Peršalimo ligomis žmonės serga ištisus metus, tačiau šaltuoju metų laiku susirgimų skaičius gerokai išauga, nes atsiranda palankios sąlygos daugintis ir plisti jų sukėlėjams. Šie negalavimai sutrikdo kasdieninę veiklą – darbą ir poilsį, ypač jei liga kartojasi.

Kas sukelia peršalimo ligas?

Pagrindiniai jų sukėlėjai yra virusai. Kaip apsisaugoti nuo daugelio iš jų (o jų dabar priskaičiuojama per 130 ir vis atrandami nauji), žmonija kol kas nesukūrė priemonių. Nuo vienos jų grupės – pagrindinių gripo viruso rūšių yra sukurti skiepai, kuriami skiepai nuo kitų, dažniausiai peršalimo ligas sukeliančių virusų.

Kita peršalimo ligų sukėlėjų grupė yra bakterijos. Su daugeliu sėkmingai kovoti padeda antibiotikai ir skiepai. Nors ir yra priemonių kovai su bakterine infekcija, geriau stengtis nesusirgti, nes niekada nėra absoliučios garantijos, kad turimos priemonės išgelbės.

Žiemos virusai, sukeliantys viduriavimą

Rota– ir noravirusai yra plačiai paplitę. Kasmet pasaulyje jų sukeltomis ligomis serga apie 18 mln. žmonių, Lietuvoje – 350 žmonių per metus, tačiau ne visi atvejai diagnozuojami. Šiais virusais dažniausiai užsikrečiama ir sergama rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Jie pavojingi tuo, kad sukelia karščiavimą, gausų viduriavimą ir vėmimą. Žmogus netenka daug skysčių ir vystosi dehidratacija.

Rotavirusas. Šis virusas atrastas 1973 metais. Virusas yra rato formos, iš to ir kilo jo pavadinimas. Šio viruso yra keletas grupių: vienomis gali užsikrėsti tik žmogus, kitomis serga ir gyvūnai, ir paukščiai. Rotavirusine infekcija dažniausiai serga vaikai nuo pusės iki 2 metų amžiaus. Suaugusieji serga retai, nes įgyja imunitetą, tačiau imunitetas susidaro tik tai viruso grupei, nuo kurios susergama, todėl galima susirgti pakartotinai, jei užsikrečiama kitos grupės virusu. Tai daugiausia žarnyne parazituojantis virusas, sukeliantis skrandžio bei žarnų uždegimą – gastroenteritą. Rotavirusas, liaudyje dar vadinamas roto virusu, perduodamas oraliniu-fekaliniu būdu, t. y. per nešvarias rankas, užkrėstus daiktus, maistą, vandenį. Yra galimybė užsikrėsti ir nuo čiaudinčio ar kosinčio infekuoto žmogaus. Rotavirusai didžiuliais kiekiais išsiskiria su sergančiojo išmatomis iki 5 dienų nuo ligos pradžios. 7–10 ligos dienomis nebeišskiriami. Virusas gana atsparus aplinkos poveikiui: ant daiktų ir vandenyje jis gali išlikti gyvas 10 dienų, o ant rankų – 4 valandas. Kad žmogus užsikrėstų šia žarnyno rotavirusine infekcija, pakanka minimalaus rota virusų (roto viruso) kiekio maiste, vandenyje, ant neplautų rankų ar daiktų, kuriuos maži vaikai mėgsta kišti į burną. Išmatų mikrodalelės gali patekti ir į oro dulkes, o kartu su jomis nukeliauti į vaiko nosiaryklę.

Liga dažniausiai pasireiškia ūmiai. Pagrindiniai simptomai: temperatūra, vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmai. Vėmimas gali būti labai intensyvus. Viduriavimas – net iki 10 kartų per dieną. Jis ypač pavojingas mažiems vaikams, nes gali sukelti skysčių trūkumą organizme. Susirgus vaikui, rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos į medikus.

Pagrindinis gydymo principas – subalansuoti ir palaikyti organizmo skysčių pusiausvyrą. Gydymo pagrindą sudaro lengvai virškinamo maisto dieta (geriausia vandenyje virtos kruopų košės be jokių priedų) ir gausus skysčių vartojimas (iki 1,5–2 litrų per dieną). Elektrolitų balansui atstatyti tinka negazuotas, lengvai sūraus skonio mineralinis vanduo. Šviežių vaisių sulčių ar gėrimų reiktų vengti.

Antivirusinė rotaviruso profilaktika:

• Medicininė profilaktikos priemonė – vakcina nuo rotavirusinės infekcijos (roto viruso).
• Rankų higiena. Plaunant rankas muilu, žūna didžioji dalis tokios kilmės virusų.
• Patalpų, buityje naudojamų daiktų, liečiamų paviršių dezinfekcija. Efektyviausiai veikia chloro turinčios dezinfekcinės priemonės. Vaiko žaislams valyti, dezinfekuoti nuo rotavirusinės infekcijos užkrato naudojamas muilo ar sodos tirpalas.

Noravirusas. Į rotavirusą simptomais panašus ir noravirusas, tačiau noravirusine liga persergama daug lengviau. Noravirusu užsikrečiama per nešvarias rankas, maistą, žaislus ar kitus daiktus. Nustatyta, kad daugiausiai užsikrečiama nuo noravirusu užkrėsto maisto, po to virusas gali plisti žmogui nuo žmogaus. Užsikrėtę virusu, serga ir vaikai, ir suaugusieji. Didžiajai daliai žmonių užsikrėtus noravirusu, jokių ligos simptomų gali ir nebūti. Tokie žmonės yra pavojingi aplinkiniams, nes šį virusą gali perduoti. Persirgus noravirusu įgyjamas tik trumpalaikis imunitetas, todėl šia liga galima sirgti ir vėl.

Suaugę žmonės viduriuoja, jiems skauda galvą, pakyla temperatūra, rečiau – vemia. Sergant norovirusine infekcija rekomenduojamas simptominis gydymas. Vemiant, viduriuojant ir pakilus temperatūrai, iš organizmo pašalinama daug skysčių ir druskų, tad būtina atkurti jų balansą organizme. Šiuo atveju skiriama vaistų nuo pykinimo, vėmimo ir viduriavimo.

Rota- ir noraviruso panašumai ir skirtumai

Savijauta pagerėja, jei:
Laikomasi dietos. Viduriavimo metu rekomenduojama valgyti džiūvėsėlius, baltos duonos gaminius, bananus, košes, trintas sriubas. Reikėtų vengti rūkytos mėsos gaminių, dešrų, riebaus maisto, keptos mėsos, aštrių prieskonių, mandarinų, apelsinų.
Laikomasi režimo. Atsiradus virusinei infekcijai, likite namuose, nekvieskite ir neikite į svečius, ypač su mažais vaikais, nes galite juos užkrėsti.
Geriama pakankamai skysčių. Viduriuojant svarbiausia normalizuoti netektų skysčių kiekį. Tirpalą galima pasigaminti ir patiems namuose: tereikia 8 arbatinių šaukštelių cukraus, ¾ arbatinio šaukštelio druskos, ½ arbatinio šaukštelio sodos ir iki 1 litro virinto vandens (arbatos).

Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro informacija