Kablių kaimas, esantis prie pat Pakiršinio (Baisogalos seniūnija), toks mažas, kad nežymimas net smulkiuose žemėlapiuose, apie jį nerašoma enciklopedijose. Bet jis yra... Tiesa, išlikusi naujesnioji kaimo dalis, o senojo kaimo nebelikę – taip lėmė istoriniai įvykiai.

Liepos 19 dieną, sekmadienį, Baisogalos Švč. Trejybės bažnyčioje parapijos klebonas Aldas Vinclovas aukojo šv. mišias už mirusius ir gyvus Kablių kaimo žmones. Vėliau jis pašventino stogastulpį, pastatytą senojo Kablių kaimo atminimui. Kaimo žemėje stogastulpis pastatytas liepos pradžioje.

Stogastulpį senojo Kablių kaimo atminimui sukūrė Pociūnėliuose gyvenantis medžio drožėjas Sigitas Buivydas. Stogastulpio centre iškaltas vežimo tekinis primena kaimo vyrus, kuriems teko sunkiai dirbti. Vežimo tekinis nepilnas – gyvenimas senajame Kablių kaime nutrūkęs, nebesitęsia. Gelda – užuomina apie moterų gyvenimą, apie nelengvus jų darbus. Rankšluostis išsivingiavęs lyg Kiršino upelis, tekėjęs pro senąjį kaimą, tebetekantis ir dabar. Per vidurį rankšluostis persuktas – tai tarsi tas upelio vingis, prie kurio stovi stogastulpis. Rankšluostis papuoštas ąžuolo lapais: ąžuolai augo senajame kaime, kaimas išnyko, o jie iki šiol tebeošia. Rankšluostis simbolizuoja bėgantį, tekantį kiekvieno mūsų gyvenimą. Aukščiau vežimo tekinio, geldos ir rankšluosčio – du švilpukai ir dūdelė. Tai ženklas, kad kaime augo ir žaidė vaikai, sukdami amžiną gyvybės ir laiko ratą. Aukščiausiai išdrožinėti metai – 2009. Skaičiai primena, kad stogastulpis pastatytas visiems lietuviams istoriškai svarbiu laiku – minint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį.

Ant stogastulpio viršaus – stogelis su geležine saulute. Saulutę nukalė tautodailininkas iš Radviliškio Stanislovas Špukas. Tautodailininkas pavaizdavo saulę ir mėnulį – Kristaus ir Marijos ženklus, paukštį viduryje saulės – užuominą, kad rytas kaime prasideda paukščio giesme, išlenktą lanką – visatos simbolį, spindinčią žvaigždę – išminties visatoje ženklą.

Tą dieną, kai buvo šventinamas stogastulpis, prie jo iš aplinkinių sodybų, gretimų kaimų, tolimesnių miestelių ir miestų susirinko tie, kas vienaip ar kitaip susiję su senuoju Kablių kaimu, su čia gyvenusiais žmonėmis. Prisiminimais apie kaime prabėgusią vaikystę ir jaunystę, apie pažinotus žmones dalijosi Regina Staškūnienė, Rima Stulginskienė, Veronika Daukšienė, Aleksandra Sliekienė, Vida Vaitkevičienė. Pakiršinio kaimo bendruomenės pirmininkė Rima Ganienė-Oginskienė padėkojo stogastulpį kūrusiems ir stačiusiems žmonėms. Ji džiaugėsi, kad čia susirinko gražus senajame Kablių kaime gyvenusių žmonių būrys, ir išreiškė viltį, kad po kelerių metų tie žmonės vėl susirinks čia, vėl norės pabūti kartu.

Šventiniame susibūrime grojo Vaclovo Stulginsko vadovaujamas instrumentinis ansamblis. Vaclovas Stulginskas skaitė specialiai šiai progai sukurtus savo eilėraščius: ,,Kablių kaimo atminčiai“, ,,Medini paminkle“, ,,Lietuvai tūkstantmetis“. Daugeliui jo poetinė kūryba – malonus netikėtumas.

Išsiskirstė žmonės, prisiminimais, muzikos garsais, eilėmis iš užmaršties kėlę senąjį Kablių kaimą. Kaimo žemėje liko stovėti ąžuolinis stogastulpis. Kartu su juo liko ir kiekvieno čia pabuvojusio širdies dalelė...

Roma BUIVYDIENĖ