Šiandien pasaulyje yra daugiau nei 250 mln. žmonių, sergančių diabetu. Prognozuojama, kad per 20 metų šis skaičius išaugs iki 380 mln. Diabetas ir gyvybei pavojingos jo komplikacijos tapo pasauline epidemija, kuri negaili net vaikų ir paauglių.

Nuo 1991 m. kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Ji minima per kanadiečio Frederiko Bantingo gimtadienį. Jis kartu su Džonu Makleodu atrado būdą insulinui gaminti. Frederiką Bantingą ieškoti vaistų nuo diabeto paskatino jo vaikystės draugo mirtis nuo šios ligos. 1922 m. Frederikas Bantingas pirmą kartą išgelbėjo diabetu sergantį 14-metį, suleisdamas jam insulino. 1923 m. jam už tai suteikta Nobelio premija.

Cukrinis diabetas (cukraligė) – tai liga, sukeliama absoliutaus ar santykinio insulino trūkumo, dėl to sutrinka medžiagų apykaita. Jie trūksta insulino, gliukozė negali patekti į audinių ląsteles, todėl kraujyje padidėja gliukozės kiekis.

Du cukrinio diabeto tipai

I tipui būdingas absoliutus insulino trūkumas. Susergama iki 40 metų. Kad ligonis išgyventų, būtinos insulino injekcijos. I tipas sudaro iki 10 proc. sergančiųjų. I tipo diabetui būdingi greitai progresuojantys simptomai. Troškina, nors nevalgoma sūraus maisto ir nekaršta. Pradedama gausiai ir dažnai šlapintis. Padidėja apetitas, tačiau svoris krinta. Ligonis tampa apatiškas, mieguistas, iš jo burnos sklinda acetono kvapas. Pykina, kartais vemiama. Gali kankinti aštrūs skausmai pilve. Ligonis vis daugiau geria bei gausiau šlapinasi. Neatpažinus ligos ir nepradėjus gydymo prarandama sąmonė – prasideda diabetinė koma.

II tipui būdingas santykinis insulino trūkumas. Tai reiškia, jog žmogaus kasa gamina insuliną, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jo veikimo nepakanka. Šio tipo cukriniu diabetu suserga vyresni nei 40 metų žmonės. Tai sudaro apie 90 proc. visų sergančiųjų diabetu. II tipo cukrinis diabetas atsiranda ilgainiui ir nepastebimai. Ligos požymiai gali išryškėti praėjus 5–10 metų nuo susirgimo pradžios. Atsiranda blogai gyjančios žaizdos, jaučiamas darbingumo sumažėjimas, troškulys ir dažnesnis šlapinimasis, potencijos sutrikimai, mėnesinių ciklo sutrikimai, nuovargis, odos ir lytinių organų niežėjimas. Gali prasidėti grybelinės odos ligos. II tipo cukrinis diabetas neretai nustatomas pavėluotai, t. y. jau atsiradus kraujagyslių ir nervų audinio pažeidimui.

Sveiko žmogaus kraujyje gliukozės kiekis nevalgius – 3,33–5,55 mmol/l, o gliukozės šlapime nėra. Susirgus cukriniu diabetu nustatoma hiperglikemija – padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje. Šlapime taip pat gali būti rasta gliukozės (gliukozurija).

Priežastys

I cukrinio diabeto tipas – autoimuninė liga: kraujyje atsiranda antikūnių, ardančių insuliną gaminančias kasos ląsteles. Autoimuninį procesą sukelia paveldimi patologiniai genai. Ligos pradžią gali išprovokuoti įvairūs išoriniai  veiksniai: virusinė infekcija, stresas ir kt.

II cukrinio diabeto tipui atsirasti taip pat didelės reikšmės turi paveldimumas. Svarbūs yra du pakitimai: insulino sekrecijos sutrikimas ir susilpnėjęs insulino poveikis. Tokiais atvejais, kad gliukozės koncentracija kraujyje būtų normali, kasa skatinama gaminti daug insulino, ilgainiui kasos funkcijos galimybės išsenka ir ji insulino pradeda gaminti vis mažiau. Šio tipo diabetu paprastai serga ligoniai, turintys antsvorio. Persivalgymas ir nutukimas – svarbiausi II cukrinio diabeto tipo atsiradimo veiksniai.

Gydymas

Dieta – svarbiausias veiksnys gydant cukrinį diabetą. Rekomenduojama valgyti dažnai po truputį, maždaug tuo pačiu laiku, 5–6 kartus per dieną, vengti gryno cukraus turinčių produktų (cukraus, medaus, sirupo, uogienių, saldainių, pyragaičių, saldžių gėrimų, tortų). Galima vartoti dirbtinius saldiklius: sachariną, aspartamą. Rekomenduojama valgyti mažiau riebalų, ypač gyvulinės kilmės. Tinka liesa mėsa, paukštiena, žuvis, liesi pieno produktai. Būtina kasdien valgyti daug daržovių ir nedaug vaisių, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto – tai lėtina angliavandenių pasisavinimą iš virškinamojo trakto. Fizinis aktyvumas – svarbus cukrinio diabeto gydymo momentas. Raumenys, fiziškai dirbdami, sudegina daug gliukozės.

Profilaktika

Svarbu laiku diagnozuoti cukrinį diabetą. Žmonės, turintys didesnę riziką (nutukę, giminėje turintys sergančiųjų cukriniu diabetu, moterys, gimdžiusios sunkesnius nei 4 kg vaikus), profilaktiškai turėtų tikrinti gliukozę kraujyje. Racionali mityba, kūno masės normalizavimas, fizinis aktyvumas, fizinis aktyvumas – svarbiausi cukrinio diabeto profilaktikos veiksniai.

Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro informacija