Yra tik vienas kelias į žmogų ir tas kelias vadinasi PAREIGA. Užtat ir sakau: pabandykime suprasti gyvenimą kaip pareigą. Kaip žmogaus pareigą žmogui, kaip žmogaus pareigą visuomenei, o visuomenės – žmogui.

Justinas Marcinkevičius

Radviliškio rajono savivaldybės istorijos akimirkos

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, vietos savivalda – tai valstybės teritorijos administracinio vieneto – savivaldybės – teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus per administracinio vieneto nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą bei jos sudarytas vykdomąsias institucijas. Tiek Lietuvoje, tiek kitose Vakarų Europos valstybėse ankstyvaisiais viduramžiais egzistavo centrinė valdžia ir bendruomenė. XVII a. atsirado teorijos, kurios skelbė, kad vietos bendruomenė yra senesnė už valstybę ir kad tokia bendruomenė turi teisę spręsti savo reikalus nepriklausomai nuo centrinės valdžios. Tad aišku, jog tai, ką mes dabar vadiname vietos valdžia (savivalda), anksčiau buvo tiesiog bendruomenė.

Savivaldos pradžia Lietuvoje – Magdeburgo miesto teisių suteikimas miestams (teisė rengti turgus ir prekiauti, teisė turėti vietos teismą, miesto tarybą (magistratą), vaitą). Seniausia savivalda Lietuvoje – Klaipėda (1257 m.). Vilniui Magdeburgo miesto teisę Lietuvos ir Lenkijos karalius Jogaila suteikė 1387 m. 1654 m. Šeduvai Magdeburgo miesto teises suteikė LDK kunigaikštis Jonas Kazimieras (Vaza), 1791 m. šios teisės sutektos Baisogalai. Radviliškis šios teisės neturėjo, turgaus privilegijas 1687 m. suteikė Lietuvos ir Lenkijos karalius Jonas Sobieskis.

1919 m. priimtas pirmasis Lietuvos savivaldybių įstatymas, kuriame numatytos valsčių, apskričių ir miestų savivaldybės. Valsčių sudarė keliolika seniūnijų. Miesteliai su daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų buvo vadinami valsčiais, miestai su daugiau kaip 10 tūkst. gyventojų – apskritimis. Atkurtos nepriklausomos Lietuvos savivaldos pagrindas – trys teisės aktai: Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992 m.), Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas (1994 m.), Vietos savivaldos įstatymas (2008 m.). Šiandien Lietuvoje yra 10 apskričių, 60 savivaldybių, 551 seniūnija.

Radviliškio rajono savivaldybės teritorija išsidriekusi vidurio Lietuvoje ir yra Šiaulių apskrities dalis. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Radviliškis paminėtas 1567 metais. Manoma, kad miesto pavadinimas kilo iš bajorų Radvilų giminės vardo. Didžiausias savivaldybės miestas – Radviliškis – administracinis centras nuo 1950 metų. Tuomet įkurtas Radviliškio rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Vykdomasis komitetas įsikūrė sename ne itin geros būklės pastate, kuriame anksčiau buvo pašto arklių arklidės, vėliau – spaustuvė.

Radviliškio rajono savivaldybėje – dvylika seniūnijų, du miestai – Radviliškis ir Šeduva. Šie miestai ir dar penki miesteliai turi savo herbus. Didžiausia jų pagal gyventojų skaičių – Radviliškio miesto seniūnija (20 339 gyventojai), mažiausia – Tyrulių seniūnija (1 040 gyventojų).

Savivaldybės herbas – Radviliškio miesto herbas, kuriame pavaizduotas kylantis ir šviesą skleidžiantis žirgas – susisiekimo, judėjimo, miesto vystymosi ir klestėjimo simbolis. Sklindanti šviesa simbolizuoja civilizacijos vaidmenį miesto vystymuisi. Herbą, sukurtą dailininkės L. Ramonienės, 1992 metais aprobavo Lietuvos heraldikos komisija.

Savivaldybės vėliava – Radviliškio miesto vėliava. Vėliavos pagrindo spalvos – geltona ir balta, viduryje – Radviliškio miesto herbas, atitinkantis herbo etaloninį atvaizdą. Vėliavos idėjos autorė – dailininkė L. Ramonienė. Vėliava pašventinta 1992 metais.

Radviliškis iš pradžių buvo Šiaulių apskrities valsčiaus miestelis, tačiau 1923 m. miestelėnai ėmė rūpintis paversti Radviliškį miestu. Atlikus būtinus darbus, neprieštaraujant Radviliškio valsčiui ir Šiaulių apskrities valdyboms ir sutikus LR vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių departamentui, buvo įkurta miesto savivaldybė, kuri 1924-02-28 perėmė valsčiaus reikalus, tačiau Radviliškio savivaldybė neturėjo savo herbo ir naudojo apvalų spaudą, kurio viduje buvo Vytis ir žodžiai Radviliškio miesto valdyba. 1930 m. spaude atsiranda įrašas – Radviliškio miesto savivaldybė. Tai svarus įrodymas, kad Radviliškis herbo neturėjo.

Pirmieji Radviliškio rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkai buvo J. Mikštys ir J. Olekas. Vėliau, 1950–1962 m., pirmininkavo P. Šidlauskas. 1962–1967 m. pirmininkas buvo L. Špokevičius, 1967–1972 m. – B. Paraščiakas, 1972–1985 m. – Bronislovas Treinys (nuo 1977 m. – Liaudies deputatų vykdomasis komitetas), 1985–1990 m. – Vytautas Tomkevičius.

1950–1977 m. atstovaujamoji institucija buvo vadinama Darbo žmonių deputatų taryba. Vėliau, 1977 m. pakeitus Konstituciją, ji tapo Liaudies deputatų taryba.

1950–1977 m.veikė miestų (Radviliškio, Šeduvos ir Tyrulių gyvenvietės) ir apylinkių vykdomieji komitetai. 1977 m. Radviliškyje pastatytas naujas administracinis pastatas.

1990–1995 m. atstovaujamoji valdžia buvo rajono taryba, kurios pirmininku išrinktas Vitolis Januševičius. Vykdomoji valdžia – valdyba. 1990–1992 m. rajono valdytojas buvo Vytautas Tomkevičius, 1992–1994 m. – Algimantas Ruseckas, 1994–1995 m. – Vytautas Simelis.

1995 m. įvesta mero pareigybė. 1995–2003 metais rajono meru buvo Vytautas Simelis (3 kadencijos). Nuo 2003 m. rajono Savivaldybės meras yra Antanas Čepononis.

Nuo 2007 metų Radviliškio rajono savivaldybės taryboje dirba 25 tarybos nariai, atstovaujantys 7 politinėms partijoms:

• Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 11.
• Lietuvos socialdemokratų partija – 4.
• Tėvynės sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai) – 4.
• Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – 3.
• Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) – 3.
• Darbo partija – 2.
• Liberalų ir centro sąjunga – 2

2009 metais Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje dirba 304 darbuotojai. Savivaldybės administracijai nuo 2007 metų vadovauja Vitolis Januševičius, pakeitęs beveik penkiolika metų šias pareigas ėjusį Arminą Stavginską. Direktoriaus pavaduotojas – Alfonsas Vilčinskas.

1990 metais į Liaudies deputatų tarybą išrinkti 59 nariai

Pirmoje eilėje – R. Sikorskis, R. Chlevickienė, V. Januševičius, A. Česienė, P. Kaščionis, J. Chlevickas, V. Paliūnis, J. Eismontas, A. Vaičiūnas, A. J. Žičkus
Antroje eilėje – P. Pašinskas, J. Burnys, A. Pauliukas, S. Bryžachinas, K. Augulis, J. Mikutis, A. Šniauka, V. Mikalauskis, P. Babraušas
Trečioje eilėje – P. Stonys, V. Chlebauskas, A. Augustinavičius, R. Kalvaitis,J. Grybauskas, V. Bagdonas, B. Notkus, Z. Ančerevičius
Ketvirtoje eilėje – A. Stančikas, V. P. Kvedaras-Fedaravičius, R. Čegys, K. Pakštas, A. Valys, A. Vaiksalu, V. Simelis, V. Juozapavičius, J. Žiaunys
Penktoje eilėje – J. Gaižauskas, R. Bičkus, J. Blažys, E. Bieliūnas, K. Lanauskas, E. Adomavičius, K. Andrijauskas

1995 metais į Radviliškio rajono tarybą išrinkti 27 nariai

Pirmoje eilėje – N. Vagonienė, S. V. Daniškevičienė, V. Simelis, M. Bakovienė, N. Gedgaudienė
Antroje eilėje – M. Briedis, V. Kutra, J. Indrišiūnas, V. Razmaitė, R. Narbutis, A. Stančikas, D. Kablytė, Z Čelkevičius, A. Juodis, V. Paliūnis
Trečioje eilėje – K. Andrijauskas, J. Žėkas, K. Volkus, A. Ruseckas, J. Gelumbauskas, A. Valiukas, A Zibolis

1997 metais į Radviliškio rajono tarybą išrinkti 27 nariai

Pirmoje eilėje – A. Čepononis, S. Janušonienė, N. Gedgaudienė,
S. V. Daniškevičienė, V. Simelis, D. Kablytė, E. Burneckienė, V. Budvytis
Antroje eilėje – A. Kairys, V. Paliūnis, G. Skromanas, J. Glinskis, J. Indrišiūnas, A. Juodis, V. Kutra, K. Žiogevičius
Trečioje eilėje – K. Rimkus, E. Pranevičius, A. Urbšys, K. Volkus, K. Kavaliauskas, R. Povilianskas, J. Povilaitis, P. Kaščionis, E. Adomavičius, A. Ruseckas, J. Pravilonis

Nuo 2007 metų Radviliškio rajono savivaldybės taryboje dirba 25 nariai

J. Povilaitis, J. Pravilonis, E. Adomavičius, R. Tarbūnienė, D. Jurėnas, V. Grinienė, J. Bosas, Baširas Hassounas, Karmelio miesto savivaldybės atstovas, I. Palionienė, Akramas Hasonas, Karmelio miesto savivaldybės meras, A. Jencienė, V. Kanapeckienė, K. Dainius, A. Čepononis, V. Janulaitienė, A. Juodis, A. Eigminienė, L. Bugenienė, K. B. Pranckevičius, V. Simelis, I. Urbelienė, V. Sadauskas, J. Baublys, P. Balckus, D. Čapaitis, J. Kavaliauskas. Nuotraukoje nėra tarybos nario G. Žilėno. 2009 m. tarybos narę I. Palionienę pakeitė tarybos narė S. Janušonienė.

Nuotraukoje – akimirka iš iškilmingo Savivaldybės tarybos posėdžio, kuriame pasirašyta tarptautinio bendradarbiavimo sutartis su Karmelio miestu (Izraelis). (Karmelio miesto atstovai – aštuntas ir dešimtas iš kairės)

Radviliškio rajono mero potvarkiu paskirti seniūnai 2000 metais

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos darbuotojai 2000 ir 2007 metais

Šiandien Radviliškio rajono savivaldybė yra besimokanti, sportuojanti, nuolat atsinaujinanti, besirūpinanti sveikatos apsauga, etnine kultūra ir paveldu, padedanti jaunimui, gerbianti savo žmones, saugi, atvira naujovėms, žmonių iniciatyvoms ir plėtrai savivaldybė, energingo ir imlaus jaunimo, veiklių bendruomenių, stiprių verslo įmonių, derlingų žemių ir darbščių ūkininkų, smagių švenčių, nuostabių gamtos kampelių, įspūdingų bažnyčių, įsimintinų dvarų, paslaptingų senus laikus menančių muziejų, darbščių, nuoširdžių ir kūrybingų žmonių kraštas.