Šeduvoje atidengtas Laisvės paminklas, skirtas 1944–1953 metų Prisikėlimo apygardos partizanams.

Iškilminga paminklo atidarymo ceremonija prasidėjo šventomis mišiomis Šeduvos Švenčiausiojo Kryžiaus Atradimo bažnyčioje, po jų šventinė šeduvių ir miesto svečių eisena patraukė į centrinę Šeduvos aikštę, kurioje paminklą atidengė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro direktorė Dalia Kuodytė ir Prisikėlimo apygardos vadas Juozas Mocius.

Paminklas Prisikėlimo apygardos partizanams Šeduvos centrinėje aikštėje iškilo neatsitiktinai. Kaip ir visoje pokario Lietuvoje, Šeduvos apylinkėse 1944–1953 metais virė aktyvios pasipriešinimo sovietizacijai kovos. 1948 metais balandžio 1 dieną buvo išleistas įsakymas Nr.1, kuriame įteisintas naujos Prisikėlimo apygardos įkūrimas. Ši apygarda tiek dėl savo geros geografinės padėties, tiek dėl joje dirbusių asmenybių tapo jungiamąja grandimi bei tarpininke tarp Lietuvos vakarinių ir rytinių partizanų sričių. Joje savo veiklą buvo sukoncentravusi Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio vyriausioji partizanų vadovybė. Ši apygarda tapo ir savotišku partizaninės spaudos leidybos centru.

Lietuvos kariuomenės vardu susirinkusius pasveikino Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko vadas pulkininkas Arūnas Dudavičius. Jis priminė 1949 metais Minaičių kaime, Radviliškio rajone, vykusio visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo akimirkas, paskaitė ištrauką iš vieno partizanų vado prisiminimų.

Dalia Kuodytė pasidžiaugė, kad paminklas Šeduvoje – ne pirmas paminklas partizanams Lietuvoje. Jos vadovaujamo Rezistencijos ir genocido centro iniciatyva atidengiamas jau septintas paminklas žmonėms, kurių ryžtas ir žygdarbiai išlieka mūsų atmintyje, o jų duotos laisvės, tėvynės meilės, pilietiškumo ir patriotiškumo pamokos moko mus ir mūsų vaikus gerbti jų, nukankintų lageriuose, žuvusių kovose, dingusių KGB požemiuose, atminimą.

Šventėje dalyvavę svečiai ir Šeduvos bendruomenė tylos minute pagerbė kovose už Lietuvos laisvę žuvusių partizanų atminimą, mažieji šeduviai į dangų paleido baltus balandžius, nešančius taiką ir ramybę. Nuaidėjo patrankų salvės už Laisvę, Lietuvą.

Partizanų atminimui dainavo Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, Radviliškio politinių kalinių ir tremtinių choras „Versmė“, eiles skaitė Šiaulių dramos teatro aktorė Olinta Dautartaitė.

Laisvės aikštės architektai – Arūnas Eduardas Paslaitis ir jo dukra Viktorija Marija, paminklo autorius – skulptorius Romanas Kazlauskas. Aikštės rekonstrukcijai skirta 799 tūkst. litų, paminklas kainavo 200 tūkst. litų.

Laisvės paminklo atidaryme dalyvavę Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas, susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius su žmona gavo dovanų mažą Laisvės paminklo kopiją. Tokios paminklo kopijos teko ir Radviliškio rajono savivaldybės merui Antanui Čepononiui ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro direktorei Daliai Kuodytei. Šeduvius pasveikino ir Šiaulių apskrities viršininko pavaduotoja Emilija Laurutienė (nuotr. kairėje).

Virš Laisvės aikštės Šeduvoje sparnus išskleidė sakalas.

Eligija ZOLTNERIENĖ,
Radviliškio rajono savivaldybės administracijos
Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė