ŠAUKOTO SENIŪNIJOS FUNKCIJOS IR KOMPETENCIJOS

Šaukoto miestelio herbą sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Herbe pavaizduota pempė, nes jos mėgsta drėgnas vietas, žemapelkes. Po jos kojomis vaizduojamos spanguolės rodo, jog Šaukotas yra apsuptas pelkių, o jose gausu įvairių miško gėrybių. Paukštis simbolių kalboje reiškia tarpininką tarp dangaus ir žemės, daugelio tautų kultūrose buvo tikima, kad po žmogaus mirties jo siela įgauna paukščio pavidalą. Žalia skydo spalva heraldikoje reiškia laisvę, grožį, džiaugsmą, viltį ir sveikatą.

2004 metais herbą aprobavo Lietuvos heraldikos komisija.

KONTAKTAI

82412 Šaukotas, Radviliškio r.

Albinas Augustis
Seniūnas
Tel.: (8 422) 46 827, 8 682 18 087
Faksas (8 422) 46 827
El. paštas - Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą

Gražina Brusokienė
Specialistė
Tel. (8 422) 46 827

Lina Pužaitienė
Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus socialinio darbo organizatorė
Tel. (8 422) 46 813

Zita Skodminienė
Vyresnioji buhalterė
Tel. (8 422) 46 813

Vitalija Augustienė
Specialistė
Tel. (8 422) 46 813

Egidijus Lubickas
Kultūros vyriausiasis specialistas

Irena Petrašiūnienė
Kultūros vyriausioji specialistė

Šaukoto sneiūnijos kapine (Šaukoto miestelio) aptarnauja kapinių prižiūrėtojas Bronius Kuraitis, tel. 8 602 35 399.

Šaukoto seniūnijos centras – Šaukoto miestelis, kuriame gyvena 561 gyventojas. Didesnės seniūnijos gyvenvietės: Papušynys (293 gyv.), Kunigiškiai (167 gyv.). Iš viso seniūnijoje gyvena 1 400 gyventojų.

SENIŪNIJOS PLOTAS

Bendras seniūnijos plotas – 14 877 ha. 6 786 ha užima miškai, 204 ha - vandenys, 7 887 ha - žemės ūkio naudmenys ir kitos paskirties žemė.

GEOGRAFIJA

Šaukoto seniūnija yra pietvakarinėje Radviliškio rajono dalyje. Seniūnijos teritorija ribojasi su Raseinių ir Kelmės rajonais, nuo rajono centro nutolusi apie 40 kilometrų. Per seniūnijos teritoriją eina rajoninės reikšmės kelias Šiluva - Radviliškis.

Šaukoto seniūnijos teritorijoje vyraujantis reljefas banguotas, vietomis kalvotas, daug ežerų.

Šaukoto seniūnijos centras yra Šaukoto miestelis, kuriame gyvena 565 gyventojai.

Kas nors kartą lankėsi Šaukoto seniūnijoje, tikriausiai ilgai prisimins šios apylinkės nuostabų kraštovaizdį su žalių miškų masyvais, o jų proskynose stūksančius kalnelius ar tyvuliuojančius melsvus ežerus ežerėlius. O jų čia ne taip jau mažai: tai Praviršulis, užimantis 83 ha plotą, 12 hektarų ploto Miškinių ežeras ir mažytis, 2 hektarų ploto, skaidrus lyg krištolas Kragų ežerėlis, Tamošiškių ežeras, užimantis 4 hektarų plotą, dar vadinamas Juodežeriu. Gomertos ežeras užima 8 hektarus. Lenartuvos kaime mėlynuoja Baublės užtvanka, kurios plotas - 6 hektarai. Šaukoto miestelio teritorijoje puikuojasi užtvanka, užimanti 6 hektarų plotą. Gomertos ežerą supantys miškų masyvai ir gražios kalvos paskelbti Gomertos kraštovaizdžio draustiniu. Draustinio ribose yra Tamošiškių ir Miškinių ežerai bei Baublės užtvanka.

Praviršulis ir jį supantys Bargailių miškai paskelbti valstybiniu gamtos draustiniu. Seniūnijos teritorija išvagota ir nedidelių, bet gražiai čiurlenančių upelių ir upeliukų. Tai Žadikė,Gomerta, Baublė, Pašaltinis, Upytė.

ISTORIJA

Šaukoto miestelis kūrėsi prie Kalnuotojo Šaukoto dvaro. Šaukotas kaip miestelis pirmą kartą paminėtas 1724m. Žemojo Šaukoto dvaro sodyba išdėstyta Pašaltinio upelio krantuose. Iki šių dienų išliko vandens malūno akmenų mūro sienų griuvėsiai. Antrojo pasaulinio karo metais sudegė mediniai dvaro rūmai, stovėję šiaurinėje dalyje ant upelio kranto, prie tvenkinio.

Baltojo Šaukoto dvaro sodybą supo didelis parkas, išlikęs iki šių dienų. Parko teritorija padalinta į keletą dalių su sodais, medžių ir krūmų grupėmis. Yra nedidelis tvenkinys su salele. Parko takai buvo apsodinti liepų alėjomis.

Vakarinėje seniūnijos teritorijos dalyje iki šių dienų išlikęs Pašakarnėlio dvaras su senovinių pastatų ansambliu.

Pietrytinėje seniūnijos teritorijos dalyje buvo įsikūręs Mankiškių dvaras , o rytinėje seniūnijos teritorijos dalyje iki šių dienų puikuojasi gražūs Diktariškių dvaro rūmai su dideliu parku.

Šaukoto katalikų Švč. Trejybės bažnyčią savo lėšomis pastatė Kalnuotojo Šaukoto dvaro savininkas Simonas Herubavičius apie 1767 m. Bažnyčia buvo medinė, liaudies architektūros formų, su zakristija prie šono, bebokštė.. Du bažnyčios metaliniai kryžiai paskelbti dailės paminklais. Šalia bažnyčios esanti varpinė – medinė, neaukšta, siaurėjanti į viršų, su smailėjančiu stogu, ant kurio yra liaudies meistro saulutė. Varpinėje yra 1813 metais Jankauskų funduotas varpas. Šaukoto bažnyčia, varpinė ir svirnas, pripažinti architektūros paminklais. Į šį kompleksą įeina ir Šaukoto bažnyčios klebonija bei ūkiniai pastatai.

Seniūnijoje yra kelios kalvos, vadinamos piliakalniais. Arčiau Šaukoto yra Pašakarnėlio piliakalnis, vadinamas Pile, Goriškių piliakalnis. Prie Žemojo Šaukoto yra Beržotės kalnas. Tačiau iki šių dienų nei vienas iš jų netyrinėtas plačiau.

ŽMONĖS

Įsiliepsnojus 1863 metų sukilimui, Šaukoto apylinkėse aktyviai pasireiškė Zigmantas Citavičius. Jis buvo baigęs kadetų korpusą Peterburge, tarnavo Tverėje raitojoje artilerijoje. Turėdamas kapitono laipsnį, išėjo į atsargą ir po tėvo mirties, apie 1857 m., apsigyveno Šaukoto palivarke. Prasidėjus sukilimui, jis pirmasis suorganizavo sukilėlių būrį iš 250 žmonių, kuriems stovyklą įrengė Patytlaukio miške, netoli Tytuvėnų. Prisijungus Tiškevičiaus sukilėliams, Zigmantas Citavičius buvo paskirtas Raseinių pavieto kariniu viršininku. 1863 metų balandžio 5 d. sukilėlių stovyklą užtiko carinės armijos majoro Sevašovo iš Raseinių pasiųstas dalinys. Pėstininkų kuopa ir husarų eskadronas apsupo sukilėlius. Šiose kautynėse žuvo apie 40 sukilėlių, taip pat ir vadas Zigmantas Citavičius bei jo adjutantas Stankevičius. Penki sukilėliai pateko į nelaisvę.

Prasidėjus sukilimui kunigas Simonas Jakavičius perskaitė sukilėlių atsišaukimą, todėl septyneriems metams buvo ištremtas į Silizą, panaikintas dvasininko titulas.

1906-1908 metais Šaukoto klebonijoje gyveno rašytoja Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana. Tuo metu čia kunigu buvo Kazimieras Bukontas.

1901 m. sausio 21d. Šaukote gimė Stasys Kuzminskas, 1947 m. emigravęs į Didžiąją Britaniją, kur gyveno iki mirties..1953m. „ Europos Lietuvių laikraštyje“ savo straipsniuose S. Kuzminskas apžvelgdavo lietuvių reikalus.Tikėjęs, kad Rytprūsiai turėtų priklausyti Lietuvai, savo straipsnius baigdavo tokiu sakiniu: „ Iki pasimatymo Karaliaučiuje“. Šioje knygoje spausdinamas jo straipsnis apie ateities Lietuvą. S. Kuzminskas mirė 1989m. gruodžio 19 d.

LANKYTINOS VIETOS

Švč. Trejybės Šaukoto parapijos bažnyčia, varpinė ir klebonija.

Paminklinė lenta 1863 m. sukilimo vadui Zigmantui Citavičiui atminti, esanti Šaukoto bažnyčios šventoriuje.

Paminklas 1940- 1954 m. Sovietmečio Kankiniams atminti, esantis Šaukoto bažnyčios šventoriuje.

Žemojo Šaukoto dvaro, kuriame gimė 1863m. sukilimo dalyvis Zigmantas Citavičius,parkas.

Diktariškių dvaro rūmai ir parkas.

SVARBIAUSIOS VEIKIANČIOS ĮMONĖS

UAB „HERA“, gaminanti skystį „Eri“, „Kurmis“ ir kitas priemones, kurios gerai valo įvairias apnašas, rūdis. Tinka emaliuotiems, fajansiniams paviršiams valyti, taip pat naudojamas pieno linijoms plauti.

GYVENAMOSIOS VIETOVĖS

• Abrieskai
• Baublė
• Baužiškiai
• Bysvainėliai
• Budriai
• Butkiai
• Daužnagiai
• Debeikiai
• Diktariškiai
• Goriškis
• Grigalaičiai
• Jankaičiai
• Kadylai
• Kalnai
• Kaunetiškiai
• Kunigiškiai
• Lenartuva
• Liaubarai
• Liekiai
• Liepkalnis
• Mankiškiai
• Margiai
• Miškiniai
• Mumšilis
• Notiniškiai
• Paežeriai
• Pakalnučiai
• Pakrovka
• Paltynai
• Papušynys
• Pasodniai
• Pašakarnis
• Piktoniai
• Reksčiai
• Ropkepiai
• Sokmedžiai
• Sutkiškis
• Šaukotas
• Šaukotas I
• Šaukotas II
• Šilai
• Tamošiškiai
• Trakai
• Užžadikiai
• Valatkiškiai
• Žąsaičiai
• Žemieji Levikainiai

Už pateiktą informaciją atsakingas seniūnijos seniūnas.