Šiuolaikiniam žmogui nebereikia taip intensyviai naudoti visų penkių jutimo organų. Norint gauti informacijos apie daiktą ar objektą, nebūtina jo paliesti, pauostyti, priglausti prie ausies ar paragauti – pakanka pažiūrėti į jį ar perskaityti jo aprašymą.

Šiandien 90 procentų visos informacijos gaunama per regėjimą. Be to, mes ne tik be jokio gailesčio naudojame akis, bet ir įtraukiame į darbą visą regos aparatą ir didesnę smegenų, atminties, proto bei sąmonės funkcijų dalį. Skaitydami ir rašydami į suvokimo procesą įtraukiame visą arsenalą įgūdžių, padedančių nustatyti tai, kokie ženklai, simboliai ir parašymai atitinka tam tikrus garsus, kaip jie jungiami į žodžius, kaip iš žodžių atsiranda prasmė, o iš sakinių – įspūdžiai.

Visų šių įgūdžių žmogus nuosekliai mokomas vaikystėje. Tolesnio mokymosi ir brendimo metu įgūdžiai įtvirtinami ir nekinta daugybę metų. Paskutiniaisiais dešimtmečiais televizija, kompiuteriai, mobilieji telefonai ir kiti elektronikos stebuklai tapo papildoma apkrova akims, todėl kasmet daugėja žmonių, kenčiančių nuo įvairiausių regos patologijų. Daugiau kaip 80 procentų laiko praleidžiame su objektais, reikalaujančiais įtempto, sutelkto žiūrėjimo iš gana arti (knyga, kompiuteriu, televizoriumi ir pan.). Civilizacija iš esmės pakeitė regėjimo proceso pobūdį, tačiau akių būklė ir sociokultūrinis požiūris į jas nepakito. Vis didėjanti akių apkrova stojo į didžiulę priešpriešą su jų fiziologinėmis galimybėmis.

Regėjimas – viena nuostabiausių žmogaus organizmo funkcijų, kuri leidžia pažinti mus supantį pasaulį, bendrauti, grožėtis, saugotis supančios aplinkos pavojų. Net ir menkiausias regėjimo sutrikimas sukelia žmogui daug problemų. Dažnai net nesusimąstome, kaip turime tausoti akis, saugoti ir joms padėti.

Pasaulinė regėjimo diena yra kasmetinė šventė, kuri minima antrą spalio ketvirtadienį (2009 m. – spalio 8 d.). Ši diena skirta atkreipti dėmesį į aklumo keliamas problemas visame pasaulyje.

Televizorius – langas į ligą? Niekas net nebando ginčytis, kad televizorius – tai ne paprasta dėžė, o labai pavojingo elektromagnetinių bangų spinduliavimo šaltinis, naikinantis vadinamuosius ,,oro vitaminus“. Veikiantis televizorius yra didžiulė apkrova smegenims ir regos organams. Televizoriaus ekranas skleidžia pavojingus spindulius, todėl jį reikėtų žiūrėti trijų ar nors dviejų metrų atstumu nuo jo. Kambarys, kuriame yra televizorius, turi būti reguliariai vėdinamas! Ypatingą dėmesį reiktų atkreipti į pozą, kuria sėdite arba gulite, žiūrėdami televizorių. Būtent nepatogi poza dažnai tampa galvos skausmų, akių nuovargio, ambliopijos (regos susilpnėjimo) ir žvairumo priežastimi, todėl suaugę būtinai turi kontroliuoti vaiko pozą ir televizoriaus žiūrėjimo laiką, nuotolį nuo ekrano. Reikia nepamiršti, kad vienu metu negalima žiūrėti televizoriaus ir atlikti kito kokio nors protinio darbo, ruošti pamokų, nes smegenys susikoncentruoja vykdyti tik vieną intelektualų regos darbą. Rekomenduojama 40–50 minučių pažiūrėjus televizijos laidą nors 10–15 minučių pailsėti, kai rodoma reklama, lengvai uždengti akis arba nusisukti nuo ekrano, leisti pailsėti akims tinklainės nervams.

Dirbdami su kompiuteriu žiūrime tai į klaviatūrą, tai į monitorių, taip treniruojame raumenis, kurie retai naudojami šiuolaikinio žmogaus gyvenime. Monitorių būtina pastatyti tokiame aukštyje, kad nereikėtų užversti galvos ir įtempti kaklo. Kaklo slanksteliai turėtų būti atpalaiduoti. Didelės reikšmės turi ir apšvietimas, ir sienų spalva, ir užuolaidų atspalvis, patogus krėslas ar kėdė. Taikydami šias rekomendacijas, dirbantieji kompiuteriu pastebi, kad mažiau pavargsta darbo dienos pabaigoje, nebeskauda, nebeašaroja akys, pavyksta nuveikti daugiau darbų ir padaryti mažiau klaidų.

Radviliškio rajono Visuomenės sveikatos biuro informacija