Norėdami kūną ir sielą palepinti malonia šiluma turite žinoti, kaip elgtis, kad per ilgas buvimas tiesioginiuose saulės spinduliuose arba itin didelė šiluma nesukeltų saulės arba šilumos smūgio, nenudegtų oda. Mažai kas apie saulės smūgį galvoja kaip apie kažką rimta – pamanyk, perkaito galva. Pagrindiniai pavojai, susiję su saule, yra trys: saulės smūgis, odos nudegimai ir šilumos smūgis (perkaitimas), kuriam tiesioginiai saulės spinduliai nebūtini.

Saulės smūgis

Saulės radiacija pasižymi ypač galinga energija. Fizikai įrodė, kad puse valandos praleidus tiesioginiuose saulės spinduliuose, mūsų kūnas gauna tokį šilumos kiekį, kurio užtektų užvirinti 3,3 litro vandens, todėl iš tiesų sunku net įsivaizduoti, kas vyksta, kai visa ši šiluma tenka vargšei mūsų galvai. Ačiū Dievui, žmogaus galva šiek tiek sudėtingesnės sandaros nei virdulys, ir jos turinys taip greit neužverda.

Saulės smūgį gali pagreitinti tvankumas, oras be vėjo, persivalgymas, alkoholinių gėrimų vartojimas paplūdimyje. Taip pat labai pavojinga užmigti deginantis tiesioginės saulės spinduliuose.

Jei pajutus pirmuosius požymius nepavyksta atvėsinti galvos, perkaista smegenys. Kuo smegenys ilgiau būna perkaitusios, tuo sunkesnės pasekmės, taigi pravartu turėti su savimi skėtį nuo saulės ir gaivinančio gėrimo.

Požymiai: galvos skausmas, spengimas ausyse, mirgėjimas akyse, padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas, pykinimas ar vėmimas, apatija, išbalusi oda, šaltas prakaitas, bendras silpnumas, aukšta kūno temperatūra (38–40°C), sąmonės pritemimas ir net netekimas.

Jei ir toliau nekreipiama dėmesio į pirmus negalavimus, toliau būnama saulėje, nuo persotinimo krauju ir perkaitimo visos smegenų dalys ir net atskiros ląstelės praranda gebėjimą dirbti sutartinai ir sutrinka viso organizmo veikla. Žmogus nebesugeba sąmoningai judėti, jam net nesinori. Žmogui, patyrusiam saulės smūgį, siaubingai skauda galvą, nuolat pykina, gali prasidėti kraujavimas iš nosies. Pulsas padažnėja iki 120–140 kartų per minutę, kūno temperatūra pakyla iki 40°. Gali pasireikšti traukuliai, kliedesiai ir haliucinacijos, pasidaro sunkiau kvėpuoti. Galima laikinai netekti sąmonės. Saulės smūgį dažnai lydi odos nudegimo požymiai: raudonumas ar net pūslės. Šiuo etapu žmogui vis dar galima padėti.
Nukentėjusįjį reikia tuoj pat paguldyti vėsioje vietoje, atsegti trukdančius laisviau kvėpuoti rūbus. Galvą pakelti šiek tiek aukščiau. Pageidautina apvynioti kūną drėgna paklode, ant galvos uždėti šaltame vandenyje sudrėkintą audeklą ir šį kompresą dažnai keisti. Nukentėjusiajam duoti gerti daug vandens (2–3 l), geriau mineralinio, įdėjus truputį cukraus ir druskos. Saulės smūgio ištikto žmogaus negalima laikyti labai šaltai ir duoti gerti ypač šaltų skysčių. Kol kiti kviečia greitąją pagalbą, galima pamėginti žmogų atgaivinti. Labai padėtų palengvinti kvėpavimą ir atgauti sąmonę vata, suvilgyta amoniaku. Atgavusiam normalią būseną nukentėjusiajam galima duoti atsigerti vandens su valerijono lašais (į trečdalį stiklinės vandens 20 lašų valerijono tinktūros).

Jei pagalba nesuteikiama, nukentėjusiojo temperatūra kyla ir toliau – iki 42°, smegenys gali atsidurti ant mirties slenksčio, kvėpavimas ir pulsas nusilpsta, spaudimas nukrenta iki žemiausios ribos, o širdis gali sustoti bet kurią minutę. Prisiminkite, kaip yra suteikiama pirmoji pagalba ir nelaukdami medikų pradėkite dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą.

Didžiausia rizika patirti saulės smūgį yra:
- žmonėms, kurie nuo pat vaikystės nepakenčia didelio karščio;
- vyrams, turintiems antsvorį;
- alkoholikams arba piktnaudžiaujantiems alkoholiu karštą dieną;
- nėščioms moterims;
- vaikams, paaugliams ir senyvo amžiaus žmonėms, nes dėl amžiaus ypatumų jų organizmo vidinės termoreguliacijos sistema nėra tobula;
- sergantiems širdies kraujagyslių ligomis, ateroskleroze, hipertonine liga;
- sergantiems endokrininiais susirgimais;
- nutukusiems žmonėms;
- kūdikiams iki vienerių metų bei mažiems vaikams.

Šilumos smūgis (perkaitimas)

Skirtingai nuo saulės smūgio, kai visų pirma nukenčia smegenys, šilumos smūgio metu perkaista iš karto visas kūnas. Kiekvienas organizmas turi sudėtingą pastovios temperatūros palaikymo sistemą, vadinamą termoreguliacijos sistemą. Tuo atveju, kai ji nebesugeba susidoroti su perkaitimu, temperatūra nekontroliuojamai kyla ir žmogus patiria šilumos smūgį. Bendrą viso kūno perkaitimą gali paveikti viskas, kas sutrikdo žmogaus organizmo vėsinimo mechanizmą – prakaito išskyrimą ir išgarinimą. Šiuos veiksnius galima suskirstyti į vidinius ir išorinius. 

Vidinės perkaitimo priežastys: didelis fizinis krūvis, pervargimas, geriamo vandens trūkumas, persivalgymas, prakaito liaukų bloga veikla.

Išorinės perkaitimo priežastys: karštis, nevėjuotas oras, padidėjusi oro drėgmė, sintetiniai, guma dengti, odiniai arba brezentiniai (darbiniai) rūbai.

Dažniausiai šilumos smūgis ištinka, kai termometro stulpelis pakyla virš 30º, o žmogus vis dar aktyviai juda. Ir visai nesvarbu, ar tai laukas, ar patalpa. Saulės spinduliai nebūtini. Užtenka to, kad dirbama (arba šiaip būnama) blogai vėdinamoje patalpoje su netinkamais rūbais. Fizinis krūvis skatina šilumos susidarymą žmogaus organizme keturis ir net penkis kartus daugiau nei ramybėje.

Kaip įvyksta šiluminis smūgis (perkaitimas)? Į perkaitimą organizmas atsako prakaitavimu. Fiziologų teigimu, per dieną sveiko žmogaus organizmas gali išskirti iki penkių litrų prakaito. Jei skysčio netekimas nekompensuojamas, kraujas ima tirštėti ir dėl to pablogėja visų organų aprūpinimas deguonimi. Kartu su vandeniu kūnas netenka ir naudingų natrio druskų (juk prakaitas sūrus). Dėl to sutrinka organizmo skysčių cheminė sudėtis ir vyksta rimti pokyčiai ląstelių lygyje.

Šiluminio smūgio požymiai: bendras silpnumas, mieguistumas, galvos skausmas ir galvos svaigimas, veidas ima rausti, kūno temperatūra pakyla, kartais iki 40º, dažnai būna dispepsiniai sutrikimai, tokie kaip viduriavimas ar vėmimas.

Pagalba: Jei žmogus lengvai perkaito, jam pagelbės šiltas dušas, šalti kompresai, vėsaus vandens gėrimas. Jei būklė sunkesnė, nukentėjusįjį išveskite iš karštos aplinkos, paguldykite pavėsyje ar vėsioje vietoje, apklokite vandeniu sudrėkinta antklode ar paklode ir nuolat jas drėkinkite. Kai kūno temperatūra nukris iki 37,5 laipsnio, drėgną antklodę ar paklodę reikia pakeisti sausa ir duoti gerti ko nors vėsaus. Jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite jį ant šono, vėdinkite, niekuo negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.

Keletas bendrų profilaktikos principų:

- vengti ilgo buvimo tiesioginiuose saulės spinduliuose, ypač neuždengus galvos ir kūno, karštomis dienomis ir kai didelė oro drėgmė pageidautina eiti į lauką  iki 11 valandos, vėliau pagal galimybę reikia stengtis būti žalioje zonoje arba pavėsyje;
- į lauką eiti tik prisidengus galvą;
- didžiausią maisto paros normą valgyti ne per pačius pietus, o labiau į vakarą;
- apriboti riebų ir baltymingą maistą;
- karštą dieną neorganizuoti ilgų ekskursijų;
- daugiau gerti vandens arba vietoj vandens – parūgštintą arba pasaldintą arbatą, vaisių kompotą ar duonos girą;
- nevartoti alkoholinių gėrimų;
- deginantis ant smėlio nepamiršti kartas nuo karto išsimaudyti;
- nepatartina pernelyg gausiai vartoti kosmetinių priemonių ir kremų, kurie gali trukdyti normaliam odos sluoksnių funkcionavimui;
- drabužiai turi būti lengvi, laisvi, iš medvilnės, kad prakaitas pastoviai garuotų;
- norint išvengti šiluminio smūgio, reikia sudaryti normalias darbo ir buities sąlygas ten, kur dirbama ir gyvenama: normali temperatūra, drėgmė ir patalpų ventiliacija, pagal sezoną parinkti drabužiai.

Saugios ir nepamirštamos vasaros!

Pagal Valstybinio aplinkos sveikatos centro Sveikatos mokymo biuro medžiagą parengė Radviliškio rajono Visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistė S.Armonienė