Partnerių ir bendradarbiavimo kontaktų paieška, bendradarbiavimo iniciatyvos

Serbija ieško naujų galimybių partnerystei

Serbijos Respublika, ketinanti tapti ES nare, ieško galimybių naujoms partnerystėms su ES šalimis ir jų regionais bei savivaldybėmis. Gautame informaciniame laiške prašoma informuoti ES šalių regionus ir savivaldybes apie galimybę dalyvauti įvairiuose bendruose projektuose. Plačiau apie vykdomus projektus rasite adresu www.rep-srpska.eu

Serbija tikisi surasti partnerių ES šalyse ir mano, kad bendradarbiavimas gali būti naudingas visoms projekte dalyvaujančioms šalims. Serbija jau turi galimybę ir teisę dalyvauti daugelyje ES projektų (Twinning program, The South East Europe program, SEE-ERA.NETPLUS joint calls, Mediterranean program, INTERREG Adriatic Cross Border Program, 7th Framework Program (FP7), Tempus, Erasmus Mundus External Window Cooperation, COST actions).

Serbijos atstovai primena, jog šiais metais jie, kaip ir ES šalių regionai ir savivaldybės, dalyvauja Atvirų durų savaitės renginiuose spalio 5 - 8 d. Briuselyje ir galėtų susitikti su potencialiais partneriais, jeigu šie informuotų juos iš anksto bei suderintų tikslų susitikimo laiką ir vietą. Manytume, kad Lietuvos savivaldybių atstovai, atvykstantys dalyvauti šiame renginyje ir neturintys platesnių kontaktų su Serbijos savivaldybėmis, galėtų šį vizitą išnaudoti naujų kontaktų užmezgimui. Siūlome kreiptis adresu Mario Djuragic, BSc (Hons), MBA | Head of the Representation, REPUBLIKA SRPSKA Representation in Brussels, Rond Point Schuman 11, 1040 Brussels, telefonu +32 2 256 75 72, faksu +32 2 256 75 03 arba elektroniniu paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą

Sufolko grafystės (JK) taryba ieško naujų bendradarbiavimo kontaktų

Sufolko grafystės (JK) taryba vykdo du projektus ir norėtų užmegzti ryšius su kitų šalių vietinės valdžios atstovais arba susijusiomis organizacijomis, kurios turi sukaupusios patirties vykdomų projektų srityse ir kurios norėtų šia patirtimi pasidalinti.

Pirmasis projektas yra susijęs su plačiajuosčio interneto prieigų įdiegimu kaimo regionuose , kuriose pagrindiniai interneto paslaugų tiekėjai nekuria infrastruktūros, nes siekia išvengti finansinių nuostolių.

Antrasis projektas - tai gebėjimų vystymo ir užimtumo iniciatyvos. Projekto tikslas - pagerinti švietimo, apmokymų ir gebėjimų tobulinimo organizavimą ir pakelti žinių įsisavinimo lygį.

Atkreipiame dėmesį, kad Sufolko grafystės taryba neieško projektų partnerių, bet kviečia užmegzti naujus kontaktus, kurie vėliau galėtų išaugti į bendradarbiavimą. Kontaktiniai asmenys Frances Bedding el. paštas: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą ir Alex Till el. paštas Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą , tel. +44 7714 854998.

Dubrovniko – Neretvos apskrities (Kroatija) Regiono plėtros agentūra ieško partnerių kultūros projektui vykdyti

Dubrovniko – Neretvos apskrities (Kroatija) Regiono plėtros agentūra Dunea I.I.c. ieško partnerių EK programos „Culture“ (2007- 2013 m.) projektui vykdyti. Projekto pavadinimas – Marko Polo knygų mugė „Milijonas knygų”. Projekto trukmė 12 mėnesių, biudžetas – 100 270 00 eurų.

Regiono vystymo agentūra ieško dviejų partnerių iš Europos Sąjungos valstybių narių. Pagrindinė projekto idėja - Marko Polo istorija gali tapti pagrindu vystyti tarptautinį kultūrinį verslininkų bendradarbiavimą.

Dubrovniko – Neretvos apskritis norėtų į projektą pakviesti stiprią kultūrinę asociaciją ar instituciją, dirbančią kultūros organizacijų plėtros srityje. Projektą būtina pateikti iki šių metų spalio 1 d., todėl projekto organizatoriai galimų partnerių prašo atsiliepti kuo greičiau.

Kontaktinis asmuo Ane Sindik, el. paštas Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą

Ispanijos savivaldybė ieško partnerių susigiminiavusių miestų programos (Town twinning) projektui vykdyti

Nedidelė savivaldybė Sant Pere de Ribes Katalonijoje (Ispanija), kurioje gyvena 29 000 gyventojų, ieško partnerių bendradarbiauti turizmo, verslo ir vietinių gaminių prekybos srityse.

Susigiminiavusių miestų arba porinio bendradarbiavimo programa skatina bendradarbiaujančių savivaldybių piliečių susitikimus bei susigiminiavusių miestų teminius tinklus, taip pat skatina aktyviai dalyvauti tarpkultūriniame dialoge. Ispanai, siekdami vykdyti šios programos projektą save pristato kaip kultūrinio, poilsinio turizmo savivaldybę.

Dalis Sant Pere de Ribes savivaldybės teritorijos priklauso Garafo gamtos parkui, čia įsikūręs turizmo informacijos centras, iš čia keliaujama kultūros keliais, šalia yra įsikūrusios garsios istorinės vietovės. Savivaldybė dėl gražaus gamtovaizdžio yra žinoma kaip poilsio vietovė, kurioje savo antrąsias rezidencijas įsigyja pasiturintys ispanai. Išsamiau susipažinti su savivaldybe galima apsilankius interneto tinklapyje www.santperederibes.cat

Ispanai ieško Lietuvoje tokios savivaldybės bendradarbiavimui, kuri siekia panašių ar artimų tikslų, pavyzdžiui, tokių kaip – garsinti turistines vietoves ir vystyti bendradarbiavimą vykdant turistinius projektus, verslo srityje - skatininti verslininkų bendradarbiavimą, organizuoti bendrus seminarus, keistis gerąja patirtimi, vietinės prekybos srityje – vykdyti vietinės prekybos atgaivinimo programas, įkurti keitimosi patirtimi tarp prekybininkų kanalus.

Vykdant projektą, bendradarbiavimą bei mainus tarp vietinių bendruomenių, bus siekiama sutiprinanti europinę savimonę, įtvirtinti naujus ir stiprinti jau egzistuojančius ryšius bei tinklus.

Kontaktiniai asmenys Gemma Gallego ir Anabel Hinojosa, el. paštas Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą , tel. +34 938 963 244, faksas +34 938963 277.

Naujos kaimo vystymo projektų iniciatyvos – kaimo vietovių savivaldybėms

Rugsėjo 22 d. West Midland (Jungtinė Karalystė) regiono biuras Briuselyje inicijavo pasitarimą, kuriame buvo pasiūlyta galimybė mažesnėms ES savivaldybėms, orientuotoms į dalyvavimą kaimo vystymo projektuose, jungtis į neformalų tinklą ir keistis iš pradžių idėjomis, o vėliau pasirengti ir dalyvauti europinių projektų vykdyme.

West Midlands regione apie 80% teritorijos skirta žemės ūkio reikmėms, apie 35 % regiono gyventojų dirba žemės ūkio ir kaimo plėtros sektoriuje ir sukuria apie 36 % šio regiono pridėtinės vertės (Gross value added, GVA).

Pasinaudoję projektinės veiklos stiprinimu regione su kitų ES šalių kaimiškų savivaldybių pagalba jie siekia: įveikti mažų savivaldybių geografinį uždarumą; padidinti galimybes kuriant naujas darbo vietas ir gaunant didesnį iš to pelną gyventojams; rasti veiklos sritis, kurios būtų patrauklios jaunimui, stengiantis pristabdyti jų migraciją į didesnius miestus; stiprinti mažas kaimo bendruomenes per informacinių technologijų, susisiekimo, verslo infrastruktūros gerinimą ir plėtrą.

Posėdyje dalyvavę atstovai iš Valencijos regiono (Ispanija), Bretanės regiono (Prancūzija), Herakliono regiono (Graikija), Žemosios Silezijos vaivadijos (Lenkija), Saksonijos-Anhalto žemės (Vokietija), Veneto provincijos (Italija), Pietų Danijos regiono, Eszak-Alfondo regiono (Vengrija), Airijos regionų, West Midlands regiono (Jungtinė karalystė), Larnaka savivaldybės (Kipras) ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pritarė šiai idėjai ir susitarė informuoti savo regiono ir šalių savivaldybes apie tokią galimybę. Tikimasi, kad šiame junginyje galėtų dalyvauti apie 12-15 regionų. Regionai, norintys šiame junginyje ir atskiros savivaldybės turi pateikti idėjas-pasiūlymus, kokiose veiklose ir kokiuose konkrečiai projektuose, pagal įvairių ES fondų finansavimo galimybes ir esamas programas, norėtų dalyvauti. Nuspręsta iš pradžių apsiriboti šiomis programomis: INTERREG, LIFE+, CIP (Competetiveness and Innovation Framework Program), IEE (Intelligent Energy), Mokymosi visą gyvenimo (Life Long Learning).

Potencialūs dalyviai - regionai ir savivaldybės, kurios norėtų dalyvauti šioje veikloje, turi iki 2009 lapkričio 4 d. pateikti užpildytą informaciją apie projekto idėją (forma „Rural Partnert Exchange“ pridedama) bei pageidavimą vadovauti projekte ar būti partneriu, vieno lapo dydžio savo regiono (savivaldybės) prisistatymą laisva forma ir planuoti dalyvauti gruodžio 1 d. Briuselyje vyksiančiame pasitarime.

Kviečiame atsiliepti Lietuvos savivaldybės, kurias sudomino nauja iniciatyva, kuri, pasak idėjos iniciatorių, nėra joks naujas formalus ir biurokratinis tinklas, bet neformali į kaimo vystymą orientuotų savanoriškų savivaldybių platforma. Organizatoriai tikisi, kad bent trys savivaldybes iš kiekvieno regiono (šalies) atsilieps į šį kvietimą

Naujienos iš Regionų Komiteto

Diskusija apie „Šeštąjį Sanglaudos pažangos pranešimą“

Rugsėjo 23 d. Regionų Komitetas inicijavo rengiamo „Šeštojo sanglaudos pažangos pranešimo“ aptarimą, kuriame dalyvavo RK nariai, ekspertai iš įvairių ES šalių, kiti specialiai, Briuselyje veikiančių regionų ir savivaldybių asociacijų atstovai ir besidomintys šia tema dalyviai. Šios nuomonės galutinis svarstymas numatytas 2010 m. vasario mėn. COTER komisijos posėdyje.

Dalyvaujantys posėdyje pastebėjo, kad rengiamame dokumente vėl nekalbama ir nesiūloma jokių naujų indikatorių (išskyrus BVP), kurie galėtų objektyviau įvertinti esamą ir pasiektą regionuose gyvenančių piliečių gyvenimo kokybę. Atkreipiamas dėmesys, kad visiškai nėra akcentuojama nauja susidariusi situacija, kuriai esant būtina įvesti naujus indikatorius, kurie galėtų pamatuoti darnios plėtros kiekybinius ir kokybinius pokyčius, klimato kaitos įtaką, įvairių visuomenės sluoksnių pažeidžiamumą, paslaugų gyventojams prieinamumą.

Pagrindinis dėmesys rengiamame dokumente – kūrybingumo ir naujovių raiška regioninėje dimensijoje, siūlymas vystyti vietos talentus, įjungiant į jų paieškas regionuose, kviesti išvykusius svetur iš savo regionų intelektualus, visokiais būdais skatinti naujoves, remiant ir finansuojant SVV įmones. Pateiktoje informacijoje Lietuva pristatoma 28-oje vietoje pagal aplinkos verslui palankumą, tačiau 74-oje vietoje pagal esamas sąlygas verslui pradėti. Estija atitinkamai 22 ir 23 vietoje, Latvija, 29 ir 35 vietoje, Belgija 19 ir 20, Čekija 75 ir 86 vietoje , Lenkija 76 ir 145 vietoje.

Diskusijoje apie teritorinę sanglaudą iškilo teritorinės sanglaudos apibrėžimo klausimas. Visi kalba apie teritorinę sanglaudą, tačiau beveik niekas negali pateikti jos apibrėžimo. Išskiriami trys pagrindiniai teritorinės sanglaudos principai – koncentracija (kritinės masės elementų sankaupa įveikiant neigiamas pasekmes), sąsajos ir ryšiai (kai atsilikusios teritorijos kuriant infrastruktūrą sujungiamos su intensyvaus augimo centrais), bendradarbiavimas (sinergijos siekimas dirbant abipus sienos, abipus atskirų regionų teritorijų). Ne paskutinėje vietoje, kaip pripažino pasitarimo dalyviai, yra ir gyventojų (piliečių) solidarumas siekiant socialinės ir teritorinės sanglaudos.

Regionų Komiteto Teritorinės sanglaudos politikos komisijos (COTER) posėdis

Rugsėjo 24 d. įvykusiame Regionų Komiteto Teritorinės sanglaudos politikos komisijos posėdyje svarstytas nuomonės projektas dėl Komisijos komunikato „Darnusis ateities ransportas. Siekis sukurti integruotą, technologiškai pažangią ir vartotojams patogią transporto sistemą". Posėdyje išklausyta Europos Komisijos Aplinkos apsaugos agentūros ataskaita ir pranešimas dėl „Gyvenimo kokybės miestuose ir miestų audito“, pateiktas perspektyvinės nuomonės projektas dėl „Sanglaudos politikos ateities". Taip pat vyko apskritojo stalo dėl „Sanglaudos politikos ateities“ diskusija.

Darnaus ateities transporto nuomonės svarstyme (pranešėjas Estijos politikas Vano Hallikmagi) pastebėta, kad būtina daugiau konsultuotis su atskirų valstybių narių organizacijomis, atskiromis savivaldybėmis, kurios efektyviai sprendžia viešojo transporto klausimus. Geležinkelio transporto srityje pastebėtas stiprus valstybių interesų ir kompanijų nesutarimas, kuris labai kenkia šios srities transporto vystymui. Miesto transporto srityje įvesti nauji terminai "park and ride"(statyk automobilį ir važiuok visuomeniniu transportu) ir "park and walk" (statyk automobilį ir eik pėsčiomis). Teikiamoje nuomonėje pabrėžiama glaudaus ryšio su kaimyninių šalių transporto organizavimu reikšmė, kuri vis dar nėra pakankamai įvertinta. Siūlyta, kad ES visuomeniniame miesto, geležinkelio, upių transporto srityse būtų taikomi vieningi reikalavimai visoje ES teritorijoje, kaip tai daroma oro transporto srityje, tačiau vietos politikų nuomonės išsiskyrė.

Nuomonės projektą dėl „Šeštosios Europos Komisijos ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaitos“ pateikė Jungtinės karalystės politikė Liverpulio miesto tarybos narė Flo Lucas.

Posėdyje dalyvavo Lietuvos RK nariai Švenčionių r. savivaldybės meras Vytautas Vigelis, Visagino savivaldybės meras Vytautas Račkauskas, Prienų r. savivaldybės tarybos narys Antanas Gustaiti ir LSA atstovas Briuselyje Povilas Kuprys.

Vertinga informacija

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos indikatoriai švietimui

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausiančios šalys, tarp jų ir Lietuva, siekia sukurti tokią švietimo politiką ir švietimo sistemą, kuri padėtų efektyviau panaudoti visus resursus tenkinant vis didėjančią švietimo paslaugų paklausą.

Rugsėjo 21 d. EBPO Švietimo direktoratas pristatė naują leidinį – „Švietimas iš pirmo žvilgsnio 2009: EBPO indikatoriai”. Švietimo direktorato indikatorių ir analizės skyriaus vedėjas Andreas Schleicher pristatydamas šį leidinį ir naujausius tyrimo rezultatus, paskelbė pagrindines tyrimo išvadas, kurios apibendrina 18-oje šalių atliktą darbą, pasitelkus švietimo indikatorių analizę. Pirmoji išvada skelbia, kad kuo žmogus labiau išsilavinęs, tuo jo ekonominio ir finansinio gyvenimo lygmuo aukštesnis ir jis turi mažiau šansų netekti darbo, negu turintis žemesnį išsilavinimą (išimtis Vokietija). Antroji - išlaidos mokslui ir išsilavinimui yra linkusios mažėti daugelyje šalių (išskyrus JAV). Trečioji - jaunų, tik ką universitetus ir aukštąsias mokyklas baigusių absolventų konkurencinė kova su patyrusiais darbuotojais intensyvėja. Ketvirtoji - jaunimas netekęs darbo, jo ieško ilgiau ir sudėtingiau, negu turintys darbo stažą.

„Nors kasmetinių OECD tyrimų metu tikimasi, kad tyrimo rezultatai parodys aukštojo mokslo bendrąją krizę, tačiau jau daugelį metų tokių rezultatų nėra”, teigė A.Schleicher. Tyrimas parodo, kad aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičius auga didesniu tempu, negu buvo spėliojama prieš keliasdešimt metų. Nors mokesčių mokėtojams aukštasis mokslas daugelyje šalių yra nuolatos brangstanti paslauga, tačiau aukštąsias mokyklas baigusieji sukurią didesnę pridėtinę vertę ir galiausiai jų mokami mokesčiai labiau atsiperka, lyginant su piliečiais, neturinčiais universitetinio išsilavinimo. Vadinasi, ilgalaikis aukštojo mokslo rėmimas yra ilgalaikė ir pažangi klestinčios visuomenės strategija. Tačiau kai kurios šalys, pavyzdžiui, Ispanija, nesugeba panaudoti visų universitetus baigusių auklėtinių.

EBPO narės šalys vidutiniškai mokslui skiria 6,1% savo BVP. Australijos, Naujosios Zelandijos ir Jungtinės Karalystės universitetai teikia labiausiai rizikingas paskolas studentams, tačiau šios šalys pasiekia geriausių galutinių rezultatų, kurie sudaro būtinas sąlygas šalies klestėjimui.

Apie regioninę politiką lietuviškai skaitykime žurnale „Panorama“

Europos Komisijos Regioninės politikos direktoratas leidžia informacinį žurnalą „Panorama“. Žurnalas išeina kartą per tris mėnesius. Jis leidžiamas 20 kalbų, taip pat ir lietuvių kalba. Leidinyje pateikiama išsami informacija apie regioninės plėtros ir sanglaudos politiką, projektus ir jų rezultatus. Naujausiame „Panoramos“ numeryje http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/panorama/pdf/mag30/mag30_lt.pdf „ES strategija Baltijos jūros regionui – darnios ir šviesios ateities link“ apžvelgiama ES strategija, skirta Baltijos jūros regionui.

Didelė 8000 km ilgio Baltijos jūros pakrantės dalis priklauso aštuonioms valstybėms narėms, kurių kiekviena turi savo prioritetų ir rūpesčių, ekonominių poreikių ir politinių problemų. Aplink Baltijos jūrą gyvena beveik 100 mln. žmonių. Nepaisant ne vienerius metus įgyvendinamų bendrų veiksmų, kuriais siekiama pagerinti jūros būklę, ji ir toliau prastėja, todėl valstybės narės kreipėsi į Komisiją prašydamos parengti realiai veikiančią strategiją, kuri užtikrintų geresnę regiono ateitį. Plačiau apie tai, kokius strategija numato esminius pokyčius, su kuriais teks susidurti Baltijos jūros regionui, skaitykite naujausiame „Panoramos“ numeryje.

Leidinyje pristatomas JOSEFIN projektas, kuris skirtas remti mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms tokiu būdu skatintant Baltijos jūros regiono plėtrą.Žurnale rašoma apie pavojingų medžiagų Baltijos jūroje srautų identifikacijos ir kontrolės metodus, bendrus veiksmus Baltijos jūros regiono labui.

Kitame „Panoramos“ numeryje dėmesys bus sutelktas į klimato kaitą – vieną didžiausių šių laikų iššūkių, su kuriuo teko susidurti žmogui. „Panorama“ iš arčiau pažvelgs, kaip ES sanglaudos politika padeda įvykdyti ambicingus taršos mažinimo tikslus. „Panorama“ apžvelgs, ką daro įvairūs ES regionai, kad sulėtintų klimato kaitos procesus.

Povilas Kuprys, LSA atstovas Briuselyje

Romutis Navardauskas Palaima, LSA atstovybės Briuselyje stažuotojas