PARTNERIŲ PAIEŠKOS, KONKURSAI

Valonijos regionas ieško partnerių konkurencingumo ir inovacijų programos projektui

Valonijos regionas (Belgija) ieško partnerių Konkurencingumo ir inovacijos programos projektui. Projekto pavadinimas „Europos inovacijų platformos, skirtos tarpnacionaliniam klasterių bendradarbiavimui; intensyvios žinių paslaugos, eko-inovacijų ir naujų priemonių bei paslaugų koncepcijų, skatinančių inovacijas, palaikymas“. Paraiškų teikimo paskutinis terminas 2009 m. vasario 12 d.

Valonijos regionas ketina sudaryti atitinkamą konsorciumą su eko-inovacijų, informacinių komunikacijos technologijų (ITC) ar biotechnologijų klasteriais.

Valonijos regiono atstovai laukia partnerių kandidatų, kurie sutinka dalyvauti projekte ir prašo išreikšti ketinimą ar pasiteiravimą raštu adresu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą arba Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą

Stokholmo regiono savivaldybė ieško partnerių kultūrinių centrų stiprinimui

Solna savivaldybės kultūros ir poilsio departamentas ieško savivaldybių, su kuriomis galėtų pasikeisti patirtimi kultūrinių centrų planavimo srityje ir jų veiklos aktyvinime, steigiant kultūros centruose susitikimų punktus ar vietas. Šio sumanymo tikslas - atrasti būdus, kaip geriau bendrauti savivaldybės darbuotojams su savivaldybės gyventojais, labiau juos informuojant ir kartu sužinant tikruosius gyventojų poreikius ir nuomones.

Solna savivaldybė, kuri yra prie pat Stokholmo ir kurioje gyvena virš 50 000 gyventojų, siekia surasti partnerystei kitas turinčias panašių siekių ES savivaldybes.

Jeigu Lietuvos savivaldybes sudomino šis siūlymas, prašome kontaktuoti Solna savivaldybės Kultūros ir poilsio departamento vadovą Roger Markdalen elektroniniu laišku – Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą

NAUJIENOS IŠ REGIONŲ KOMITETO

Regionų komiteto Teritorinės sanglaudos politikos komisijos posėdis

Gruodžio 12 d. įvyko Regionų komiteto Teritorinės sanglaudos politikos komisijos (COTER) posėdis, kuris nagrinėjo tokius nuomonių projektus: “Dėl dokumentų paketo “Ekologiškesnis transporto sektorius”, dėl komunikato “Žalioji knyga dėl teritorinės sanglaudos: kaip teritorinę įvairovę paversti privalumu”, “Dėl dokumentų paketo “Bendras Europos dangus II”. Posėdžio metu taip pat pristatyta COTER komisijos darbo programa 2009 m. ir Regionų komiteto vykdomos Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės veikla. COTER komisijos darbo programoje pažymima, kad 2009 metais daugiausia dėmesio ji skirs ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui ir solidarumui.

Ekologiško transporto paketas (anglų k. “Greening transport package”), dėl kurio diskutuota posėdyje, siūlo peržiūrėti kelių apmokestinimo direktyvą bei siūlo atlikti išorinių kaštų internalizavimo poveikio analizę visoms transporto rūšims. Šioje nuomonėje išreiškiamas apgailestavimas, kad tarptautinio krovinių vežimo infrastruktūros sąnaudos išlieka labai skirtingos, kad Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Austrijoje taikomi aiškiai skirtingi kelių mokesčiai.

Posėdžio darbe dalyvavo Švenčionių r. sav. meras Vytautas Vigelis, Zarasų r. sav. meras Arnoldas Abromavičius, Prienų r. sav. tarybos narys Antanas Gustaitis, Nacionalinė RK delegacijos koordinatorė Janina Vaičkutė.

Regionų komiteto Tvarios plėtros komisijoje

Gruodžio 16 d. įvyko Regionų komiteto Tvarios plėtros komisijos (DEVE) posėdis, kuriame buvo svarstomi tokie aktualūs klausimai: nuomonių projektai - „Aplinkosaugos vadybos ir audito veiklos ir ekologinio ženklo peržiūros”, „Dėl sveikatos priežiūros paslaugos kitose valstybėse narėse”, „Žalioji knyga dėl žemės ūkio produktų kokybės”, o taip pat darbo dokumentas „Energija: strateginė apžvalga ir pastatų energetinis naudingumas” (viena iš bendro energetikos paketo temų).

Posėdyje patvirtinta Tvarios plėtros komisijos darbo 2009 m. programa. Pagrindinės Tvarios plėtros komisijos darbo kryptys – klimato kaita, energetika ir tarpeuropiniai tinklai, gamtos ištekliai, civilinė sauga ir turizmas, jūrų reikalai ir žuvininkystė, bendroji žemės ūkio politika ir kaimo plėtra, vartotojų politika ir visuomenės sveikata.

Europos Komisijos atstovas įvertindamas „Aplinkosaugos vadybos ir audito veiklos ir ekologinio ženklo peržiūros“ nuomonę pažymėjo, kad reikia būtinai siekti, kad ekologinio ženklinimo procedūros (ekologiškai švarių produktų žyma) turi būti atliekamos tik po to, kai šalių ekspertai patikrina ir įsitikina, jog produktai atitinka visus reikalingus kriterijus. Išskirdamas įvairių vienos šalies regionų ir vienos šalies (nacionalinius) ženklinimo lygius, EK atstovas pastebėjo, kad juos reikia harmonizuoti ir derinti atskirai kiekvienoje šalyje.

Diskusijoje dėl žemės ūkio produktų kokybės nuomonės vyravo tokia pagrindinė mintis, kad reikalingas pasitikėjimas ES produktų Geografinių Nuorodų (GN) žymėjimo sistema, o taip pat būtinas visos sistemos skaidrumas. Švedijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos sistemos buvo įvardintos, kaip pavyzdinės ir itin patikimos.

Nuomonė „Sveikatos priežiūros paslaugos kitose valstybėse narėse“, kurią pristatė pietų Danijos regiono tarybos narys Uno Petersen, yra viena iš nuomonių dėl kurių beveik visos ES šalys turi savo nacionalinį, etninį, kultūrinį, socialinį išskirtinumą. Todėl svarbiausia, pasak pranešėjo, yra suteikti piliečiams kuo daugiau informacijos apie paslaugas, jų kokybę, kompensacijas už paslaugas tvarką. EK atstovo nuomone, šios problemos turi būti identifikuotos, o kiekvienos šalies pareiga yra suteikti kokybiškas paslaugas, sudarant sąlygas pacientams, atsidūrusiems kitoje šalyje, gauti atitinkamos kokybės medicinines paslaugas.

Aptariant pastatų energetinio naudingumo nuomonę EK atstovas pastebėjo, kad EK Ekonomikos atnaujinimo programoje svarbiausia yra energijos taupymo klausimas, o šiame taupyme didžiausias dėmesys turi būti skiriamas pastatų energetiniam saugumui užtikrinti. Buvo pastebėta, kad šioje srityje yra didelis savivaldybių vaidmuo, jeigu jos yra šalių vyriausybių laiku ir tinkamai įtraukiamos į šią nepaprastai svarbią veiklą.

Komisijos darbe dalyvavo Šilutės r. sav. mero pavaduotoja Stasė Skutulienė, Kauno m. sav. meras Andrius Kupčinskas, Šiaulių r. sav. tarybos narys Raimundas Jakutis, Nacionalinė RK delegacijos koordinatorė Janina Vaičkutė, LSA atstovas Briuselyje Povilas Kuprys.

Regionų komiteto Kultūros, švietimo ir mokslinių tyrimų komisijoje

Gruodžio 17 d. įvykusiame Regionų komiteto Kultūros, švietimo ir mokslinių tyrimų komisijos (EDUC) posėdyje buvo svarstomos šios nuomonės: „Dėl Žaliosios knygos dėl migracijos ir judumo. ES švietimo sistemų uždaviniai ir galimybės”, „Dėl komunikato dėl antrojo periodinio elektroninio ryšio tinklų ir kitų tokių universalių paslaugų apimties persvarstymo pagal Direktyvos 2002/22/EB 15 straipsnį ir dėl komunikato dėl ateities tinklų ir interneto“.

Komisijos posėdyje buvo patvirtinta EDUC komisijos darbo programa, kurioje numatytos svarbiausios veiklos kryptys: mokymasis visą gyvenimą ir švietimas; jaunimas, kultūra ir kultūrų įvairovė; moksliniai tyrimai ir technologijos; informacinė visuomenė; komunikacijos, audiovizualinė pramonė bei žiniasklaidos technologijos ir rinkos.

Svarstant nuomonę dėl migracijos ir judumo, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas vaikų ir jaunimo iš migrantų šeimų švietimo padėties ES šalyse klausimams, kurie Lietuvos savivaldybėms yra mažiau aktualūs šiuo metu, bet itin svarbūs šalių, kuriose yra didelis migrantų vaikų skaičius, švietimo sistemoms, ypač kai siekiama kultūrinės, socialinės integracijos.

Diskutuojant apie elektroninio ryšio reikalus, buvo pareikšta, kad galimybė prisijungti prie plačiajuosčio ryšio, turi būti užtikrinama tokiu lygiu, kaip ir pagrindinės paslaugos – aprūpinimas geriamuoju vandeniu, elektros energija, dujomis. EDUC komisija pasiūlė plačiajuosčio ryšio paslaugas įtraukti į dabartinę universaliųjų paslaugų apimtį. Posėdyje buvo išreikštas paraginimas siekti Rygos pasitarimo tikslo – iki 2010 m. teikti plačiajuosčio ryšio paslaugą 90% ES gyventojų.

EK atstovas priminė, kad šios idėjos įgyvendinimui EK skiria 2.3 milijardų eurų ir kad vien laisvos rinkos principų taikymas šios paslaugos teikime neatneš norimo rezultato; reikia ir tam tikro finansinių mechanizmų reguliavimo, valstybės ir savivaldybių įsikišimo.

Posėdžio metu pristatyta Roterdamo deklaracija (priimta 2008 m. lapkričio 3-5 d. Roterdame, Nyderlandai), kurioje ES šalių savivaldybių merai išreiškė nuomonę apie vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį kuriant vaikams palankias bendruomenes. Visą deklaracijos tekstą suinteresuotos Lietuvos savivaldybės gali gauti, parašydamos laišką adresu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą

Posėdžio darbe dalyvavo RK Lietuvos delegacijos atstovai Šakių r. sav. tarybos narys Zenonas Ulkė ir Skuodo r. sav. tarybos narys Liudvikas Žukauskas, kuris pirmą kartą 2009 m. EDUC komisijai parengė ir pateikė pakeitimą nuomonei dėl ateities tinklų ir interneto ryšio tobulinimo. Nuomonei buvo pritarta. Posėdyje taip pat dalyvavo RK nacionalinė koordinatorė Janina Vaičkutė ir LSA atstovas Briuselyje Povilas Kuprys.

AKTUALU

Skelbiamas naujas pasirengimo etapas savivaldybių ir regionų renginiui „Open days 2009“

Gruodžio 12 d. Regionų komitete Europos Sąjungos savivaldybių ir regionų atstovams organizuotame pasitarime paskelbta, kad prasideda naujas pasirengimo etapas Europos Sąjungos regionų ir miestų atvirų durų savaitei. Ji įvyks 2009 m. spalio 5-8 dienomis Briuselyje.

Aptariant 2008 m. Atvirų durų savaitės renginius, pastebėta, kad pagerėjo ne tik kiekybiniai (7500 dalyvių), bet ir kokybiniai šio renginio rodikliai, tačiau beveik visi apklausoje dalyvavę respondentai pažymėjo, kad per mažai laiko seminaruose buvo palikta diskusijoms, debatams, pasikalbėjimui, pasidalinimui patirtimi. Ne visada buvo parenkami tinkami renginio moderatoriai.

Paskelbtos keturios pagrindinės „Atvirų durų dienos 2009“ temos: Ekonomikos augimo atgaivinimas: Europos regionų ir miestų inovacijos; regionai ir klimato kaita: Europos kelias; teritorinis bendradarbiavimas: bendras darbas abipus sienos; pasiekti rezultatai, žvilgsnis į ateitį: ES sanglaudos politikos įvertinimas ir ateities perspektyvos.

Šiame renginyje dalyvaujantys regionai ir miestai tampa oficialiais renginio partneriais tada, kai jie susijungia į atskiras grupes, kurios vadinsis „regionų partneriai“. „Regionų partneriai“ privalės suorganizuoti vieną arba du seminarus, o kiekvienas šio junginio partneris įsipareigos organizuoti po vieną renginį savo regione ar mieste. Šis renginys turės vykti spalio mėnesį ir atitikti pagrindinio renginio tematiką – bendradarbiavimas su Europa pasitelkus partnerystę.

Iš viso numatoma apie 100 seminarų, diskusijų, pasitarimų, tai yra gerokai mažiau negu pernai.

Kas gali tapti oficialiais renginio dalyviais? Kiekvienas regionas ar miestas, turintis savo atstovybę Briuselyje, arba tai miestas esantis ES šalies narės sostinė, arba jis turi būti regiono NUTS I ar NUTS II sostinė, arba turėti daugiau negu 500 000 gyventojų. Regionas ar miestas drauge su kitais regionais ar miestais turi sudaryti junginį „regionų partneriai“, tačiau negalima dalyvauti daugiau negu viename junginyje. Junginyje turi būti ne mažiau negu 5 ir ne daugiau negu 12 partnerių, bent iš keturių skirtingų ES šalių. Vienas partneris atliks šio junginio vadovo ir vienas partneris vadovo pavaduotojo vaidmenį. Vadovaujančio partnerio biuras turi turėti Briuselyje patalpą, talpinančią ne mažiau negu 90 renginio dalyvių.

Renginys truks tris dienas. Galimi trys renginio tipai – paprastas seminaras, interaktyvus seminaras, diskusija. Šiems renginiams paprastai vadovauja ekspertai, renginio moderatoriai. Numatytos rytinės ilgesnės sesijos nuo 9.30 iki 13.00. ir dvi trumpesnės popietinės sesijos 14.30-16.15 ir 16.45-18.00, kurių metu vyks numatyti renginiai. Šių metų naujovė yra ta, kad kiekviename seminare negali būti daugiau negu 4 pranešėjai, paliekant daugiau laiko diskusijai, pokalbiui, bendravimui. Numatyti įvairūs techniniai reikalavimai organizatoriams, pranešėjams, pateikiamai medžiagai. Numatytas trijų dienų renginių detalus tvarkaraštis, pasirengimo šiam renginiui tvarka, suplanuoti organizaciniai pasitarimai.

Vietoj daugelį metų organizuotos investuotojų kavinės, 2009 metų renginyje bus dar viena naujovė - renginys „Susitikimo vieta“, kuri numato įvairių susitikimų galimybę atvykusiems į šį renginį registruotiems dalyviams. Renginio junginių („regionų partneriai“) formavimas ir galutinis paraiškos pateikimo terminas – kovo 13 d.

Lietuvos savivaldybės, ketinančios ar neketinančios dalyvauti yra raginamos ir prašomos pateikti savo nuomonę, kokioje iš išvardintų keturių sričių (išskirta tamsesniu šriftu) Lietuvos savivaldybės galėtų save pristatyti šiame renginyje. Nuomonės teikiamos adresu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą iki 2009 m. sausio 15 d. Po to, remiantis savivaldybių pageidavimais ir pasiūlymais, bus ieškoma partnerių ir bus sudaromi „renginio parterystės“ junginiai su bendraminčiais iš kitų ES šalių savivaldybių ir regionų. Labiausiai išsiskyrusios, turinčios didžiausią patirtį ar pasiekimų vienoje iš pasirinktų veiklos temų, Lietuvos savivaldybės bus kviečiamos dalyvauti „Open days 2009“ renginyje bei atstovauti Lietuvos savivaldybių asociacijai.

Europos vietos ir regionų tinklo atstovų posėdyje – pastatų energetinis naudingumas

Gruodžio 15 d. vykusiame Europos vietos ir regionų tinklo atstovų (angl. ELAN – European Local Authorities Network) posėdyje be kitų klausimų buvo aptartas vienas itin svarbus savivaldybėms klausimas – direktyvos „Pastatų energetinis naudingumas“ atnaujinimas. Jį pristatė Energetikos ir transporto generalinio direktorato Energetikos efektyvumo padalinio atstovas Martinas Elsbergeris. Pranešėjas, pristatydamas dar 2002 metais patvirtintos direktyvos “Pastatų energetinis naudingumas“ (2002/91/EC) naujai rengiamas pataisas, pabrėžė, kad jos suteiks sąlygas ir didžiules galimybes valstybėms ir savivaldybėms, privatiems asmenims taupiai naudoti energiją pastatų statybų, remonto, restauracijos, šiltinimo, šildymo, vėdinimo sektoriuose. Kai kurios ES valstybės tai laiko spaudimu vyriausybėms, kai kurios jau baigia vykdyti ir įgyvendinti direktyvoje pateiktus reikalavimus, kai kurios svarsto, planuoja, dar kitos net nepradėjo konsultacijų su savivaldybėmis. Dalis šalių vyriausybių net neinformavo savivaldybių apie šios direktyvos veiksmingumą, reikalingumą, nevykdė jokios informacinės programos, neinformavo tinkamai gyventojų - namų savininkų.

EK atstovas pažymėjo, kad 40 % ES energijos yra sunaudojama pastatų funkcionavimui. Tik apie 300 ES savivaldybių yra detaliai paskaičiavusios kiek jų teritorijose pastatai sunaudoja energijos ir kiek jos galima sutaupyti. Ypač dideli taupymo rezervai visuomeninės paskirties pastatuose.

Pranešėjas pristatė svarbiausius principus, kurie išliks atnaujinamoje direktyvoje: 1. integruotos metodologijos ir ekonominių skaičiavimų taikymas ilgalaikėms investicijoms, siekiant efektyvaus ir taupaus energijos naudojimo, pirmenybę teikiant visuomeninės ar pusiau visuomeninės paskirties pastatams; 2. fiksuotas minimalus energijos panaudojimo taikymas naujai statomiems ir renovuojamiems pastatams; 3. energijos naudojimo pastatuose sertifikavimo sistemos taikymas; 4. pastatų šildymo ir vėdinimo reguliarios inspekcijos užtikrinimas.

Naujuosiuose direktyvos papildymuose kai kurie principai išaiškinami tiksliau, yra nedidelių pataisymų, kurių vienas esminių yra statomo ar remontuojamo pastato ploto apribojimo panaikinimas ar sumažinimas. Anksčiau buvo taikomas 1000 kvadratinių metrų apribojimas. Papildymai sustiprins inspekcijos vaidmenį, pagerins energijos taupymo sertifikatų panaudojimą bei sustiprins jų išdavimo kontrolę. Bus supaprastintos kai kurios taisyklės, o taip pat bus stiprinami energijos taupymo kiekybės ir kokybės parametrai.

Savivaldybėms, valdančioms joms priklausančius pastatus, teks pasitelkti daugiau žinių miestų planavimo ir statybos leidimų išdavimo srityje.

Pranešėjo nuomone, geriau skirti šios direktyvos vykdymui ir energijos efektyviam naudojimui daugiau valstybės ir savivaldybės pinigų, geriau yra sudaryti sąlygas sukuriant daugiau darbo vietų ES, negu leisti pinigus energetinių išteklių įsigijimui Rusijoje ar arabų šalyse.

Numatoma, kad naujajam direktyvos atnaujinimui pritars naujasis Europos Parlamento 2009 metais, o jos įsigaliojimas planuojamas nuo 2010 m. Nuo tada pradės veikti ir numatytos sankcijos dėl šios direktyvos reikalavimų nevykdymo.

Europos Komisijos aiškinamasis komunikatas apie viešąjį pirkimą ir koncesijas

Europos savivaldybių ir regionų tarybos iniciatyva 2009 gruodžio mėn. viduryje atnaujino diskusijas dėl Europos Komisijos Komunikato dėl viešąjį pirkimą ir koncesijas reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų taikymo oficialiai patvirtintai viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystei. Jungtinės karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Danijos, Austrijos savivaldybių asociacijos pateikė savo vertinimus ir pastabas Europos savivaldybių ir regionų tarybai (ESRT) dėl šio dokumento įgyvendinimo galimų pasekmių savivaldybėms. ESRT šias pastabas apibendrino ir pateikė Europos Komisijai. EK aiškinamąjį komunikatą apie viešąjį pirkimą galima rasti lietuviškai čia.

Europos regionai ir savivaldybės daro įtaką pasauliniams iššūkiams

Gruodžio pradžioje vykusioje Jungtinių Tautų viršūnių atstovų klimato kaitos problemų pasitarime Poznanėje (Lenkija) Europos savivaldybių ir regionų taryba (ESRT) drauge su organizacijomis Klimato aljansas (Climate Alliance), Energetikos miestai (Energie-Cities) ir Euromiestai (Eurocities) pateikė atskirą prašymą ES šalių vyriausybėms reikalaudama, kad savivaldybės ir regionai būtų įtraukti į Europinio lygmens bei nacionalinius debatus dėl klimato kaitos politikos formavimo.

Keturios organizacijos pateikė šešių dalių pasiūlymą, kuris aiškiai demonstruoja, kad vietos ir regionų valdžia gali daryti įtaką pasauliniams iššūkiams, susijusiems su klimato kaitos pasekmėmis ir priežastimis:

1. 1. 74% ES gyventojų gyvena miestuose, todėl tinkamai ir darniai planuojant miestus galima pagerinti daugelio žmonių gyvenimo kokybę, optimizuojant natūralius gamtinius resursus, užkertant kelią neplaningai miestų plėtrai.
2. 2. 40 % energijos, kuri naudojama ES, skiriama pastatų funkcionavimui. Todėl vietos ir regionų valdžiai tiesiogiai įtakojant pastatams naudojamos energijos panaudojimo efektyvumą galima itin ženkliai sumažinti energijos suvartojimo kiekį – statybos, remonto, šildymo, vėdinimo, apšvietimo ir kitose srityse.
3. 3. 40 % anglies dvideginio išskiria miesto transporto priemonės. Sukūrus ilgalaikes gyventojų judumo strategijas miestuose, keičiant piliečių įpročius, nuo asmeninių automobilių naudojimo pereinant prie dviračių ir pėsčiųjų judumo ar darnių transporto priemonių naudojimo miestuose, vystant viešąjį transportą, galima pasiekti ženklių rezultatų.
4. 4. Decentralizuota energijos gamyba ir atsinaujinančios energijos gamybos prioritetų laikymasis gali sudaryti palankias sąlygas energetiniam saugumui ir jos taupymui.
5. 5. Viešųjų, ypač žaliųjų viešųjų pirkimų laikymasis ir įgyvendinimas gali paveikti ir pakeisti įpročius rinkoje. Gaminant ir naudojant daugiau aplinkai draugiškų produktų, pasikeis vartotojų įpročiai.
6. 6. Stiprinant miestuose ir regionuose socialinę sanglaudą didelę naudą gali gauti labiausiai pažeidžiami visuomenės sluoksniai, jeigu šalyse iš kurių migruojama bus keičiamas energijos politikos taikymas.

Šį dokumentą pasirašė generalinis ESRT sektretorius Jeremy Smith, www.cere.org, organizacijos Klimato aljansas vykdantysis direktorius Ulrike Janssen, www.climatealliance.org, organizacijos Energijos miestai vykdantysis direktorius Gerard Magnin www.energie-cities.eu ir Euromiestai generalinis sekretorius Paul Bevan www.eurocities.eu

Povilas Kuprys
LSA atstovas Briuselyje