PARTNERIŲ PROJEKTAMS VYKDYTI PAIEŠKA, KONKURSAI

Tarptautinių partnerių paieška vykdyti Leonardo da Vinci programos projektą

Augsburgo (Vokietija) antroji profesinio rengimo mokykla rengiasi vykdyti Leonardo da Vinčio programos inovacijų perkėlimo ir pritaikymo projektą. Pagrindinis projekto tikslas – sukurti ir pritaikyti mokymo ir praktikos planus būsimiems kirpėjams mokyti. Planai turėtų būti susiję su baziniais mokymo dalykais: plaukų kirpimu, plaukų dažymu, trumpalaikiu ir ilgalaikiu modeliavimu.

Kiti projekto tikslai – egzaminų reikalavimų skirtinguose regionuose suderinimas, remiantis europine švietimo sistemos kreditų sistema, abipusis gautų mokymo kvalifikacijų pripažinimas, keitimasis studentais, partnerių tinklo įkūrimas.

Projekto organizatoriai prašytų prie projekto palaikymo ir įgyvendinimo prisijungti akademines institucijas, universitetus. Jie taip pat norėtų keistis informacija su kitomis profesinio mokymo įstaigomis iš ES šalių narių, nes Leonardo da Vinci profesinio mokymo programa skatina keistis geriausia patirtimi, didinti savo darbuotojų žinias ir patenkinti žmonių mokymosi poreikius. Padedant Europos piliečiams įgyti naujų įgūdžių, žinių ir kvalifikacijos, programa taip pat siekiama stiprinti Europos darbo rinkos konkurencingumą.

Projekto partneriais jau yra tapę Vokietijos plaukų kirpėjų konfederacija, profesinio rengimo įstaigos iš Lenkijos, Slovėnijos, Čekijos, Italijos, taip pat šiuo projektu susidomėjo verslininkai. Projektas bus parengtas iki 2010 m. vasario 27 d.

Kontaktinis asmuo Hubert Mayer el. paštas Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą tel. +49 8232 78040.

Video konkursas, skirtas Pasaulinių dienų be iškeldinimų kampanijai

Video konkurso organizatorius - Tarptautinis gyventojų aljansas. Tai tarptautinių tinklų, asociacijų ir miesto visuomeninių judėjimų organizacija., kurios tikslas – sukurti kitokį pasaulį, pagrįstą teise į būstą ir į miestą be sienų. Tarptautiniame video konkurse gali dalyvauti visi kūrėjai, kurie norėtų prisidėti prie teisės į būstą be sienų kovą.

Konkurso tikslas – panaudoti sukurtus videofilmus informacijai apie teisę į būstą didinti ir skleisti. Konkurso filmai bus pateikti tinklapyje www.habitants.org. Geriausieji bus rodomi pasaulinio miestų forumo Rio de Žaneire metu 2010 m. kovo 22 – 26 d. ir specialių renginių, susijusių su Pasaulinių dienų be iškeldinimų kampanija, metu.

Pasaulinė organizacija Tarptautinis gyventojų aljansas primena, kad 2 milijonams namų ūkių dėl nekilnojamo turto krizės JAV gresia prarasti savo namus. Ši problema neaplenkia ir Lietuvos. Lietuvoje dirbantys komerciniai bankai kasdien iš butų iškrausto mažiausiai po dvi šeimas. Tačiau realiai gatvėje atsiduria daugiau žmonių, mat ne visi bankai viešai giriasi, kiek klientų (ypač - su mažais vaikais ant rankų) paliko be pastogės. Nepaisant tiesioginių šio aljanso skundų daugiau nei 150 000 žmonių buldozeriais iškeldinti iš Port Harkorto, dešimtys tūkstančių romų iškeldinti Italijoje, socialinio būsto kompleksai griaunami Prancūzijoje, dėl įvairių priežasčių vykdomi iškeldinimai Turkijoje, Kinijoje, Pietų Afrikoje, Brazilijoje, Argentinoje ir Meksikoje, sugriauti būstai okupuotose Palestinos teritorijose.

Šią kruviną statistiką papildo 36 mln. evakuotų dėl stichinių nelaimių ir 4,2 milijono naujų pabėgėlių, kurie paliko savo namus dėl karo. Taigi, sparčiai artėjame prie 1,7 milijardo benamių. Šimtų milijonų žmonių kančios yra užnuodytas vaisius, kuris didina nepasitikėjimą neoliberalia sistema, gilina gyventojų atskirtį.

Video kūrinius kviečiama pateikti iki šių metų gruodžio 31 d. Visuomenė galės įvertinti pateiktus filmus balsuodama internete, balsavimas vyks iki 2010 m sausio 31 d.

Išsami informacija apie konkurso reikalavimus ir registracijos sąlygas yra pateikta čia.

NAUJIENOS IŠ REGIONŲ KOMITETO

Regionų Komiteto Verslaus Europos regiono apdovanojimo iniciatyva

Spalio 7 d. Regionų Komitetas Atvirų durų 2009 savaitės renginių metu paskelbė, kad įsteigė Verslaus Europos regiono (VER) apdovanojimą. Tai pirmasis bandymas nustatyti ir apdovanoti verslius Europos Sąjungos regionus bei skatinti vietos ir regionų valdžios institucijas aktyviau remti smulkųjį verslą visoje Europoje.

Regionų Komiteto pirmininkas Luc Van den Brande, pristatydamas šią iniciatyvą pasakė: „Šių metų Atvirų durų 2009 tema yra „Pasauliniai iššūkiai, europiniai sprendimai“. Verslaus Europos regiono projektu Komitetas, bendradarbiaudamas su Europos Komisija, pradėjo naują ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo regionuose etapą. Tai yra labai konkreti veikla siekiant paremti mažas ir vidutines įmones, kurios yra ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir inovacijų pagrindas. 98 proc. šių įmonių iki šiol vykdo savo veiklą vietose ir yra stipriai susijusios su vietove, kurioje yra įsikūrusios – ir socialine, ir ekonomine prasme“.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas įmonių ir pramonės klausimams Günther Verheugen pabrėžė: „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ – toks yra iniciatyvos Small Business Act leitmotyvas. Dabar mums visa tai reikės realiai įgyvendinti. Nuoširdžiai sveikinu Regionų Komiteto narius, kurie ėmėsi pagrindinio vaidmens siekiant Europoje sukurti pačias geriausias sąlygas mažoms ir vidutinės įmonėms.“
VER projekte gali dalyvauti visi Europos regionai nepaisant jų dydžio, gyventojų skaičiaus ir turtingumo. Bet kuris regionas, miestas ir vietos valdžia, kuriems suteikti politiniai įgaliojimai kurti ir įgyvendinti savą strategiją verslumui didinti, gali siekti šio apdovanojimo. Iš visų Europos Sąjungos regionų kasmet bus išrinkti trys, kurie tais metais įgis teisę vadintis versliausiu regionu atsižvelgiant į jame vykdomo verslo kokybę, veiksmingumą ir sėkmingos veiklos trukmę, taip pat verslumo viziją ir politinę valią jai įgyvendinti.

Visų regionų pateiktas vizijas vertins vertinimo komisija, kurią sudarys Komiteto nariai, atstovai iš Europos Komisijos ir BusinessEurope, UEAPME bei Eurochambres verslo organizacijų – visų tų, kurie parėmė šį projektą. Vertinimo komisija atsižvelgs į specifinius kandidatuojančių regionų ypatumus, pavyzdžiui, jų gebėjimus verslo politikos srityje, verslininkų potencialą ir pasiūlymų tvarumą bei patikimumą, taip pat į bendrą vadinamosios vizijos pristatymo įspūdį. Pirmieji 2011 m. ir 2012 m. ženklai su įrašu „Metų verslus regionas“ bus įteikti 2010 m. vasario mėn. įvyksiančios ceremonijos metu. Regionai, kurie norėtų gauti tokį apdovanojimą, iki 2010 m. sausio 15 d. turi registruotis VER svetainėje.

Savo kalboje pirmininkas taip pat pažymėjo, kad vienas pagrindinių VER projekto tikslų yra paraginti regionus aktyviau dalyvauti įgyvendinant ir propaguojant Europos iniciatyvą Small Business Act, nes tik taip Europos verslas taps gyvesnis, konkurencingesnis ir tvaresnis. Nors VER projektas iš pradžių nebuvo sumanytas kaip dabartinės ekonomikos krizės sprendimo būdas, vis tik jo tikslai paragins vietos ir regionų valdžią ieškoti naujų kelių kartu su verslininkais siekti ekonomikos augimo ilgaamžiškumo. Dauguma regionų vis dar kuria vietos ekonomikos atgaivinimo planus ir įgyvendina papildomas priemones stengdamiesi įveikti dabartinę krizę ir jos visa apimančius socialinio bei ekonominio pobūdžio padarinius, todėl VER projektas turėtų tapti impulsu atidžiau įsiklausyti į MVĮ poreikius ir užmegzti tikrą partnerystę tarp vietos ir regionų valdžios ir ekonominių to regiono dalyvių.

Apie žalesnį ir protingesnį transportą

Spalio 14 d. Regionų Komitete vykusiame seminare „Žalesnis ir protingesnis transportas“ aptarta Centrinės Europos transporto koridoriaus (CETC-ROUTE 65) kūrimo problematika, jos planavimo, vadybos klausimai, padėsiantys spręsti transporto sanglaudos reikalus pasinaudojant efektyvaus ir darnaus transporto kūrimo principais. Šiuo koridoriumi, kuris tęsis nuo Baltijos jūros pakrantės iki Adrijos jūros, susidomėta dar 2004 m. Susidomėjimą pareiškė 11 ES regionų iš 6 šalys. Tai kelias, kuris rengiamas buvusio gintaro kelio vietoje ir yra susietas su romėnų laikų keliu, nes pasak pranešėjo, romėnai jau žinojo trumpiausią kelią nuo Adrijos iki Baltijos jūros. Naujasis projektas susijęs su TEN–T prioritetinių kelių sistema, tačiau jai nepriklausantis, nors galintis konkuruoti su Via Baltica bei Europinės vėžės geležinkelio šaka, kurie yra TENT-T sistemos dalis.

EK atstovas Mattia Pellegrini, perdavęs Transporto Generalinio direktorato vadovo Antonijo Tajani sveikinimus, paminėjo, kad šis projektas yra puiki galimybė plėsti multimodalinio transporto tinklą. Jis paminėjo, kad tai „žaliasis“ koridorius, o ne paprastas koridorius, ateityje net galintis tapti TEN-T sistemos dalimi. „Žaliasis kelias“ pasak EK atstovo turi atitikti 4 pagrindinius reikalavimus: sumažinti anglies dvideginio išmetimą, energetikos naudojimo požiūriu naudojimasis juo turi būti efektyvus, skatinti tarpusavio modalumą ir būti konkurencingu visos Europos transporto sistemos požiūriu.Gruodžio 9 dieną, kaip informavo, EK atstovas, Briuselyje bus organizuoti nauji debatai apie „žaliuosius“ koridorius, po kurių bus pradėta rengti ES „žaliųjų“ transporto koridorių studija.

Visi pranešėjai, kurie pristatė šį projektą, kalbėjo tik apie fizinį kelią, transporto koridorių, tačiau visiškai neatskleidė jo atitikimo „žaliajam koridoriui“ reikalavimų.

EP narys iš Vengrijos Alajos Meszaros pažymėjo šios trasos svarbą Švedijos, Lenkijos, Vokietijos, Čekijos, Vengrijos, Slovakijos, Kroatijos, Austrijos, Italijos piliečiams ir šių šalių atskirų regionų vystymui. Į šios veiklos vystymą jau įtraukiami šių šalių EP nariai, planuojamos ES fondų lėšos, tariamasi dėl tarpregioninio bendrafinansavimo galimybių.

Adrian Mazur, Lenkijos kelių infrastruktūros atstovas, detaliai pristatė šio koridoriaus privalumus ir problemas, nuo jo istorijos pradžios iki praktinio įgyvendinimo. Vandens keliai Baltijos jūroje bus sujungti su Vyslos ir Odros upių baseino vandens keliais ir su geležinkelio transportu, kur numatomi 120-160 km greičio ruožai. Atskleisti multimodalinio transporto pranašumai ir privalumai, tačiau nieko nepasakyta apie jo efektyvumą energijos taupymo požiūriu, kiek jis bus mažiau taršus aplinkai.

Politikas iš Skonės regiono (Švedija) Thomas Lantz, paminėjo, kad tai sena vidurio Europos žmonių svajonė turėti šį žalią kelią. SONORA (South North Axis) projekto atstovė Franceska Forestjieri įrodinėjo Adrijos ir Baltijos jūrų regionų sujungimo šiuo keliu svarbą, kuris reiškia ne tik paprastą kelio nutiesimą, bet ir daug kitų svarbių pasekmių, kurios detaliai pateiktos techninėje šio projekto dokumentacijoje. Projekto planavimo darbai pradinėje fazėje kainuos 7 milijonus eurų. Lenkijos Ščecino ir Svinoušč jūrų uostų atstovai džiaugėsi šio naujojo kelio reikšme, kuri suaktyvins jūros uostų veiklą ir apgailestavo, kad šis projektas neįtrauktas į Baltijos jūros regiono strategiją.

Lenkijos atstovai iškėlė hipotezę, kad šis kelias pakels turizmo industriją į daug aukštesnį lygmenį (vandens, geležinkelio, pramogų turizmas). Vengrijos atstovai pastebėjo, kad tik bendraujantys ir bendradarbiaujantys regionai gali pasiekti šį tikslą. To nebus pasiekta, jei kiekviena valstybė egocentriškai vadovausis tik savo šalies interesais. „Reikalingas ir regione gyvenančių žmonių solidarumas bei įvairių amžiaus grupių solidarumas, jei norime pasiekti šio projekto galutinį tikslą“, pabrėžė Vengrijos mokslų akademijos atstovas Tamas Fleischer.

Pažymėtina, kad pagrindinis dėmesys seminare buvo skirtas ne tiek žaliajam ir protingajam transportui, kiek transportui fizine prasme.

KITOS NAUJIENOS IR INFORMACIJA IŠ LSA ATSTOVYBĖS BRIUSELYJE

Lietuvos savivaldybių atstovai diskutavo su komisaru A. Šemeta

Spalio 8 d. Lietuvos savivaldybių delegacijos ir kitų Lietuvos institucijų vadovai, lankydamiesi Atvirų durų 2009 savaitės renginiuose Briuselyje, turėjo puikią progą susitikti ir pasikalbėti akis į akį su Europos Komisijos Finansinio programavimo ir biudžeto komisaru Algirdu Šemeta. Komisaras, trumpai prisistatęs, pažymėjo Lietuvos pasiekimus įsisavinant ES lėšas Lietuvoje, paneigdamas visokius gandus apie Lietuvos tarnybų ne kompetenciją šioje srityje. Taip pat komisaras pasidžiaugė tuo, jog skaičiuojant vienam gyventojui ES lėšų kiekis skiriamas Lietuvai yra vienas didžiausių.

Šiuo metu, kaip papasakojo komisaras, jo kabineto žmonės dirba prie EU biudžeto reformos reikalų ir peržiūri finansinio mechanizmo reglamentą, kurio atnaujinimo problemoms spręsti bus skelbiama vieša diskusija, rengiamas klausimynas. Tikimasi, kad reglamento pataisymas bus baigtas iki 2010 m. gegužės. Komisaras pakvietė visus Lietuvos atstovus aktyviai dalyvauti diskusijoje dėl finansinio mechanizmo reglamento, kurio vienas kertinių akmenų yra procedūrų supaprastinimas, avansinio mokėjimo naudojimo skatinimas. Komisaras kritikavo Regionų plėtros tarybas, kurios nepakankamai stengiasi dėl lėšų įsisavinimo. Jis paminėjo naujų Europos komisijos iniciatyvų galimybes įvardindamas „protingų miestų“ (smart cities) bei „miestų judumo“ (city mobility) iniciatyvas, pabrėždamas miestų ir savivaldybių reikšmę šiuose judėjimuose. Komisaras tikisi, kad nors vienas Lietuvos miestas taps šio judėjimo dalyviu.

Vykusiose diskusijose apie naujas finansines galimybes ir naujus lėšų įsisavinimo mechanizmus Lietuvoje, kai bus panaikintos apskritys ir bus steigiami galbūt nauji euroregionai Lietuvoje, komisaras palaikė nuomonę, kad tam reikia gerai pasirengti, apgalvoti ir remtis efektyvumo principu, koncentruojant lėšas ten, kur jos duoda didesnį efektą. Naujojoje finansinėje perspektyvoje, prasidėsiančioje 2013 metais, yra galimybių lėšas nukreipti į tuos regionus, kurie, kaip pasakė A. Šemetos kabineto narės Rūtos Kaziliūnienės, „nėra labai pažengę į priekį“. Diskusijoje komisaras pagrindė dabartinių reformų, vykdomų Lietuvoje svarbą ir neišvengiamumą, pabrėždamas mikroekonominių ir makroekonominių priemonių takoskyrą ir jų sąveiką ateityje. Norint panaikinti esamą disbalansą, pasak komisaro, reikalingos reformos. Jo nuomone, nuo maždaug 2003 metų Lietuvos plėtra ir augimas tapo netvarūs, nes šalis (gyventojai, vyriausybė, įmonės) skolinosi ir „panaudojo daugumą pinigų ne tam, kas duotų eksporto pajamas“.

Susitikimas su energetikos atašė

Spalio 12 d. Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje patalpose Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovo Briuselyje Povilo Kuprio iniciatyva, vyko susitikimas su Lietuvos energetikos atašė Ilonos Pintukės. Susiformavus Lietuvoje naujai energetikos ministerijai, buvo perskirstytos Ūkio ministerijos funkcijos bei išskirtos atskiros energetikos atašė funkcijos, kurias pradėjo vykdyti naujoji energetikos atašė.

Susitikime aptartos galimybės bendradarbiauti Atsinaujinančios energijos šaltinių direktyvos vykdymo srityje, galimybės keistis informacija, kurią atašė gauna įvairių darbo grupių pasitarimuose ir galimybė šią informaciją panaudoti Europos savivaldybių ir regionų darbo grupės pasitarimuose energetikos klausimais. Numatoma, kad ši direktyva į Lietuvos Respublikos teises aktus bus perkelta ne vėliau negu per 18 mėnesių nuo jos oficialaus paskelbimo ES oficialiame leidinyje (2009 gegužės mėn.), vadinasi, ji įsigalios 2010 metais. Tikėtina, kad tiesioginį indėlį ir vaidmenį šios direktyvos reikalavimų vykdyme turės atlikti ir Lietuvos savivaldybės. Didėjant ES ir Lietuvos priklausomybei nuo naftos ir dujų eksporto, tik dvi savivaldybės ėmėsi aktyvių praktinių šilumos ūkiui modernizavimo veiksmų, atsisakant naftos ir dujų naudojimo centralizuotame šilumos tiekime. Tai Tauragės r. savivaldybė, kurioje jau matomi praktiniai rezultatai ir Radviliškio r. savivaldybė, kuri yra šios veiklos planavimo pabaigoje. Direktyvoje numatyta, kad Lietuva įsipareigojo iki 2020 metų pagaminti 23 % energijos iš atsinaujinančių šaltinių.

Pokalbio pabaigoje susitarta, kad bus keičiamasi abipusiai naudinga ir reikalinga informacija tarp Lietuvos Nuolatinės atstovybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovybės energetikos srityje, taip pat palaikant ryšį su VĮ Energetikos agentūra, kuri buvo pagrindinis koordinatorius rengiant minėtą direktyvą.

Lietuvos savivaldybių moksleiviai, neabejingi EP rinkimams, lankėsi Briuselyje

Spalio 12 - 13 dienomis Lietuvos moksleivių ir jų vadovų delegacija, kurią sudarė 37 devynių savivaldybių atstovai, pažintiniu vizitu lankėsi Briuselyje. Moksleiviai ir jų rengti projektai dar prieš Europos Parlamento rinkimus prisidėjo prie gyventojų raginimo ir rinkimų propagavimo Lietuvoje. Delegacijos nariai turėjo pelnytą galimybę aplankyti Europos Parlamentą, Lietuvos nuolatinę atstovybę Europos Sąjungoje, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovybę, kitas institucijas.

Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovybėje apsilankiusiems moksleiviams ir jų vadovams buvo trumpai pristatyta LSA atstovybės veikla, jos atsakomybė bei informacijos sklaidos iš Briuselio ir į Briuselį sistema. Juos domino ar savivaldybės, iš kurių jie atvyko (Skuodo, Šilutės, Šiaulių, Jonavos, Utenos, Ukmergės rajonų bei Panevėžio, Marijampolės, Vilniaus miestų) aktyviai bendraudarbiauja su LSA atstovybe Briuselyje. Jaunimas karštai diskutavo dėl didelio suaugusiųjų abejingumo sprendžiant ES ir Lietuvai svarbius klausimus (rinkimai į EP, į Lietuvos Respublikos Seimą), dėl per mažo rūpinimosi jaunimo reikalais, aktualiomis problemomis šalyje ir savivaldybėse. Didžioji dalis jaunimo žiūri labai palankiai į galimybę keliauti Europos Sąjungoje, būsimas galimybes studijuoti užsienio universitetuose bei gyventi visoje ES teritorijoje be jokių trukdžių. Vadovai domėjosi galimybėmis gauti ir perduoti informaciją LSA atstovybei specifika. Preliminariai susitarta, kaip tai bus daroma, kad abiems pusėms būtų naudinga. Džiugina tai, kad praėjus tik kelioms dienoms po šio vizito, jau gauti pirmi prašymai iš šios delegacijos narių gauti informaciją iš LSA atstovybės Briuselyje.

Europa 70 metų po Molotovo - Ribentropo pakto

Spalio 14 d. Europos Parlamente, kur Lietuvos Respublikos Seimo iniciatyva, vyko konferencija “Europa 70 metų po Molotovo Ribentropo pakto“, dalyvavo LR Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Europos Parlamento, LR Seimo nariai, LR Vyriausybės atstovai bei svečiai ir kalbėtojai iš Latvijos, Estijos, Švedijos, Slovėnijos, Lenkijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Ispanijos, Čekijos. Nors konferencija nepasižymėjo dideliu dalyvių skaičiumi, tačiau joje buvo profesionaliai išanalizuotos Molotovo Ribentropo pakto pasekmės bei svarstytas tolimesnis Europos Sąjungos kelias, aptartas sudėtingas, komplikuotas ir skausmingas kelias į laisvę susivienijusioje Europoje, nagrinėta totalitarinė praeitis ir daugelio tautų skausminga patirtis. Vokietijos, Ispanijos, Lietuvos atstovai pateikė nuomones dėl atliktų nusikaltimų įvertinimo galimybių, pabrėžė šios srities mokslinių tyrimų svarbą, gyventojų informavimo aktualumą, galimas bendras visos ES pastangas ir iniciatyvas. Pastebėta, kad nemažai daliai ES šalių šis klausimas tarsi nežinomas ir neaktualus, netgi primirštas ir pasidengęs gerbūvio ir ekonominio augimo prioritetais.

Vykusiose diskusijose buvo pritarta, kad ši liūdnoji patirtis neturi būti pamiršta ar visai nežinoma, kad pagrindinis tikslas informuoti jaunimą, parengti bendras šių nusikaltimų vertinimo strategijas, platformas, kurių pagrindu būtų rašomi istorijos vadovėliai, skleidžiama informacija oficialiais ES informaciniais kanalais.

Seminaro metu dalyviams buvo nemažai progų pabendrauti ir užmegzti kontaktus ne tik su šios srities specialistais, bet ir su Europos Parlamento nariais, valstybių ir regionų politikais, kitų šalių savivaldybių atstovais, kurių piliečiai yra patyrę ir fašistinio režimo, ir komunistinio režimo kančias.

Ketinama stabdyti su senėjimu susijusių išlaidų didėjimą

Valstybės narės susiduria su dviguba našta dėl visuomenės senėjimo ir stipraus ekonominio nuosmukio. Europos Komisija, kaip 2009 m. spalio 15 d. skelbia elektroninis laikraštis EurActiv, įspėjo valstybes nares, kad jos turi turėti parengtas taip vadinamas pasitraukimo strategijas, kurias galima būtų pradėti diegti jau dabar.

Komisija savo paskelbtoje ataskaitoje vakar (spalio 14 d.) skelbia, kad turi būti patvirtintos greitai neutralizuoti prognozuojamą labai aukštą nedarbo lygį galinčios ekonominės struktūrinės reformos. Problemų sprendimą apsunkina gyventojų senėjimas, todėl EK siūlo ieškoti vėlesnio išėjimo į pensiją galimybių.

Vakarykštėje ataskaitoje įvardinti tvarumo skirtumai tarp ES atotrūkis tarp bloko 27 valstybių narių. Ataskaitos prognozės rodo, kad nėra struktūrinių reformų ir valdžios sektoriaus išlaidų subalansavimo, šiandien egzistuoja ir ateityje numatomas labai didelis išlaidų padidėjimas dėl skolų palūkanų, valstybinių pensijų augimo, taip pat artimiausiais dešimtmečiais numatomų sveikatos priežiūrai ir ilgalaikei priežiūrai skirti išlaidų.

Remiantis EK duomenimis, kiekvienas pensininkas vis dar yra vienas penkiems dirbantiems, tačiau iki 2025 m. šis santykis sumažės iki 1:3, o iki 2050 m. iki 1:2. Politikai gali neutralizuoti tokį spartų pensininkų ir dirbančiųjų santykio augimą, siekdami ilginti visavertę gyvenimo trukmę. Vidutinis išėjimo į pensiją amžius ES yra 62 metai, tačiau vidutinė gyvenimo trukmė planuojama, kad sparčiai ilgės, todėl augs ir su senėjimu susijusios išlaidos.

Komisija pabrėžė, kad fiskalinė plėtra turi būti laikina, palaipsniui turi būti siekiama kurti tvarų valstybių iždą. Prognozuojama, kad biudžeto deficitas ES vidutiniškai 2009 m. bus 6% BVP, o 2010 m. sudarys maždaug 7%. Ataskaitoje atsižvelgiama į numatomas išlaidas, susijusias su visuomenės senėjimu ir pristatomos šalys, kurios greičiausiai sušvelnins gyventojų senėjimo smūgį.

Bulgarijos, Danijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos su amžiumi susijusios išlaidos per ateinančius kelis dešimtmečius, pagal prognozes, bus gerokai mažesnės už ES vidurkį, tačiau Belgijoje, Vokietijoje ir Austrijoje vyriausybės turės padengti su senėjimu susijusias išlaidas, kurios bus artimos arba didesnės už ES vidurkį. Prancūzija, Italija, Vengrija, Lenkija ir Portugalija, pagal pranešimą, dėl prastos fiskalinės politikos, neatsižvelgia į didėjančias su senėjimu susijusias išlaidas.

Lietuva priskirta didelės rizikos šalių grupei, EK sako, kad didžiulis tvarumo atotrūkis pastebimas Čekijoje, Kipre, Airijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Maltoje, Nyderlanduose, Rumunijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Dvidešimt ES šalių narių susiduria su ES drausminėmis procedūromis, kadangi jų deficitas viršijo 3% BVP deficito ribą. Prieš savaitę EK ėmėsi procedūrinių veiksmų prieš Austriją, Belgiją, Čekiją, Vokietiją, Italiją, Nyderlandus, Portugaliją, Slovakiją ir Slovėniją. Dar kitoms vienuolikai ES valstybių narių jau taikomos drausminės priemonės pagal bloko Stabilumo ir augimo paktą, kuris yra skirtas paremti euro valiutą. Tarp šalių, kurios jau susiduria su drausminėmis procedūromis yra Airija, kuri turi sumažinti deficitą iki 2013 m., Prancūzija, Ispanija ir Lenkija iki 2012 m., ir Vengrija, Lietuva bei Rumunija iki 2011 m.

Informacija apie ketvirtąsias Europos vystymosi dienas Stokholme

ES pirmininkaujanti Švedija rengia ketvirtąsias Europos vystymosi dienas, kurios įvyks Stokholme spalio 22 – 24 d. Jau esame pranešę, kad Europos vystymosi dienos – tai pažangiausias Europos diskusijų forumas. Jame aptariamos visuotinės problemos, susijusios su daugeliu svarbiausių problemų: klimato kaita, valdymu, tarptautiniais finansais, vandeniu, energetika, maisto kokybe, žiniasklaidos vaidmeniu bei žmogaus ir socialinėmis teisėmis.

Renginyje dalyvaus šalių vadovai, politiniai lyderiai, tarptautinių institucijų vadovai, vietos valdžios atstovai, verslo lyderiai. Šį kartą Lietuvos savivaldybių atstovus kviečiame nepraleisti progos ir tuos, kurie negali dalyvauti Stokholme vyksiančiame renginyje, aktyviai sekti informaciją, kuri bus pateikiama forumo svetainėje http://www.eudevdays.eu.

Povilas Kuprys, LSA atstovas Briuselyje
Romutis Navardauskas Palaima, LSA atstovybės stažuototojas Briuselyje