Žema oro temperatūra, sausas oras patalpose, šildymo sistemos, žvarbūs, šalti vėjai – šaltuoju metų laiku odą veikia daug neigiamų veiksnių. Dėl visų šių veiksnių iš epidermio drėgmės išgaruoja daugiau. Kai oda netenka drėgmės, ji šerpetoja, trūkinėja, tampa jautri daugeliui dalykų, netgi anksčiau naudotoms kosmetikos priemonėms. Žiemą einant į lauką reikia naudoti tinkamą apsauginį kremą, kuriame neturėtų būti vandens, nes šaldamas vanduo gali žaloti odos struktūras. Priemonės žiemai ir vasarai skiriasi tuo, kad vasaros laikotarpiui skirti apsauginiai kremai turi savybę padidinti odos drėgmę, o žiemai skirti kremai uždeda lipidinę plėvelę ant išorinio odos sluoksnio ir taip ją saugo nuo išsausėjimo ir šalčio.

Žiemą nepamirškime ir lūpų. Jos ypač greitai išsausėja, ypač bendraujant, kalbant lauke, jos būna šlapios, drėgnos. Norint jas apsaugoti, reikėtų tepti balzamu ar kremu, skirtu lūpoms, tinka ir paprasčiausias lūpų vazelinas.

Šaltis ypač žaloja rankų odą, kadangi plaštakose yra labai mažai riebalinių laukų, todėl jos daug greičiau yra veikiamos šalčio, šiurkštėja, skeldėja, pasidaro labai sausos. Keletą minučių prieš išeinant į lauką, jas reikia patepti riebesniu kremu rankoms.

Žiemą būtina saugoti vaikų veiduką. Sniegas, minusinė temperatūra gali ilgesniam laikui pažeisti odos kapiliarus. Prieš išeinant į lauką vaikų skruostukus, nosį ir lūpas patepti paprastu riebesniu vaikišku kremu.

Nušalimas atsiranda dėl šalčio poveikio. Jis priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjo, laiko. Veikiant šalčiui iš pradžių atsiranda drebulys. Taip organizmas gamina šilumą. Ilgiau veikiant šalčiui siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba. Atsiranda skausmas. Oda pabąla, pamėlynuoja. Žiemą galima patirti kūno atšalimą, kai kūno paviršiaus temperatūra nukrenta iki 34 °C. Šaltis dažniausiai pažeidžia rankų ir kojų pirštus, ausų galiukus, nosį ir pasmakrę.

Ilgai būnant šaltoje aplinkoje ir krentant kūno temperatūrai, žmogus tampa viskam abejingas, mieguistas, sustingęs. Jo širdies veikla ir kvėpavimas sulėtėja. Gali atsirasti traukuliai ir vėmimas. Smarkaus persišaldymo nukentėjusysis gali net nebejausti.

Dar viena bėda dėl šalčio – alergija jam. Rankų ir veido odos deginimas, skausmas, opos ir net uždegimai – tai alergijos šalčiui simptomai. Juos slopinti padeda B grupės vitaminai, purvo vonios, fizioterapijos procedūros.

Nušalimų pavojus padidėja žiemą ne tik dėl didelio šalčio, bet ir dėl žvarbaus, drėgno vėjo. Esant tokiam orui būtina rengtis šiltais, patogiais drabužiais, gerai maitintis. Greičiau nušąla alkani, liesi žmonės dėl mažo poodinio riebalinio sluoksnio, taip pat neblaivūs. Nušalusi oda parausta, patinsta, pasidaro šiurkšti, nejautri. Nušalimo pasekmės lieka ilgam. Nuo šalčio gali nukentėti ne tik oda, galūnės, bet ir akys. Sutrikus sąmonei ir kūno temperatūrai nukritus žemiau kaip 30 °C, žmogus miršta.
Pirmoji pagalba
Esant 1-ojo laipsnio nušalimui nušalusią kūno dalį atšildykite kambario temperatūros, bet ne karštame vandenyje (nosį, ausis, skruostus – kambario temperatūros aplinkoje). Sniegu nušalusios vietos netrinkite, nes tai gali pažeisti kapiliarus ir sukelti uždegimą. Duokite gerti karštos arbatos, kavos. Jei šildant atsiranda pūslių, toliau nešildykite, nušalusią vietą uždenkite steriliu tvarsčiu. Sutvarstytą kūno dalį apklokite minkštu storu audiniu. Esant bendram kūno atšalimui nukentėjusįjį reikia perkelti į šiltą patalpą, nurengti drėgnus drabužius, nuauti batus, nuimti kojines, šiltai apkloti, atsigulti šalia arba šildyti termoforais, jų neturint – buteliais su šiltu vandeniu. Svarbu atšildyti palaipsniui. Jei yra galimybė nukentėjusįjį šildyti vonioje, iš pradžių vandens temperatūra turi būti nuo 20 laipsnių šilumos. Palaipsniui, per 10–30 min., ji keliama iki 37 °C. Jeigu vonios nėra, ant viso kūno galima dėti šiltus kompresus, juos keičiant kas 2–3 min. Fiziniai pratimai nerekomenduojami, nes suintensyvėjus kraujotakai šaltas kraujas grįžta į gyvybiškai svarbius vidaus organus ir gali juos pakenkti.

Drėgna ranka prisilietus prie geležinio daikto ir prie jo prišalus geriausia būtų užpilti šilto vandens. Jeigu jo nėra, reikia išsivaduoti staigiu judesiu. Atplyšus odai ir kraujuojant išsigąsti nereikia, nes žaizda gili nebūna. Jei nenorime tokių problemų, reikia vengti kontakto su metalu: roges vaikams pirkti tik medines, neleisti lauke žaisti su metaliniais žaislais, neliesti metalinių karstynių, moterims nesegėti metalinių auskarų, nemūvėti metalinių žiedų, nes jie traukia šaltį.

Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro informacija