Lapkričio 22 d. Miknių-Petrėčių sodyboje, Mėnaičių kaime, Grinkiškio seniūnijoje, Radviliškio rajono savivaldybėje, bus iškilmingai atidarytas ir visuomenei pristatytas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos paskelbimo memorialas.
Memorialą sudaro atstatytas autentiškas Lietuvos partizanų vyriausiosios vadavietės bunkeris, virš jo esanti klėtis ir šalia bunkerio pastatytas paminklas Lietuvos partizanams ir LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16-osios deklaracijai atminti.

Memorialo atidarymo iškilmėse dalyvaus Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius, Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis, LLKS pirmininkas Jonas Čeponis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, kiti svečiai. Taip pat dalyvaus Lietuvos garbės sargybos kuopa, Lietuvos karinių oro pajėgų orkestras, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“ ir Radviliškio miesto kultūros centro Tremtinių ir politinių kalinių choras „Versmė“.

Iškilmės prasidės partizanams ir LLKS Vasario 16-osios deklaracijai atminti skirto paminklo pašventinimu. Skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtame paminkle įamžinti visų aštuonių Laisvės deklaraciją pasirašiusių partizanų – Jono Žemaičio-Vytauto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Leonardo Grigonio-Užpalio, Juozo Šibailos-Merainio, Vytauto Gužo-Kardo, Aleksandro Grybino-Fausto, Petro Bartkaus-Žadgailos ir Broniaus Liesio-Nakties – vardai. Į dangų iš paminklo pagrindo stiebiasi eglės, simbolizuojančios mišką, partizanų prieglobstį, jų motinų gėlą ir ilgesį. Paminklą pašventins Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas.

Nė vienas iš aštuonių 1949 m. vasario 16-osios deklaraciją pasirašiusių signatarų neišdavė juos saugojusių ir globojusių žmonių ir savo idealų. Nežinoma, kur ilsisi jų palaikai, todėl tikimasi, kad tinkamai sutvarkius šią svarbią Lietuvai istorinę vietą, ji taps ne tik 1949 m. vasario 16-osios deklaraciją pasirašiusių partizanų atminimo ženklu, bet ir amžinos pagarbos visų Lietuvos partizanų laisvės siekiams simboliu.

Įėjimas į veikusios LLKS Tarybos vadavietės atstatytą bunkerį simboliškas. Į bunkerio vidų lankytojams patekti nebus galima, jį bus galima apžiūrėti iš viršaus, įėjus į atstatytą klėtį. Bunkerio viršus uždengtas stiklu. Bunkerio ekspozicijoje – restauruoti partizanų daiktai, eksponatai iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro Genocido aukų muziejaus fondų. Klėtyje bus laikinai eksponuojami visų aštuonių LLKS Vasario 16-osios deklaracijos signatarų portretai.

Memorialo įkūrimo iniciatoriai: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Radviliškio rajono savivaldybė ir LLKS. Bunkerio, klėties ir paminklo statymo darbai buvo pradėti 2010 m. pavasarį. Jiems iš Valstybės investicijų programos buvo skirta 350 tūkst. litų. Renginio organizatoriai: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Radviliškio rajono savivaldybė ir LLKS.

Renginio metu svečiai bus vaišinami karšta arbata ir juoda duona. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš atvykdama į Mėnaičius Radviliškio miesto kultūros centre aplankys parodą „Lietuvos laisvės kovose naudoti ginklai“.

Daugiau apie renginį – Irma Krinickaitė, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja, tel.: (8 422) 69 132, 8 620 19 891, el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą
Daugiau apie memorialo statymo darbus – Eugenijus Pranevičius, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Turto ir vietinio ūkio plėtojimo skyriaus vedėjas, tel.: (8 422) 69 019, 8 686 25 692, el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą

Daugiau apie LLKS

Lietuva ginklu priešintis sovietinei okupacijai pradėjo 1944 m. ir ši kova tęsėsi iki 1953 m., kai buvo sunaikintos organizuotos Lietuvos partizanų struktūros. Pirmieji partizanų būriai pradėjo kurtis 1944 m. vasaros pabaigoje, vėliau jie ėmė burtis į didesnius organizacinius vienetus: formavosi rinktinės, apygardos, sritys. Buvo siekiama suvienyti okupuotoje Lietuvoje veikusias karines teritorines partizanų struktūras, įsteigti organizaciją, kuri politinėmis ir karinėmis priemonėmis kovotų už šalies išsilavinimą, sudaryti bendrą politinę ir karinę ginkluotojo pasipriešinimo vadovybę.

1949 m. vasario 2–22 d. Mėnaičių kaime (Radviliškio r.) buvo sušauktas visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Vasario 2–10 d. vyko pasitarimai. Vasario 10 d. Šiaulių apskrityje (dabar – Radviliškio r.) Mėnaičių k. Stanislovo Mikniaus sodyboje įrengtame Prisikėlimo apygardos vado Leonardo Grigonio-Užpalio bunkeryje prasidėjo darbas. Jau pirmame posėdyje buvo nutarta Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo organizaciją pavadinti LKKS. Kituose posėdžiuose buvo sudaryta LLKS vadovybė, svarstoma sąjūdžio politinė programa, ginkluoto pasipriešinimo programa, taktika, sąjūdžio politinė, ideologinė, organizacinė ir kita veikla, LLKS statutas, partizanų uniformos, pareigų ir laipsnių ženklai, kt.

Tačiau svarbiausias buvo tuomet parengtas dokumentas – 1949 m. vasario 16 d. LLKS Tarybos posėdyje priimta deklaracija, kurią pasirašė aštuoni posėdžio dalyviai: LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas, Vakarų Lietuvos partizanų srities vadas Jonas Žemaitis-Vytautas ir LLKS Tarybos nariai – Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas, Vakarų Lietuvos partizanų srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Kardas, LLKS Visuomeninės dalies viršininkas Juozas Šibaila-Merainis, Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas Bronius Liesys-Naktis, Prisikėlimo apygardos vadas Leonardas Grigonis-Užpalis, Pietų Lietuvos partizanų srities vadas A. Ramanauskas-Vanagas ir LLKS Tarybos prezidiumo sekretorius Petras Bartkus-Žadgaila.

Deklaracija kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.

Deja, nė vienas legendinės partizanų Deklaracijos signataras laisvės nesulaukė. 1953 m. gegužės 30 d. bunkeris, kuriame gyveno sunkiai sergantis LLKS Tarybos Pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas, buvo išduotas. Įmetus migdomųjų dujų granatą per vėdinimo angą, mėginta išvengti taip ilgai ieškoto „pogrindžio prezidento“ savižudybės ir, šiai operacijai pavykus, J. Žemaitis buvo suimtas. Birželio 23 d. gavus specialų įsakymą iš Maskvos jis buvo nugabentas į Maskvą pas Lavrentijų Beriją ir ten tardomas. Atsisakius padėti MVD organams 1954 m. birželio 1 d. prasidėjo teismas, kuriame J. Žemaitis buvo nuteistas – jam paskirta mirties bausmė ir konfiskuotas turtas. Nuosprendis įvykdytas 1954 m. lapkričio 26 d. Maskvos Butyrkų kalėjime. Beveik po penkiasdešimt metų užmirštas J. Žemaitis grįžo į Lietuvos istoriją ir visuomenės sąmonę. 1995 m. apie J. Žemaitį buvo sukurtas dokumentinis filmas „Ketvirtasis Prezidentas“. 1997 m. vasario 14 d. (po mirties) jam suteiktas Vyčio kryžiaus pirmojo laipsnio ordinas, tų pačių metų gruodžio 22 d. pripažintas Kario savanorio statusas, o 1998 m. sausio 28 d. suteiktas dimisijos brigados generolo laipsnis.

Leonardas Grigonis-Užpalis žuvo 1950 m. liepos 22 d. Raseinių aps. Ariogalos vis. Daugėliškio miške. 1950 m. lapkričio 23 d. jis buvo apdovanotas 1 ir II laipsnio Laisvės Kovos Kryžiais (po mirties). 1998 m. gegužės 19 d. LR Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio Kryžiaus l-ojo laipsnio ordinas (po mirties). 1996 m. spalio 18 d. Rokiškio rajono tarybos sprendimu Sėlynės pradinei mokyklai (Rokiškio r.) suteiktas Leonardo Grigonio vardas.

Aleksandras Grybinas-Faustas žuvo 1949 metų rugsėjo 28 dieną grįždamas po vizitacijos Dariaus ir Girėno tėvonijoje. Šunkarių miške, prie Vilužių kaimo. Jankų valsčiuje. Šakių apskrityje. Jau būdamas netoli savo bunkerio pateko į pasalą ir sunkiai sužeistas bei sunaikinęs su savimi turėtus dokumentus nusišovė 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Aleksandrui Grybinui-Faustui suteiktas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas (po mirties).

Vytautas Gužas-Kardas žuvo išduotas 1949 m. birželio 11 d. Skaudvilės valsčiuje. Būdamas sužeistas ir neturėdamas jokios vilties išsiveržti iš apsupto bunkerio nusišovė. 1949 m. birželio 16 d. LLKS tarybos prezidiumo sprendimu Vytautas Gužas-Kardas apdovanotas II laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kardais (po mirties): Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sprendimu kpt. V.Gužui po mirties pripažintas kario savanorio statusas. 1998 m. lapkričio 18 d. LR Prezidento dekretu Vytautui Gužui-Kardui suteiktas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas.

1949 m. rugpjūčio 13-osios naktį Petras Bartkus-Žadgaila, Bronius Liesis-Naktis. Vytautas Šniuolis-Svajūnas, Viktoras Šniuolis-Vitvytis ir Laurynas Mingilas-Džiugas atkeliavo į Užpelkių mišką (dabar Radviliškio r.). Ten jų jau laukė keturi Prisikėlimo apygardos partizanai. Tuomet stovykloje budėjusiam Viktorui Šniuoliui bekalbant su atėjusiu ryšininku, mišką ėmė supti MVD kariuomenė. Nelygiose kautynėse žuvo P. Bartkus-Zadgaila. B. Liesis-Naktis, V. Šniuolis-Svajūnas ir partizanai Girėnas bei Aitvariukas (vardai ir pavardės nežinomi). Po mirties P. Bartkui-Zadgailai suteiktas Laisvės kovotojo karžygio garbės vardas. 1997 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio kryžiaus l-ojo laipsnio ordinas (po mirties), o 1998 m. gegužės 19 d. – pulkininko laipsnis (po mirties). 1950 m. lapkričio 23 d. LLKS tarybos prezidiumo sprendimu Bronius Liesys-Naktis apdovanotas I ir II laipsnio Laisvės kovos kryžiais (po mirties). 1998 m. gegužės 19 d. LR Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio Kryžiaus l-ojo laipsnio ordinas (po mirties).

Juozas Šibaila-Merainis žuvo 1953 m. vasario 11 d. išdavus bunkerį Ramygalos valsčiaus Dovydų miške. Jis žuvo kartu su savo pavaduotoju Povilu Žiliu-Audrūnu, Klevu. 2001 m. liepos 14 d. jų žuvimo vietoje atidengtas paminklinis akmuo. Jau 1950 m. lapkričio 23 d. LLKS tarybos prezidiumo pirmininko aktu J. Šibaila-Merainis už drąsą, pasiaukojimą ir ypatingą darbštumą buvo apdovanotas visų trijų laipsnių Laisvės kovos kryžiais. Atkūrus Nepriklausomybę. 1997 m. gruodžio 17 d. jam suteiktas Kario savanorio statusas (po mirties). 1998 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu – pulkininko leitenanto laipsnis, tų pačių metų gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu – Vyčio kryžiaus l-ojo laipsnio ordinas.

Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo išduotas ir suimtas kartu su savo žmona Birute Mažeikaite 1956 m. spalio 12 d. Jis buvo ypatingai žiauriai kankinamas beveik metus. 1957 metų rugsėjo 24–25 dieną Vilniuje posėdžiavęs LSSR Aukščiausiasis Teismas A. Ramanauskui-Vanagui skyrė mirties bausmę. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 dieną Vilniuje. Palaidojimo vieta nežinoma. A. Ramanausko-Vanago žmona B. Mažeikaitė nuteista 8 metams laisvės atėmimo. Tik atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę A. Ramanausko-Vanago nuopelnai buvo deramai įvertinti. 1997 metų gruodžio 12 dieną jam suteiktas Kario savanorio statusas. 1998-ųjų sausio 26-ąją Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu – dimisijos brigados generolo laipsnis. Taip pat buvo įteisinti dar 1949 ir 1950 metų aukščiausiosios Lietuvos partizanų vadovybės apdovanojimai Vanagui – II ir I laipsnio Laisvės Kovos Kryžiai su kardais. 1998 metų kovo 3 dieną Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu A. Ramanauskui-Vanagui suteiktas II laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinas, o 1999 metų vasario 2 dieną dekretu - I laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinas.

Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui, 1999 m. sausio 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą dėl Lietuvos laisvės kovo sąjūdžio Tarybos 1949 m vasario 16 d. deklaracijos, kuris nustatė šio dokumento statusą Lietuvos Respublikos teisės sistemoje, pripažino kaip Lietuvos valstybės tęstinumui reikšmingą teisės aktą.

Informaciją parengė LR KAM Viešųjų ryšių departamentas ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Informacinių technologijų ir komunikacijos skyrius

Asta Galdikaitė
Krašto apsaugos ministerijos
Viešųjų ryšių departamento
Visuomenės informavimo skyriaus vyriausioji specialistė,
Tel. (8 5) 273 5519
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą

Eligija Zoltnerienė
Radviliškio rajono savivaldybės administracijos
Informacinių technologijų ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė
Tel.: (8 422) 69 134, 8 620 74 592
Faks. (8 422) 69 000
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą