Visus, kuriems įdomi mūsų senolių išmintis, praeitis, tradicijos bei kūryba, antrus metus į Kleboniškio pušyną sukvietė etnokultūrinė stovykla „O jūs, vaikai, taip darykit, kaip diedukai darė“. Sekmadienio popietę stovykla atidaryta. Stovyklautojai visą savaitę mokosi amatų, tradicinių lietuvių liaudies šokių bei žaidimų, patys gamina instrumentus, kuria, vaidina, bendrauja su įdomiais žmonėmis, keliauja po Radviliškio apylinkes. Viena diena buvo skirta Radviliškio rajone išlikusių malūnų lankymui.

Pasak Radviliškio miesto kultūros centro direktoriaus pavaduotojos Jolantos Kvedarienės, šios ekspedicijos tikslas – supažindinti jaunimą su unikalių Lietuvos kultūros paveldo objektų – vėjo malūnų – istorine praeitimi, atkreipti visuomenės dėmesį į šių objektų išsaugojimo iniciatyvas bei skleisti informaciją apie juos.

Vaikai aplankė aštuonis vėjo malūnus. Prie jų vaikų laukė to krašto pasakotojai, kraštotyrininkai. Kleboniškių ir Paežerių vėjo malūnai – itin reti pavyzdžiai šalyje, kai malūnai gali veikti vėjo energijos dėka. Apie Kleboniškio vėjo malūną, priklausanti Daugyvenės kultūros istorijos muziejui-draustiniui papasakojo Albinas Lukoševičius.

Vaikus nustebino išlikęs Paežerių vėjo malūno sparnas, kurio ilgis beveik siekia žemę. Alksniupių vėjo malūno ir malūnininko istoriją papasakojo mokytoja, kraštotyrininkė Gražina Vengrienė. Istorinę Radviliškio malūno praeitį atskleidė Alvydas Tamošiūnas. Itin retai Lietuvoje sutinkamo stiebinio malūno pavyzdį stovyklautojai pamatė Voskonių kaime. Iš visų aplankytų malūnų šis pasirodė labiausiai apgailėtinos būklės. Ypač gražus Baisogalos dvaro malūnas. Su jo architektūra, istorija supažindino mokytoja Regina Vaitkevičienė. Neaplenkti Baltosios ir Šeduvos vėjo malūnai. Apie pastarąjį sklinda legendos, kad tai velnių vėjo malūnas. Jas papasakojo malūno savininkas Zigmas Daukša.

Iš 76 Lietuvoje išlikusių vėjo malūnų net devyni stovi Radviliškio rajone. Ekspedicijos metu sudarytas Malūnų kelio žemėlapis, nufotografuoti ir nufilmuoti esantys malūnai, išklausytos jų istorijos. Senieji malūnai saugotini kaip architektūros ir technikos, istorijos paminklai. Gaila, kad didesnė jų dalis apgailėtinos būklės. Radviliškio miesto kultūros centro darbuotojai planuoja šį maršrutą detaliai su vaizdine medžiaga aprašyti ir pateikti kaip edukacinę, kraštotyrinę medžiagą.

Šiemet Radviliškio miesto kultūros centro darbuotojai nukreipę savo veiklą senolių papročių ir tradicijų puoselėjimui, liaudies meno gaivinimui, prasmingam laiko su jaunimu praleidimui. Šią idėją palaikė LR kultūros ministerijos Kultūros rėmimo fondas, Radviliškio rajono savivaldybė, rajono ūkininkai.

Radviliškio miesto kultūros centro informacija