KVIETIMAI

Bendradarbiavimo abipus sienos apdovanojimas ‛09

Olandijos Vokietijos Ems Dollart regionas įsteigė „Bendradarbiavimo abipus sienos apdovanojimą ‛09“, kuriame kviečiami dalyvauti regionai, turintys sėkmingo pasienio ar abipus sienos bendradarbiavimo pavyzdžių. Apdovanojimai bus įteikti Europos pasienio regionų asociacijos (AEBR) organizuojamos konferencijos metu 2009 m. lapkričio 5-6 d. Gente (Belgija).

Apdovanojimą pretenduojantys gauti regionai turi pateikti sėkmingo bendradarbiavimo pasienio regione ar abipus sienos regionų pavyzdžių kultūros, ekonomikos, valdžios institucijų, aplinkos apsaugos ir socialinėje srityse.

Konkursui gali būti pateikiamos programos, strategijos, projektai, pavieniai veiksmai, kurie padėjo pasiekti sėkmingų rezultatų pasienio regionuose ir galėtų prisidėti prie bendradarbiavimo skatinimo ir Europos Sąjungos šalių integracijos.

Pageidaujantys dalyvauti konkurse daugiau informacijos gaus kreipdamiesi į Reinhold Kolck elektroniniu paštu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą arba telefonu 00 49 49 21 89 01 22.

NAUJIENOS IR AKTUALIJOS

24 Europos Sąjungos šalių mokyklose mokiniams bus teikiami nemokami vaisiai ir daržovės

Birželio 16 d. Europos Komisija patvirtino sprendimą, jog 24 Europos Sąjungos šalyse (taip pat ir Lietuvoje) nuo naujų mokslo metų pradžios (2009 – 2010 m.) bus pradėta taikyti tvarka, pagal kurią mokiniams bus nemokamai skiriama vaisių ir daržovių. Pagal vaisių vartojimo mokyklose skatinimo programą kasmet bus skiriama 90 mln. eurų Europos lėšų šviežiems vaisiams bei daržovėms pirkti ir paskirstyti mokykloms. Programos bus finansuojamos bendrai: šalys skirs po 50 proc., o regionuose, kuriuose BVP vienam gyventojui yra mažesnis, Komisija skirs 75 % lėšų, o valstybė narė – 25 %.

Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa siekiama skatinti jaunimą tinkamai maitintis. Apskaičiuota, kad Europos Sąjungoje 22 mln. vaikų turi antsvorį. Iš jų daugiau kaip 5 mln. yra nutukę. Nustatyta, kad kasmet tokių moksleivių padaugės 400 000. Kovojant su šia problema svarbu gerinti mitybą. Tyrimai rodo, kad sveiki mitybos įpročiai susiformuoja vaikystėje. Daug vaisių bei daržovių vaikystėje valgę asmenys ir toliau jų vartoja pakankamai. Tie, kurie jų valgo nedaug, savo įpročių dažniausiai nekeičia ir juos perduoda vaikams. Tyrimai taip pat parodė, kad mažesnes pajamas turinčios šeimos yra linkusios vaisių bei daržovių vartoti mažiau. Todėl nemokamai mokyklose dalijant šiuos sveikus produktus galima gerokai pakeisti padėtį, visų pirma mažiau turtingose vietovėse.

Programoje numatyta, kad ES ne tik nemokamai tieks vaisius ir daržoves tikslinei mokinių grupei, bet ir reikalaus, kad valstybės narės kurtų nacionalines strategijas, informavimo ir švietimo priemones, kurios padėtų vaikams suvokti gerų mitybos įpročių svarbą. Kai kuriose ES šalyse tokios priemonės, nors ir skirtingais pavidalais, jau veikia. Tačiau dalyjantis gerąja patirtimi nuveikti galima dar daugiau. Ši ES programa suteikia puikų pagrindą naujoms programoms.

Informacijos ir dokumentų, susijusių su vaisų vartojimo skatinimo mokyklose programa, rasite šiuo interneto adresu http://ec.europa.eu/agriculture/markets/fruitveg/sfs/index_en.htm

Formuojasi Baltijos šalių energetinis tinklas

Birželio 17 d. aštuonios Baltijos jūros šalys paskelbė, kad pradedamas vykdyti veiksmų planas, pagal kurį Lietuva, Latvija ir Estija bus įjungiamos į ES energetinius tinklus. Tai aiškus ženklas Švedijai, kuri pradeda pirmininkauti Europos Tarybai nuo 2009 metų liepos 1 d., kad tikimasi jos rūpinimosi šio plano vykdymu, kaip vienu iš Baltijos jūros strategijos prioritetų.

Europos Komisijos nuomone, Baltijos šalių energetinė rinka taps integruotos Šiaurės šalių energetinės rinkos dalimi. Bus panaikinti abipus sienų egzistavę reguliuojami tarifai bei kiti apribojimai, kurie darė įtaką perdavimo sistemų operatorių veiklai. Planuose numatyta įgyvendinti keletą infrastruktūrinių projektų, sujungsiančių Baltijos šalių ir Lenkijos rinkas su Šiaurės šalių rinka. Antrajame plano etape numatytas ir Šiaurės šalių rinkų sujungimas (Fenno-Skan II) su Suomijos rinka. Tolesniuose etapuose turėtų būti vykdomas Lenkijos ir Vokietijos tinklų sujungimas.

Baltijos jūros valstybės tikisi užsitikrinti savo energetinį saugumą diversifikuodamos dujų tiekėjų trasas, kitus energetinius šaltinius. Europos Komisijos pranešime kalbama, kad šios idėjos įgyvendinimui bus skiriama daugiau nei pusė milijardo eurų iš Europos ekonominio gaivinimo plano programos.
Planuose numatytų darbų vykdymo sąlygos, o taip pat ir darbų vykdymo tempai gali nulemti energijos mažmenines kainas vartotojams Lietuvos savivaldybėse, kai bus sustabdytas Ignalinos atominės elektrinės paskutinis reaktoriaus blokas. Europos energetikos komisaras A. Piebalgs, kalbėdamas apie planų vykdymo terminus, buvo labai atsargus, pasakydamas, kad šis tikslas bus pasiektas „netolimoje ateityje“.

Baltijos jūros strategijos įgyvendinimui būtinas regionų palaikymas ir aktyvūs veiksmai

Birželio 25 d. Europos Komisijoje įvyko paskutinis susitikimas su Danuta Hubner kaip su Regioninės politikos komisare. D. Hubner buvo išrinkta į Europos Parlamentą ir pradėtus darbus tęs jau kaip parlamentarė. Kadenciją baigianti už regioninę politiką atsakinga Europos Komisijos narė į susitikimą sukvietė regionų ir savivaldybių atstovus tam, kad pristatytų 18 mėnesių ruoštą Baltijos jūros strategiją ir informuotų apie tolimesnius veiksmus, susijusius su šios strategijos įgyvendinimu.

D. Hubner Baltijos jūros strategijos sukūrimą įvardijo kaip didelį žingsnį į priekį, suvienijant ES šalių vyriausybių, vietos valdžios, verslo atstovų, įvairių organizacijų ir Europos Komisijos pastangas, siekiant regionų intensyvesnio bendradarbiavimo. Pirmą kartą ES istorijoje sukurtas tokio didelio skaičiaus šalių bendras projektas, jo kūrime aktyviai dalyvavo ir naujai į ES įstojusios šalys (Lietuva, Latvija, Estija).
Tikima, jog Baltijos jūros strategija prisidės prie regionų vystymosi netolygumų mažinimo, intensyvesnio teritorinio bendradarbiavimo (bendradarbiavimo abipus sienos), susisiekimo sunkumų tarp regionų šalinimo.

D. Hubner įvardijo 4 pagrindines Baltijos jūros strategijos kryptis:

1. aplinkos apsaugą - būtinybę rūpintis jūros faunos ir floros apsauga;
2. ekonominį vystymąsi – Baltijos Jūros regiono šalys turi neišnaudotą ekonominį potencialą, kurio panaudojimą reikėtų skatinti;
3. ryšių, tinklų kūrimą – transporto išsivystymo netolygumų šalinimą, tiltų į kai kurias šalis stiprinimą. Pvz., kelionė traukiniu iš Varšuvos į Taliną trunka 36 valandas.
4. nelaimingų atsitikimų prevenciją – transporto ir ekologinių nelaimių prevencija jūroje.

Baltijos jūros strategijos sukūrimas turėtų prisidėti prie ES teisės aktų įgyvendinimo šalyse, efektyvesnio fondų lėšų paskirstymo.

2009 m. rudenį bus galutinai parengtas Baltijos jūros strategijos įgyvendinimo veiksmų planas, kuriame bus įvardinta 15 prioritetinių sričių, bendrų projektų galimybės. Kiekvieną vykdomą projektą koordinuos specialiai sukurta vadovaujanti komisija, projektų vykdymo kontrolę atliks Europos Komisija.
D. Hubner pabrėžė regionų dalyvavimo ir aktyvių veiksmų svarbą Baltijos jūros strategijos įgyvendinime, taip pat tikisi sulaukti vietos politikų pritarimo.

Įgyvendinant Baltijos jūros strategiją 2010 m. planuojama surengti metinį Baltijos jūros strategijos forumą, o 2011 m., Lenkijos pirmininkavimo ES laikotarpiu, parengti ir pirmąją ataskaitą.

Antroje susitikimo dalyje komisarė trumpai pristatė Barca ataskaitą „Reformuotos sanglaudos politikos darbotvarkė“.

Švedija ragina rinktis maistą, darantį mažesnę įtaką klimato pokyčiams

Švedija yra pirmoji ES šalis, kurios vyriausybė parengė rekomendacijas, raginančias gaminti ir vartoti maistą ir maisto produktus taip, kad jų gamyba darytų kuo mažesnę įtaką klimato kaitai. Jungtinio mokslinio centro pranešime teigiama, kad mėsos (jautienos, avienos, paukštienos) gamyba daro pačią didžiausią įtaką aplinkai, lyginant su kitų maisto produktų gamyba. Rekomendacinis leidinys „Aplinkosaugai naudingas maisto pasirinkimas“ siūlo rečiau valgyti mėsą arba ją valgyti mažesniais kiekiais. „Valgykite kartą ar du kartus per savaitę vegetarišką maistą arba sumažinkite mėsos produktų vartojimą“, sakoma minėtame dokumente.

Dokumente pateikta informacija teigia, kad gaminant vieną kilogramą jautienos, pagaminama 15-20 kg kilogramų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o tai yra dešimt kartų daugiau, negu gaminant vieną kilogramą vištienos.

Remiantis Europos Komisijos duomenimis, maisto ir gėrimų gamybai reikia 23 % visų turimų žemės resursų, gamybos metu išsiskiria 18% šiltnamio efektą sukeliančių dujų bei panaudojama 31 % visų nitratų. Nemažą žalą fermentacijos procese daro metano išsiskyrimas, kuris sukelia 20 kartų stipresnį poveikį, negu anglies dioksidas.

Remiantis Pasaulio banko duomenimis, tikimasi, kad maisto paklausa iki 2050 m padidės 50 %, o paklausa mėsai – 85 %, tokios šalys, kaip Kinija ir Indija, taps turtingesnės ir prisitaikys prie vakarietiško valgymo įpročių, kuris remiasi gausiu mėsos ir pieno produktų vartojimu.

Švedijos valdžios iniciatyva parengtoje rekomendacijose daroma išvada: „mažesnis mėsos kiekio valgymas bei atidesnis maisto produktų pasirinkimas yra pats protingiausias žingsnis, kokį žmogus gali padaryti kovoje su klimato kaita“.

Švedijos vyriausybė šį pasiūlymą ketina perduoti ir kitoms šalims, kad jos galėtų susipažinti ir priimti atitinkamus sprendimus.

Kaip tai atsilieps ateityje Lietuvos savivaldybių gyventojams bei maisto produktų gamintojams sunku spėlioti, bet švedai įsitikinę, kad tokios rekomendacijos ir jų laikymasis ne tik pagerins aplinkosaugines sąlygas, bet ir sustiprins žmogaus sveikatą.

Europos Sąjungos „Žaliosios savaitės“ renginiai

Birželio 23-26 dienomis vykusiuose ES „Žaliosios savaitės“ renginiuose organizuoti seminarai, diskusijos, veikė paroda, kurioje buvo įrengta per 60 stendų, dalyvavo keletas tūkstančių dalyvių ne tik iš ES šalių, bet ir Azijos, Afrikos, Amerikos šalių atstovai. Prie stendų dirbo įvairių aplinkosaugos agentūrų, institucijų atstovai, su kuriais buvo galima pasitarti, užmegzti kontaktus, pasikeisti informacija, rasti reikalingų partnerių.

Visa savaitės eiga buvo organizuota pagal keturias temas: ES klimato politika, Tarptautinės tendencijos žalinant planetą, Gyvenimas klimato kaitos laikotarpiu, „2050 Vizija”. Įdomiausios diskusijos vyko dėl žiniasklaidos priemonių vaidmens ir galimybių kovoje su klimato kaita ir jo pasekmėmis. Pastebėta, kad apie 40% Jungtinės Karalystės gyventojų abejoja tuo, ar vyksta klimato kaita apskritai, ir mano, kad tai daugiau propogandinis dalykas, kuris naudojams skatinti “žaliąją ekonomiką”. Kiti diskusijos dalyviai manė, kad Žemės planeta miršta ir reikia susiburti bent tiems, kurie nori, gali ir privalo ją gelbėti.

Kita diskusija „Ar gali revoliucija „žaliajame versle“ išgelbėti mus iš recesijos?“ susilaukė karštų debatų, kuriame dalyvavo Brazilijos, Indijos atstovai. Jie išreiškė nuomonę, kad norint pasukti jų ekonomikas „žaliojo verslo“ ar bent jau griežtesnių ekologinių reikalavimų laikymosi linkme, reikalinga finansinė labiau išsivysčiusių šalių parama, kurios per ilgus dešimtmečius ir šimtmečius praeityje nuskurdino šias šalis.

Įdomios diskusijos vyko dėl dabartinio laikotarpio išskirtinumo, kai esama ekonominė krizė sudaro puikias prielaidas pergalvoti energetinių išteklių gavybą, efektyvų, saugų, taupų ir ekologišką vartojimą ir, be abejo, žmogaus elgsenos esminį keitimą iš vartotojiškos elgsenos į aplinką tausojančią elgseną, kai žmogaus sukurtos ir natūraliai gautos iš žemės vertybės ir gėrybės vartojamos racionaliai, panaudojant atsinaujinančią gamybą.

Taip pat vyko diskusijos „Bioįvairovės aspektai prisitaikant prie klimato kaitos“, „Klimato kaitos įtaka socialinei sanglaudai“, „Kokiais būdais įmanoma „žalinti“ ekonomiką?“ Didelė šios savaitės naujovė, kad buvo galima šį renginį stebėti arba klausytis internetu, pasirenkant norimą temą ar diskusiją. Vienintelis trūkumas, kad internetu nebuvo galima klausti klausimų ir dalyvauti diskusijoje.

Platesnę informaciją apie skaitytus pranešimus, temas, šios savaitės išvadas bus galima rasti „Žaliosios savaitės“ internetiniame puslapyje po keletos dienų šiuo adresu: http://greenweek2009.alligence.com

NAUJIENOS IŠ REGIONŲ KOMITETO

Teritorinės sanglaudos politikos komisijos posėdis

Birželio 23 d. vykusiame Teritorinės sanglaudos politikos komisijos posėdyje buvo pristatyta Barca ataskaita „Reformuotos sanglaudos politikos darbotvarkė“, svarstytas nuomonės projektas „Dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo“, nuomonės projektas „Dėl Žaliosios knygos. TEN-T politikos peržiūra. Siekiant geriau integruoto transeuropinio transporto tinklo įgyvendinant bendrąją transporto politiką“.

Teritorinės sanglaudos politikos komisijos posėdyje dalyvavo Lietuvos RK delegacijos nariai: Zarasų r. sav. meras Arnoldas Abramavičius, Prienų r. savivaldybės tarybos narys Antanas Gustaitis ir Švenčionių r. meras Vytautas Vigelis, posėdį stebėjo LSA atstovas Briuselyje Povilas Kuprys ir LSA atstovybės Briuselyje stažuotoja Simona Šimkutė.

Išorės santykių ir decentralizuoto bendradarbiavimo komisija

Birželio 24 d. įvyko Regionų Komiteto (RK) Išorės santykių ir decentralizuoto bendradarbiavimo komisijos (RELEX) posėdis, kuriame komisijos pirmininkas I. Serto-Radic pristatė nuveiktus darbus. Posėdyje priimti tolesniam RELEX komisijos darbui būtini organizaciniai sprendimai dėl naujų pranešėjų paskyrimo. Lenkų politikai dar šių metų vasario mėnesį siūlė regionų ir vietos valdžios struktūras Gruzijoje integruoti į bendrą veiklą, pasinaudojus Europos kaimynystės politikos priemonėmis ir galimybėmis. Šios nuomonės buvo perduotos Regionų Komiteto biurui. Rugsėjo 25 d. vyksiančio posėdžio metu turėtų būti pristatytas Lenkijos atstovo M. Wozniak savo iniciatyva parengtas nuomonės projektas „Dėl Gruzijos vietos ir regionų valdžios bei Gruzijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo“.

Didžiausias dėmesys buvo sutelktas į vokiečių politikų inicijuotą „Dunojaus upės baseino šalių regiono vystymo plano“ kūrimą. Šiame posėdyje buvo pristatytas nuomonės projektas „Dėl ES strategijos Dunojaus baseino regionui“, kurį savo iniciatyva parengė Regionų Komiteto narys Vokietijos Baden-Viurtembergo žemės federalinių ir Europos reikalų ministras W. Reinhart.

Šiuo klausimu pasisakė Regioninės politikos komisarės Danutos Hubner kabineto narė A. K. Myleus. Ji pabrėžė, kad Europos Komisija praėjusią savaitę formaliai buvo paprašyta parengti ES Dunojaus regiono strategiją iki Vengrijos pirmininkavimo 2011 m. Pasak kalbėtojos, „Komisija nepradeda nuo nulio, šiuo klausimu jau šis tas padaryta, tačiau, įvertindami sukauptą Baltijos jūros strategijos rengimo patirtį, matome, kad probleminių klausimų dar daug. Dunojaus regionas yra svarbus daugeliu aspektų, tačiau, pvz., net ir geografinį apibrėžimą rasti nėra lengva, viena aišku, kad geografiniu požiūriu Dunojus yra tarsi Europos ašis, integracijos simbolis“. A. K. Myleus atkreipė dėmesį į tai, kad struktūrinių fondų ir įvairių programų lėšų, skirtų partnerystei, kooperacijai, navigacijai administravimas yra nepakankamas, todėl tikimasi, kad Dunojaus regioninė dimensija leis geriau koordinuoti lėšų skirstymą bei objektyviau įvertinti šio regiono poreikius.

Pirmajam nuomonės projekto svarstymui buvo pateikti 43 pakeitimai, kurių didžiąją dalį sudarė su Lenkijos delegacijos siūlymu keisti nuomonės projekto pavadinimą į „ES strategija Vidurio Europos ir Dunojaus regionui“ susiję pakeitimai. Pasiūlytas kompromisinis sprendimas – dokumento pavadinimo nekeisti, tačiau strategijos turinyje atsižvelgti į siūlomus pakeitimus. Nuomonė turėtų būti priimta 2009 m. spalio 6-7 d. plenarinėje sesijoje.

Komisijos darbe dalyvavo Lietuvos RK delegacijos narys - Prienų r. savivaldybės tarybos narys Antanas Gustaitis, komisijos darbą stebėjo LSA atstovybės stažuotojas Briuselyje R. Navardauskas Palaima.

Povilas Kuprys, LSA atstovas Briuselyje
Simona Šimkutė, LSA atstovybės Briuselyje stažuotoja
Romas Navardauskas Palaima, LSA atstovybės Briuselyje stažuotojas