Pasaulinė širdies diena yra inicijuojama Pasaulio širdies federacijos narių - organizacijų iš daugiau nei 100 valstybių.

„Širdies ligos ir infarktai yra didžiausi pasaulyje žudikai, pareikalaujantys 17,5 milijonų gyvybių kasmet. 80 proc. iš jų sudaro žmonės iš silpnai ar vidutiniškai išsivysčiusių šalių, dauguma jų - darbingo amžiaus“,- sako Pasaulinės širdies federacijos prezidentas prof. Valentin Fuster.

Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje vadinamos industrializacijos ligomis. Per pastaruosius 200 metų labai pasikeitė žmonių gyvensena: „pagerėjo“ mityba – maiste padaugėjo riebalų, cholesterolio, druskos, daugiau žmonių pradėjo rūkyti, gerokai sumažėjo fizinis aktyvumas. Pirmojoje XX amžiaus pusėje širdies ir kraujagyslių ligų sparčiai daugėjo daugumoje industrinių Vakarų kraštų: mirtingumas nuo šių ligų didėjo maždaug nuo 125/100 tūkst. gyventojų iki 400/100 tūkst. gyventojų. Tuomet buvo pradėti populiacijų tyrimai, kurių metu ištirtos ir nustatytos širdies bei kraujagyslių ligų priežastys. Pirmą kartą buvo suformuluota rizikos veiksnių koncepcija. Pradėta atkakli kova su rizikos veiksniais. Buvo sudarytos nacionalinės cholesterolio, padidėjusio kraujospūdžio mokymo programos ir kt. Tai davė rezultatų: nuo 1970 m. iki 1985 m. mirtingumas nuo šių JAV ir kai kuriose Vakarų Europos šalyse, kur veiksmingų priemonių nebuvo imtasi, jis padidėjo daugiau kaip 70 proc.

Europos kardiologų draugija Lietuvą priskiria prie didelės kardiovaskulinės rizikos šalių. Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų situacija blogesnė negu daugumoje Europos Sąjungos valstybių senbuvių, kuriose sergamumas ir mirtingumas nuo šių ligų nuolat mažėja. Mūsų šalyje kasmet šios ligos lemia daugiau negu pusę visų mirčių. Pavyzdžiui, 2008 m. Lietuvos gyventojų mirtingumas širdies ir kraujagyslių ligomis (rodiklis – 100 tūkst. gyventojų) - 703,5/100 tūkst.gyventojų, o Šiaulių apskrityje šis rodiklis – 714,7/100 tūkst., Radviliškio rajone – 772,0/100 tūkst.gyventojų.

Nepaisant moderniausių diagnostikos ir gydymo priemonių, šių ligų epidemijos Lietuvoje sustabdyti nepavyksta. Kitų šalių patirtis rodo, kad galima apsisaugoti nuo kraujagyslių ir širdies ligų, ir prailginti gyvenimą susirgusiems ja. Tam reikia įsigilinti į ligos prigimtį, žinoti ją skatinančius rizikos veiksnius ir juos atkakliai šalinti.

Terminas „rizika“ kilęs iš prancūziško žodžio risque, o „rizikos veiksnys“ rodo neigiamą asmens ir aplinkos poveikį, skatinantį aterosklerozę ir sukeliantį koronarinę širdies ligą. Iš viso žinoma per 200 rizikos veiksnių, bet kai kuriuos veiksnius galima valdyti, o kai kurių – negalima.

Skiriami pagrindiniai rizikos veiksniai, kuriuos galima valdyti:

• rūkymas,
• nesubalansuota mityba, nutukimas,
• mažas aktyvumas,
• stresas ir depresija.

Rizikos veiksniai, kurių negalima pakeisti:

• rizikingas amžius ( vyrams – daugiau kaip 45 m., moterims – daugiau kaip 55 m.),
• vyriškoji lytis,
• paveldimumas: anksti pasireiškusios širdies ir kraujagyslių ligos artimiesiems – tėvams, broliams, seserims.

Didžiausių rizikos veiksnių, tokių kaip fizinis pasyvumas, nesveika mityba bei rūkymas, kontrolė galėtų 80 proc. sumažinti širdies ligų bei priepuolių atvejus ir tokiu būdu užtikrinti geresnę širdies sveikatą.

Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistė S. Armonienė