2010 m. Alytuje vykusiame mokinių frankofoniškojo teatro festivalyje ,,Pirmoji uždanga“ Lizdeikos gimnazijos mokinių teatro trupę lydėjo sėkmė. Iš 15 besivaržiusiųjų nugalėtojais buvo pripažinti lizdeikiečiai, nepaprastai gyvybingai parodę garsiąją Jeanne-Marie Leprince de Beaumont pasaką „Gražuolė ir pabaisa“ („La Belle et la Bete“). Jiems atiteko pagrindinis prizas – kvietimas ir įpareigojimas atstovauti Lietuvai „Festivalių Festivalyje“ 2011 m. balandžio 20–30 d. Prancūzijoje, La Roche-sur-Yon‘e.

Po ilgo, kruopštaus ruošimosi, vadovaujami prancūzų kalbos mokytojos metodininkės Loretos Brobaitienės, režisierės Rasos Atkočiūnienės bei direktoriaus pavaduotojos Inos Bajarauskaitės, jaunieji artistai balandžio 16 d. išvyko į Prancūziją.

Į ,,Festivalių Festivalį“ (Festival des festivals) La Roche-sur-Yon‘e šiais metais atvyko daugiau nei 200 mokinių iš 18 pasaulio valstybių. Tai kanadiečiai, egiptiečiai, marokiečiai, turkai, moldavai, rumunai, ukrainiečiai, rusai, lenkai, belgai, liuksemburgiečiai, ispanai, italai, serbai, čekai, prancūzai ir mes, lietuviai, iš Radviliškio Lizdeikos gimnazijos.

Festivalio laikas buvo padalintas į dvi dalis. Pirmoji – susipažinimas su Prancūzijos ugdymo sistema. Lankėmės mokykloje, įsikūrėme prancūzų šeimose. Mūsų komanda tris dienas praleido Ansini miestelyje. Lankėme pamokas, vaidinome ir stebėjome spektaklius trimečiame licėjuje. Čia pripratome bendrauti prancūziškai. Įsigijome naujų draugų. Antroji dalis – ,,Festivalių Festivalis“ La Roche-sur-Yon‘e, didžiajame manieže ir gyvenimas internate.

Darbas festivalio metu buvo įtemptas, turiningas ir labai įdomus. Kiekviena diena prasidėdavo kūrybine ateljė. Organizatorių sumaniai paskirstyti į 8 grupes, mokiniai kūrė mizanscenas, interpretavo įvairiausias temas, bendravo prancūzų kalba.

Po pietų iki vėlaus vakaro rodydavome ir žiūrėdavome spektaklius. Po dviejų spektaklių peržiūrų vykdavo forumai. Tai spektaklių analizė, kurioje pirmiausia patys artistai pristatydavo savo kūrybinius sumanymus, aiškindavo, kodėl pasirinko būtent šią temą, kaip pasiskirstė vaidmenis. Na, o po to žiūrovų draugiška ir ne visai draugiška kritika bei solidžiai skambantys teatro kritikų pastebėjimai. Galime pasigirti. Mūsų spektaklis įvertintas labai gerai. Tiesa, ,,Festivalių Festivalyje“ prizų ir vietų neskirsto, geriausių nerenka. Padarėme išvadą iš to, kad apie mus pasakė: ,,Jaučiama stipri režisierės ranka. Puikūs ir originalūs sprendimai. Spektaklis nuotaikingas, muzikalus. Buvo malonu ir gera jį stebėti“.

Festivalio programa buvo gana įvairi. Kiekviena trupė turėjo parengti savo šalies pristatymą. Reikalavimas jam buvo griežtas ir apibrėžtas: gimtąja kalba pristatyti šalies savitumą, susieti jos istoriją su nūdiena, perteikti charakterį ir temperamentą. Lizdeikiečių programa rėmėsi gintaro krašto pristatymu. Simbolinis žynys Lizdeika pasakojo apie tai, ,,koks gražus mažytis mūsų kraštas“. Skambėjo lietuviška daina, ją keitė tranki, nuotaikinga polkutė. Programėlės tikslas buvo išmokyti pasaulį tarti žodį LIETUVA.

Trečias svarbus festivalio momentas – etnografinė vakaronė. Jos metu kiekviena komanda pristatė nacionalinius valgius. Lietuvaičių stalas buvo gausus. Gausiausias. Mes vaišinome rūkytais kumpiais, dešromis, lašiniais, lietuviška gira, šakočiu. Buvo malonu matyti, kaip prancūzai įsitikina, kad Lietuva visiškai nenusileidžia jiems sūrių gausa, jų skoniu. Malonu ir tai, kad pasaulis pripažino, jog lietuvaičiai vaišingi.

Didelį įspūdį paliko paradas. Pasipuošę vėliavomis žygiavome miesto gatvėmis ir šaukėme: ,,Tegyvuoja teatras! Tegyvuoja Lietuva!“. Miesto aikštėse eisena sustodavo ir grupelės suvaidindavo mini scenas, jos labai sužavėjo miestiečius ir svečius.

Šios kelionės įspūdžiai patys puikiausi. Džiaugiamės ne tik festivaliu ir jame įgyta patirtimi, susirastais naujais draugais, bet ir nuostabia pažintine-edukacine kelione. Patobulinome prancūzų, anglų kalbų įgūdžius. Kol autobusas ir vairuotojai ilsėdavosi, mes turėjome galimybę pasigrožėti Drezdenu, Briuseliu, Paryžiumi, Orleanu. Džiaugėmės aplankę Europos Parlamentą, susitikę su europarlamentaru Z. Balčyčiu, paplaukioję Senos upe, pavaikštinėję prie Eifelio bokšto ir Eliziejaus laukais, nukakę prie Atlanto vandenyno, aplankę veną iš garsiųjų Luaros slėnio pilių– Šenono pilį, kitaip dar žinomą kaip Damų, ir daugelyje kitų įspūdingų vietų.

Grįždami samprotavome: esame laimingi, kad tokia ilga, turininga kelionė buvo įmanoma šaunių rėmėju dėka. Visi vienbalsiai skandavome: ,,Ačiū merui!“, ,,Ačiū Prancūzijos ambasados Lietuvoje kultūros atašė Laurent Guidon!‘, ,,Ačiū ŠMM!“ ir, žinoma, ,,Ačiū tėvams!“

Ina Bajarauskaitė,
Lizdeikos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui