Radviliškėno pasididžiavimo diena

Radviliškėno pasididžiavimo dieną Radviliškis turėjo kuo didžiuotis... Apie trys tūkstančiai žmonių dalyvavo teatralizuotoje eisenoje pagrindinėmis miesto gatvėmis. Kas su balionais, kas su skėčiais, kas su gėlėmis ir vėliavėlėmis, kas pėsti, kas su įmantriausiai papuoštomis mašinomis, kas bendruomenes, kas savo įstaigas ar organizacijas atstovaujantys – visi šventiškai nusiteikę, su šypsenomis veide. Ir debesys, besikaupiantys Šiaulių pusėje, neįstengė sugadinti nuotaikos, nors lietaus nuojauta taip ir tvyrojo ore. Bet švenčiantį Radviliškį iki vakaro saugojo kažkokios aukštesnės jėgos.

Radviliškio miesto savivaldybės didžiojoje salėje iškilmingai buvo pagerbtos šešios Radviliškio dailės mokyklos auklėtinės ir jų mokytojos, sėkmingai dalyvavusios antrajame tarptautiniame vaikų piešinių konkurse Minske „Draugauja planetos vaikai“. Padėkos raštus ir atminimo dovanas joms įteikė Baltarusijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vladimiras Nesterovičius Dražinas. Apdovanotos mokinės Viltė Kutaitė, Aušrinė Ivoškutė, Kamilė Kuvikaitė, Karolina Kuzmenkovaitė, Deimantė Dociūtė, Gabrielė Gakštytė. Jaunųjų dailininkių mokytojos – Dalia Morkienė ir Vida Šereivaitė.

2009 m. rugpjūčio 29 d. prie Radviliškio miesto kultūros rūmų atidengta tarptautinio dailininkų ir tautodailininkų plenero darbų paroda, kurio metu sukurti darbai dovanoti radviliškiečiams. Visą savaitę menininkai iš Estijos (Valgos), Lenkijos (Gniezno, Grodzisk Mazovieckio), Latvijos (Valkos) ir Lietuvos (Šiaulių, Alytaus, Visagino, Baisogalos ir Radviliškio) tapė, kūrė vitražus, piešė, lipdė, drožė. Per šį trumpą laikotarpį sukurti įspūdingi meno dirbiniai. Praeivius džiugino ir masino medžio meistrų kuriamos skulptūros. Žmonės ėjo, žvalgėsi, stebėjo skulptorių darbą, svarstė, kuo virs prieš kultūros centro pastatą gulėję bei susidomėjimą kėlę ąžuoliniai rąstai. Dailės atstovai savo darbus kūrė kiek ramesnėje aplinkoje – Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinyje, vėliau – Radviliškyje.

Nuo šiol miesto kultūros ir poilsio parką puoš skulptūra Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui įamžinti. Jos autorius tautodailininkas medžio drožėjas Edmundas Gaubas jau nuo pavasario brandino idėją įamžinti šią Lietuvai svarbią datą medyje. Pasirinkęs lietuviškumo, pagonybės ir krikščionybės temas, sukūrė kompoziciją, kurioje galima pamatyti Lietuvos kelią per tūkstantį metų. Jo idėją papildė kalvio Stanislovo Špuko kaltos saulutės, kiti metaliniai skulptūros elementai. Skulptūrą atidengė Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis, autorius Edmundas Gaubas ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Algimantas Salamakinas. Ceremoniją savo šokiu papuošė Alksniupių kultūros namų šokėjai.

Iškilmingo koncerto pradžioje radviliškiečius pasveikino Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas Algirdas Šakalys ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Algimantas Salamakinas, Baltarusijos Respublikos ambasadorius Vladimiras Nesterovičius Dražinas, kurie pasidžiaugė gražia švente ir palinkėjo merui niekada nepamiršti savo krašto žmonių, geležinkelininkų, bendrauti ir bendradarbiauti.

Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga šventėje pirmą kartą buvo suteiktas Radviliškio krašto garbės piliečio vardas. Taip pagerbti trys iškilūs kraštiečiai, kurių veikla meno, mokslo ir visuomenės gerovės kūrimo srityse verta padėkos ir pagarsinimo. Jų darbai – puikus pavyzdys jaunimui, kuris jau turi į ką lygiuotis.

Radviliškio krašto garbės piliečio vardu nuo šiol galės didžiuotis Veronika Vasiliauskienė, kukli mokslininkė, gimusi Aukštelkuose, ūkininko šeimoje. Ji susiejo savo gyvenimą su mokslu ir žemės ūkiu. Šiandien ji – Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentė, profesorė, habilituota daktarė, Lietuvos mokslo tarybos narė, mokslinių darbų autorė ir bendraautorė, pedagogė, Valstybinės premijos laureatė, apdovanota valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, aktyvi įvairių programų bendraautorė, nusipelniusi agronomė, tarptautinių mokslinių programų dalyvė, daugybę kitų nuopelnų ir titulų turinti moteris. Šiandien ji –Aukštelkų bendruomenės idėjų šaltinis, visada svetingai priimanti kraštiečius, atvykusius pas ją į Vilnių, į Lietuvos mokslų akademiją. Jos kandidatūrą Radviliškio krašto garbės piliečio rinkimams pasiūlė Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Aukštelkų seniūnija.

Dar vienas Radviliškio krašto garbės pilietis – pripažintas klarneto virtuozas, talentingas atlikėjas, pučiamųjų orkestro „Trimitas“ meno vadovas. Algirdas Budrys. Jis – pačios aukščiausios klasės artistas, primenantis deimantą šlifuojantį juvelyrą. Jo instrumentui pavaldi plačiausia skambesių ir subtiliausia jausmų atspalvių gama – nuo trapaus, švelnaus džiugesio iki sielvarto gelmių. Jis minimas tarp 40-ties geriausių pasaulyje. Gimęs Vakarų Vertimų kaime Baisogalos valsčiuje, šiandien jis – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, išugdęs daugybę žymių mokinių. Per 50 veiklos metų sugrota apie 3 000 solinių ir kamerinių koncertų, gastroliuota daugelyje pasaulio šalių. Apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, Valstybinės meno premijos laureatas, daugelio respublikinių ir tarptautinių žiuri narys, vedęs meistriškumo kursus daugelyje pasaulio šalių. Jį komisijai rekomendavo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir paveldosaugos skyrius.

Radviliškio krašto garbės piliečio vardas suteiktas Algirdui Butkevičiui, Paežerių kaime netoli Šeduvos gimusiam tvirtam, ryžtingam vyrui, visada padedančiam savo gimtajam kraštui. Na ir kas, kad šiandien gyvena Vilniuje, bet visada su džiaugsmu grįžta į Šeduvą, į savo gimtas vietas. Jis – savo krašto patriotas, visada besidomintis kraštiečių gyvenimu, buitimi, Šeduvos miesto ateitimi. Jis – nuoširdus ir betarpiškas, dalykiškas ir konkretus žmogus. Jis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi. Nemažai pagalbos iš jo šeduviai sulaukė statant Laisvės paminklą, jo dėka restauruotas Šeduvos bažnyčios altorius, glaudūs ir prasmingi jo ryšiai su Šeduvos gimnazija, kitomis įstaigomis. Jį rekomendavo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos miesto seniūnija ir Šeduvos Švč. Kryžiaus Atradimo parapija.
Radviliškio kraštas gali didžiuotis savo žmonėmis. Tokiais, kurie garsina Radviliškio kraštą Lietuvoje ir užsienyje savo darbais; tokiais, kurių veikla meno, mokslo, kultūros, sporto, visuomeninėje ar kitose srityse palieka žymę Radviliškio krašto istorijoje; kurių svarus indėlis į Radviliškio rajono savivaldybės gyventojų kultūrinę, ekonominę, socialinę ir dvasinę gerovę leidžia kraštui plėstis, vystytis ir nestovėti vietoje. Tokiems žmonėms niekada nebus per daug padėkos žodžių.

Šventėje pagerbti ir Kultūros ministerijos raštais, Tūkstantmečio dainų šventės „Amžių sutartinė“ atminimo medaliais bei Radviliškio rajono savivaldybės mero padėkos raštais apdovanoti 36 Radviliškio krašto meno vadovai ir kultūros bei šveitimo sričių specialistai, dalyvavę ir padėję organizuoti Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventę. Padėkos raštus jiems įteikė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Regionų skyriaus vyriausioji specialistė Jadvyga Lisevičiūtė ir rajono Savivaldybės meras Antanas Čepononis.

Iškilmingą dalį baigė koncertas „Radviliškio vaikai su žvaigždėmis“, kuriame populiarias dainas kartu su Donata, Povilu Meškėla, Jeronimu Miliumi, Gintautu Litinsku, Vytautu Juozapaiiu ir Romualdu Juzukoniu atliko Radviliškio muzikos mokyklos, Gražinos ir Alksniupių pagrindinių mokyklų jaunių ir jaunučių chorai (dirigentai – Kęstutis Pakštas ir Inga Petrauskienė). Jiems pritarė Šiaulių miesto pučiamųjų orkestras (vadovas Vytautas Pilibavičius).

Alvydo Tamošiūno nuotrauka

Radviliškiečiai galėjo pasiklausyti Vytauto Juozapaičio, Šiaulių miesto pučiamųjų orkestro ir šokėjų koncertų. Vakare, jau lyjant lietui, radviliškiečiams dainavo Povilas Meškėla ir Jeronimas Milius, Vudis, Dūmas, Donata, „Išjunk Šviesą“. Lietus radviliškiečiams nuotaikos nesugadino ir daugelis šventės dalyvių sulaukė naktinės Kelmės kultūros centro organizuotos ir apniukusį dangų nušvietusios ugnies fiestos.

Beje, kokia gi geležinkelininkų sostinė be savo himno ir geležinkelininkų šokio? Choreografas Artur Bajor padėjo sukurti šokį pagal Kastyčio Kerbedžio dainą „Sustok, traukiny“ visiems geležinkelininkų sostinės gyventojams, kurie buvo pakviesti jį sušokti kartu su jaunosiomis Radviliškio šokėjomis. Šokti kartu kvietė ir linijinių šokių entuziastai šokių studija „Salida“, linijinių šokių klubas „Brandi kava“, Radviliškio miesto kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Šelmiai“.