujovės, kurios plačiai taikomos žinių pasaulyje, jos nesiremia vienos kompanijos moksliniais tyrimais, bet jei būtina, panaudoja ir kitas licenzijuotas bei patentuotas naujoves.

Renginyje buvo pristatyti atvirųjų naujovių pavyzdžiai iš West Midland regiono (Jungtinė Karalystė), Tamperės (Suomija), Štutgardo (Vokietija).

Jungtinės Karalystės atstovas James Elliott iškėlęs klausimą, kodėl verslo kompanijos ir regionų valdžia nesidomi atvirosiomis naujovėmis, atsakė, kad naujovių diegimui jos neturi laiko, trūksta resursų, nėra tinkamų kontaktų, nėra sukurti šiai veiklai tinkami tinklai. Jis siūlė šį klausimą palikti spręsti suinteresuotoms verslo struktūroms, kurios nebijo rizikos ir geba susirasti pačius protingiausius ir geriausius partnerius. Tamperės atstovė Hanelle Raikkonnen pristatė „Tampere-Demola“ projektą, kuriame dalyvauja studentai „turintys laiko ir išmanymo“, idėjų turinčios verslo įmonės ir „Demola“ administracija, suteikianti vietą ir užtikrinanti multidisciplininės aplinkos kūrimą, reikalingą atvirosioms naujovėms gimti, vystytis, bręsti. Štutgardo atstovas Rolf Reiner pristatė projektą, kuris remiasi bionikos ir biomechatronikos principais ir sėkmingai tarpsta techniškai orientuotoje automobilių pramonės aplinkoje. Vokiečių atstovas atskleidė savo nuomonę, kad norint sėkmingai vykdyti atvirųjų naujovių projektus, reikia aukšto lygio ir atsidavusių vadovų, pokyčių darbo ir mokslo kūrimo kultūroje, naujų verslo modulių, įmonės viduje atliekamų mokslinių tyrimų, ir dar kažko, kas yra už naujovių kūrimo ribų – kolektyvinės elgsenos tyrimų ir jų kaitos.

Seminaras E-demokratijos ir E-mokslinių tyrimų klausimais

2009 m. birželio 12 d. Europos Komisijos Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generalinio direktorato Informacinių ir ryšių technologijų vyriausybei ir valdžiai padalinys Briuselyje suorganizavo seminarą, kuris buvo skirtas įvertinti dabartinę mokslinių tyrimų būklę, atliekant E-eksperimentus ir darant įvairių veiklos rūšių stebėjimo studijas. Buvo siekiama įvardinti kliūtis, trukdančias interneto vartotojams dalyvauti politikos formavimo procese.

Elektroninės viešosios paslaugos yra auganti ekonominės veiklos sritis. Atlikta nemažai šios srities tyrimų įvairiais aspektais (nuo politinių, socialinių mokslų, technologijų, informacijos teorijos iki informatikos). Įvairios elektroninių paslaugų sritys rodo, kad yra dinamiškiausios ir labiausiai perspektyvios stiprinant demokratijos procesą.

Seminare buvo analizuojamos temos:

• tiesioginės demokratijos pavyzdžiai –E-balsavimas
• E-eksperimento dizainas
• lyginamųjų mokslinių tyrimų ir poveikio įvertinimas
• įrankiai ir praktikos: E-konsultavimas, E-peticijos, konfliktų sprendimas ir tarpininkavimas, E-Svarstymas ir kt.
• paramos, bendradarbiavimo ir turinio valdymas
• nacionalinės politikos klausimai ir iniciatyvos
• rizika, susijusi su E-paslaugomis.

Daugiau informacijos galima rasti tinklalapyje.

Seminaro medžiaga turėtų sudominti savivaldybių specialistus dirbančius E-paslaugų kūrimo srityje, E-valdžios mokslinių tyrimų projektų pagal šeštąją ir septintąją bendrąsias programas dalyvius, mokslininkus, suinteresuotus specialistus ir reklamos specialistus. Papildoma informacija teikiama elektroniniu paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą

Rytų partnerystės forumas

Birželio 16-17 d. Briuselyje vyko Rytų partnerystės forumas. Forumą atidarė Regionų komiteto pirmininkas Luc Van den Brande sveikinimo žodžiu.

Vengras Istvan Serto-Radics - Išorės santykių ir decentralizuoto bendradarbiavimo komisijos pirmininkas, parengęs nuomonės projektą dėl „Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmens palaikant partnerystės ryšius su Rytų Europa“, teigė jog partnerystė turi būti įgyvendinama, vykdant konkrečius veiksmus vietos savivaldos ir regionų lygmeniu. Konkretus veiklos planas turi būti parengtas jau šį rudenį. Pabrėždamas Rytų partnerystės svarbą, pasiūlė šį klausimą įtraukti į Švedijos prezidentavimo Taryboje prioritetus.

Vengrijos labiausiai į rytus nutolusio regiono Eszak-Alfold atstovas šio regiono plėtros tarybos pirmininkas Laszlo Gazda savo regioną įvardijo kaip Europos kelią į Ukrainą, Baltarusiją ir kitas rytų šalis ir išreiškė regiono norą tapti tiltu tarp Europos ir Rytų kaimynių. L. Gazda informavo, jog vengrų smulkaus ir vidutinio verslo įmonės jau seniai bendrauja su Ukrainos ir Baltarusijos įmonėmis keisdamosis informacija, gerąja patirtimi ir išreiškė siekį plėsti bendradarbiavimo sritis. Bendradarbiavimą ekonomikos, pramonės srityse siūlė išplėsti į bendradarbiavimą mokslo srityje.

Katlijn Malfliet - Katalikiškojo Liuveno universiteto Tarptautinių ryšių ir Europos politikos instituto profesorė pabrėžė, kad Rytų partnerystės politika turi būti remiama ir Rytų kaimynių, bendradarbiavimas neturi vykti vien Europos Sąjungos (ES) iniciatyva ir neturi likti tik užsienio politikos siekiu.

Lucia Najslova – Slovakijos užsienio politikos asociacijos tyrimų centro atstovė pastebėjo, kad ES teikti prioritetai Balkanų šalims laikinai praranda susidomėjimą ir pirmuoju prioritetu tampa Rytų partnerystė.

Prasidėjus diskusijai auditorija pateikė klausimą dėl Rusijos reakcijos į ES šalių bandymą Rytų šalis padaryti ES partnerėmis. Šį klausimą pakomentavo K. Malfliet, teigdama jog Rusija neturėtų šio bendradarbiavimo vertinti priešiškai, nes šios šešios šalys (Baltarusija, Ukraina, Moldovos Respublika, Gruzija, Armėnija, Azerbaidžianas) yra tiek Rusijos, tiek ir ES kaimynės. Todėl normalu, kad kaimyninės šalys siekia bendradarbiavimo įvairiose srityse. Rusija taip pat galėtų tapti Rytų partnerystės dalyve, tačiau ji tokio pageidavimo kol kas neišsako.

Istvan Serto-Radics pasiūlė Rusijai ir Turkijai suteikti konsultavimo ir stebėtojo teises ir taip šias šalis įtraukti į Rytų partnerystę.

K. Malfliet išsakė abejonę dėl greitų teigiamų rezultatų Rytų partnerystės srityje, kadangi ES kas keli metai koncentruojasi ties naujais prioritetais, naujomis programomis. O šios partnerystės pirmieji rezultatai gali būti pasiekti tik po kelių metų sunkaus ir intensyvaus darbo.

Tam, kad šešios Rytų šalys galėtų tinkamai administruoti gautą paramą Rytų partnerystės programoms įgyvendinti, siūloma šioms šalims suteikti stebėtojo statusą, suteikiantį galimybę stebėti ES šalių projektų, programų vykdymą, lėšų panaudojimą iš įvairių fondų.

Rytų partnerystės forumas buvo užbaigtas išvada, kad sėkmingos partnerystės rezultatai galės būti pasiekti tik į šį procesą įtraukus nevyriausybines organizacijas, universitetus, verslo atstovus, kitas organizacijas.

Valonija (Belgija) kuria savo įvaizdį Europos Sąjungoje

Birželio 16 d. Valonijos eksporto ir investicijų agentūra (AWEX) bei Tarptautinė Valonijos-Briuselio agentūra sukvietė Briuselyje reziduojančių įvairių pasaulio ir Europos šalių ambasadorius, verslo ir savivaldos institucijų atstovus į naujo Valonijos verslą ir įvaizdį pristatančio žurnalo „WAB“ (Walonia and Brussels) pirmojo numerio pristatymą.

Valonija, kuri Belgijoje aktyviai konkuruoja su kita svarbia Belgijos dalimi Flandrija, ne tik pristatė naujojo žurnalo koncepciją, jo darbuotojus, bet ir surengė į verslą, kultūrą, filosofiją orientuotą diskusiją „Valonijos įvaizdis: nuo suvokimo iki realybės“. Diskusijoje dalyvavo žinomų pasaulinio lygio verslo įmonių („Microsoft“, „Carterpillar“, „Baxter“) atstovai, kurie intelektualiuose pasisakymuose akcentavo tokią Valoniją, kokią įsivaizdavo iki darbo joje, ir tokią Valoniją, kokia ji yra realybėje. Nuo pirminio įvaizdžio – gera verslo infrastruktūra, idealiai organizuotas susisiekimas, puikus maistas ir alus, aukštas pragyvenimo lygis iki dabartinio įvaizdžio – ideali geografinė padėtis, puikios tarptautinės mokyklos (tarptautinio verslo atstovų vaikams), Belgijos karaliaus rūpestis „Microsoft“ reikalais, kosmopolitinė aplinka, tolerancija gyvenime ir verslo vystyme, sumanūs daugiakalbiai specialistai, ekspertai, puikūs universitetai, Valonijos vyriausybės dėmesys ir parama verslui (ypač smulkiam ir vidutiniam verslui).

Diskusijos išvados: anglų kalba leidžiamas žurnalas pasitarnaus Valonijos verslo propagavimui šalyse, kur daug žmonių kalba ir supranta angliškai; tarp Valonijos realybės ir įvaizdžio yra skirtumų, bet jie nedideli, tik reikia laiku ir aiškiai tai pamatyti ar parodyti.

NAUJIENOS IŠ REGIONŲ KOMITETO

Regionų komiteto biuro posėdis

2009 m. birželio 16 d. įvyko Regionų komiteto 116-asis biuro posėdis, kuriame aptarti klausimai susiję su birželio 17-18 dienomis vyksiančia 80-ąja Regionų komiteto plenarine sesija. Darbotvarkės projekte numatyta svarstyti ir priimti 10 nuomonių ir 2 rezoliucijas. Nuomonę šios sesijos metu „Visuotinio požiūrio į migraciją stiprinimas. Koordinavimo, nuoseklumo ir sąveikos didinimas“ pristatys Arnoldas Abramavičius (Zarasų rajono savivaldybės tarybos meras). Peržvelgus plenarinei sesijai svarstyti pateiktus dokumentus, kritikos sulaukė Rezoliucijos dėl krizės automobilių sektoriuje projektas. Pasak Danijos atstovo Andersen, statistika teigia, kad žymiai didesnius nuostolius patyrė finansų sektorius nei automobilių pramonė, bedarbiais liko tūkstančiai žmonių ir tai palietė kiekvieną ES šalį, todėl išskirti automobilių sektorių, būtų netikslinga.

Vienas svarbiausių Biuro posėdžio klausimų, kurį pateikė Regionų komiteto generalinis sekretorius Gerhard Stahl, buvo tolesnio darbo perspektyvos priėmus Regionų komiteto misijos deklaraciją. Posėdžio dalyviai svarstė Regionų komiteto reformos darbotvarkės klausimus. Pasisakiusieji pažymėjo, kad vienas svarbiausių uždavinių – skleisti informaciją apie Regionų komiteto veiklą ir garsinti Komitetą, nes informacijos yra akivaizdžiai per mažai. Komitetui būtina užtikrinti svaresnį vaidmenį europiniuose procesuose, kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų visu pajėgumu dalyvauti priimant sprendimus, ir kad piliečiai būtų kuo aktyvesni. Regionų komitetas, pasak pasisakiusiųjų, turi stiprinti savo, kaip politinės asamblėjos, statusą, atskleisti savo, kaip politikos formuotojo potencialą, vykdyti savo kaip Europos ambasadoriaus miestuose ir regionuose vaidmenį. Pirmininkų konferencija įpareigota parengti rekomendacijas dėl Regiono komiteto uždavinių įgyvendinimo ir jas pateikti biurui iki 2009 m. pabaigos.

Biuro posėdžio dalyviams susipažinti pristatytas Finansų ir administracinių reikalų komisijos pirmininko, Lenkijos delegacijos atstovo L. Swietalski pranešimas, kuris sulaukė įvairių posėdžio dalyvių komentarų ir pastabų. Esminis klausimas kilo dėl to, kad parengtą 2010 m. biudžeto projektą sudaro 82 mln. eurų, o tai yra 7,8 proc. daugiau nei 2009 m.

Biuro nariai pritarė naujam Regionų komiteto ir Europos Tarybos vietos ir regionų savivaldos kongreso bendradarbiavimo susitarimui.

Posėdžio dalyviams susipažinti pateikta 2008 metų veiklos ataskaita, patvirtintas 2010 m. Biuro posėdžių ir plenarinių sesijų kalendorius bei aptartas pasirengimas 81-ajai plenarinei sesijai, kuri įvyks 2009 m. spalio 5-7 d.

Biuro posėdžio darbe dalyvavo Lietuvos delegacijos vadovo pavaduotojas A.Abramavičius Zarasų r. sav. meras ir Lietuvos delegacijos vadovas G.Paviržis Vilniaus r. sav. tarybos narys, kuris aktyviai dalyvavo diskusijose, siūlydamas sukurti ir pagaminti skiriamuosius ženklus RK nariams bei įvairiais būdais išskirti RK narius.

Regionų komiteto 80-osios plenarinės sesijos posėdis

Birželio 17-18 dienomis vyko 80-oji Regionų komiteto (RK) plenarinė sesija, kurioje svarstyta nemažai Europos Komisijos teiktų komunikatų, kitų svarbių siūlymų ir iniciatyvų. Pirmąją dieną svarstyti tokie EK komunikatai: „Vieneri metai po Lisabonos aukščiausiojo lygio susitikimo – Afrikos ir ES partnerystės įgyvendinimas. ES Afrika ir Kinija: siekiant trišalio dialogo ir bendradarbiavimo“, „2008-2009 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai – narystės ES siekiančios šalys (potencialios kandidatės)“, „2008-2009 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai – narystės ES siekiančios šalys (kandidatės)“, „Jūrų ir pakrančių paketas“.

Lietuvos RK nario Arnoldo Abramavičiaus parengta galutinė nuomonė „Visuotinio požiūrio į migraciją stiprinimas. Koordinavimo, nuoseklumo ir sąveikos didinimas“ buvo pristatyta profesionaliai ir tiksliai. Taip pat pirmąją dieną svarstyta RK nuomonė savo iniciatyva „Regionų komiteto Baltoji knyga dėl daugiapakopio valdymo rengimo proceso“.

Aštri diskusija kilo svarstant ES narystės klausimą tarp Graikijos ir kitų šalių posėdžio dalyvių dėl Makedonijos pavadinimo naudojimo vienai šaliai kandidatei. Lietuvos delegacijos RK vadovas G. Paviržis griežtai pasisakė dėl posėdžio vedimo bendros tvarkos, žodžio suteikimo teisės norintiems pasisakyti ir sulaukė daugumos kolegų pritarimo.

Išskirtinis posėdžio svečias Švedijos finansų ministras M. Odell pristatė Švedijos pirmininkavimo antrajame 2009 metų pusmetyje prioritetus ir principus.

Antrąją posėdžio dieną Europos Komisijos narys Lois Michel pasakė kalbą apie Europos darbotvarkę decentralizuoto bendradarbiavimo srityje. Šią dieną buvo svarstomos tokios Europos Komisijos teiktos nuomonės: „Bendrijos žuvininkystės kontrolės sistema“, Naujos iniciatyvos biologinės įvairovės mažėjimui stabdyti“, „Nediskriminavimas, lygios galimybės ir vienodo požiūrio į asmenis principo įgyvendinimas“. Posėdyje taip pat svarstyta „Žalioji knyga dėl biologinių atliekų tvarkymo Europos Sąjungoje“, išklausyta (priimta) prieštaringa rezoliucija „Dėl krizės automobilių sektoriuje“ bei rezoliucijos projektas „Dėl klimato kaitos“.

Lietuvos delegacijos atstovai pateikė 11 bendrų pakeitimų, bei keletą pakeitimų su savo politinių grupių kolegomis. Didžiajai daliai Lietuvos delegacijos pateiktų pataisymų buvo pritarta.

Plenarinės sesijos darbe dalyvavo šie Lietuvos RK nariai: Arnoldas Abramavičius, Zarasų r. sav. meras, Antanas Gustaitis, Prienų r. sav. tarybos narys, Ričardas Malinauskas, Druskininkų r. sav. meras, Gediminas Paviržis, Vilniaus r. sav. tarybos narys, Stasė Skutulienė, Šilutės r. sav. mero pavaduotoja, Zenonas Ulkė, Šakių r. sav. tarybos narys, Vytautas Vigelis, Švenčionių r. sav. meras. Posėdyje taip pat dalyvavo Povilas Kuprys, RK Lietuvos nacionalinės delegacijos koordinatorius, Simona Šimkutė, RK nario G.Paviržio padėjėja, Romas Navardauskas Palaima, RK nario A. Abramavičiaus padėjėjas.

LSA atstovas Briuselyje
Povilas Kuprys

LSA atstovybės Briuselyje stažuotojai
Simona Šimkutė ir Romas Navardauskas Palaima