INICIATYVOS IR SIŪLYMAI DALYVAUTI

Pagalba savivaldybėms pasirašiusioms Merų paktą

Europos Komisija antrojoje spalio mėnesio pusėje paskelbė, kad parengė šabloną, pagal kurį savivaldybės, pasirašiusios merų paktą, gali kurti Darnios energijos veiksmų planus (SEAP). Šis dokumentas aptartas ir patikrintas vasaros metu su „savanorėmis“ savivaldybėmis, kurios turi tokių planų kūrimo ir įgyvendinimo patirtį. Jos pateikė nemažai siūlymų ir praktinių patarimų, kurie papildė dokumentą. Jis tapo parankesnis plano kūrėjams ir vykdytojams.

Darnios energetikos veiksmų planas (SEAP) yra prieinamas internete (on-line), tad merų paktą pasirašiusios savivaldybės gali jį parengti užpildydamos ir pateikdamos pagrindinius prašomus rodiklius. Prie šio plano pateikiami papildomi ir pagalbiniai dokumentai, instrukcijos, padedančios užpildyti lentelę.
Europos Komisija tikisi, kad šis šablonas (lentelė) padės savivaldybėms suplanuoti veiksmus ir priemones, reikalingas planui įvykdyti, padės sekti plano vykdymą.

Savivaldybės pasirašiusios šį paktą gali naudotis šablonu internete, atsidariusios puslapį adresu http://members.eumayors.eu per atskirą skiltį (Signatories‘ Corner).

SEAP šablonas (lentelė) yra visiems prieinamas. Jį reikia pildyti dviem kalbomis - anglų ir lietuvių. Visi reikalingi dokumentai yra pateikti PDF ir EXCEL formate adresu http://www.eumayors.eu/library/documents_en.htm

Savivaldybės, pasirašiusioms merų paktą ir norinčios patekti į ribojamo lankomumo puslapį, turi įrašyti prisijungimo slaptažodį ir slaptažodį. Šiame puslapyje pateikiama įvairių šalių savivaldybių patirtis. Konsultacijos prisijungimo klausimais vykdomos el. pašto adresu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą
Kviečiame apsilankyti šiuose puslapiuose ne tik septynias Lietuvos savivaldybes, pasirašiusias merų paktą, bet ir kitas, kurios čia gali rasti naudingos informacijos.

Protingų miestų (smart cities) iniciatyva

Spalio 7 d. Europos Komisija paskelbė, kad bus finansuojamas Europos Strateginis energetikos technologijų planas, jo įgyvendinimo priemonėms per dešimt metų skiriant apie 50 milijardų eurų. Šiuo planu siekiama skatinti mokslo tyrimus, energetikos sektorių, mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančias technologijas. Išskirtos šešios pagrindinės iniciatyvos - vėjo ir saulės energija; anglies dvideginio atsargų kaupimas, transportas; bioenergetika; darnios branduolinės energijos vystymas; elektros perdavimo tinklų vystymas bei protingų miestų iniciatyva.

Komisija tikisi, kad apie 25-30 Europos Sąjungos ambicingų miestų, galimai – ir tam tikri regionai, pajėgs siekti šio tikslo. Tikimasi, kad nemažai kandidatūrų bus iš Merų paktą pasirašiusių miestų sąrašo. Planuojama, kad ši iniciatyva prasidės 2010 metais. Jos dalyviai panaudos apie 11 milijardų eurų per 10 artimiausių metų. Šios iniciatyvos finansavimas bus per ES ekonomikos gaivinimo plano programą, techninės pagalbą ir subsidijų schemas (grantus).

ES finansinio programavimo ir biudžeto komisaras A.Šemeta spalio mėnesio susitikime su LSA atstovais, atvykusiais į Atvirų durų dienos renginius Briuselyje, informavo, kad tai puiki proga pasireikšti miestams „protingų miestų“ atrankos konkurse ir išreiškė viltį, jog būtų didelė sėkmė, jeigu bent vienas Lietuvos miestas ar savivaldybė dalyvautų šios iniciatyvose.

Iš Strateginio energetikos technologijų plano bus finansuojamos šios sritys: pastatų renovacija, pastatų šildymas ir vėdinimas, jų energetinis aprūpinimas, miesto transportas.

Detalesnę informaciją apie Strateginį energetikos technologijų planą galima rasti adresu http://www.ec.europa.eu/energy/technology/set_plan/set_plan_en.htm

Jesicca ir Jeremie – ne tik gražūs vardai

Europos Komisija drauge su Europos Investicijų banku (EIB) spalio 22-23 dienomis Briuselyje organizavo seminarus, kurių tikslas dar kartą pristatyti finansinės inžinerijos instrumentus, kurie vadinasi Jaspers, Jessica, Jeremie, Jasmine. Šį kartą visas dėmesys buvo skirtas detaliam ir kruopščiam Jessica ir Jeremie instrumentų pristatymui, jų galimybių išaiškinimui, informacijai apie šių iniciatyvų pirmuosius bandymus ir pasiekimus bei apie Europos investicijų banko (EIB), Europos investicijų fondo (EIF) ir jų partnerių šalyse narėse bendras pastangas.

Seminare dalyvavo per dešimt atstovų iš Lietuvos Finansų, Ūkio, Aplinkos ministerijų, kitų žinybų, buvo pristatyti du puikūs pavyzdžiai apie Lietuvoje daromus žingsnius siekiant pasirengti naudoti Jessica instrumentą. Pirmasis - daugiabučių namų energijos naudojimo efektyvumui skatinti projektas ir antrasis – holdingo kompanijų (kontroliuojančiųjų įmonių) kūrimo patirtis naudojant Jeremie instrumentą.
Pateikti Lenkijos kelių vaivadijų, Brandenburgo žemės (Vokietija), Languedoc-Roussillon departamento (Prancūzija), Londono savivaldybės, Latvijos, Estijos ir minėti du Lietuvos atvejai padėjo atskleisti šių instrumentų naudojimo privalumus ir trūkumus, į kuriuos EIB atstovai žadėjo atsižvelgti.

Jessica (Joint European Support for Sustainable Investment in City Areas) yra instrumentas, tinkamas vykdant projektus miesto infrastruktūros, tame tarpe ir transporto, energetikos sektoriuje, kultūros paveldo objektų, vėliau pritaikomų turizmui, užterštų teritorijų nukenksminimo, smulkių ir vidutinių įmonių verslo biurų steigimo, informacinių technologijų, universiteto pastatų, tame tarpe medicinos ir biotechnologijos pastatų renovavimui, energijos efektyvumo projektams vykdyti.

Jeremie (Joint European Resources for Micro to Medium Enterprises) instrumentas tinkamas smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms remti, mikropaskolų gavimui organizuoti per šakines ministerijas, derinant finansinę paramą gaunamą iš Europos Struktūrinių fondų su paskolomis, gaunamomis per Jeremie mechanizmą.

Abiejų pristatytų instrumentų funkcionavimo sistema nėra paprasta, pasirengimui reikia nemažai laiko sąnaudų, kuriant Investicijų valdybas, Holdingo fondus (Jeremie atveju) bei steigiant Holdingo fondus, kuriant Miesto vystymo fondus (Jessica atveju), derinant pozicijas su Europos investicijų banku, šalies ministerijomis, koordinuojančiomis šias veiklas.

Pritarus EIB, pasirengimo studijos ir jų finansavimas yra nemokamas. Lietuvoje šią veiklą, atitinkamai pagal veiklos pobūdį, koordinuoja Finansų, Ūkio ir Aplinkos ministerijos.

Norintiems plačiau ir detaliau sužinoti apie Jessica mechanizmą bei užmegzti konsultacijas su Europos investicijų banku, reikėtų kreiptis adresu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą

Norintiems plačiau ir detaliau sužinoti apie Jeremie mechanizmą ir užmegzti konsultacijas su Europos investicijų banku, reikėtų kreiptis adresu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą 2008 m. Lietuvoje buvo įkurtas Jeremie kontroliuojantysis fondas, kuriam valdyti pasirinktas Europos investicijų fondas (EIF), kuris numato Lietuvoje investuoti iki 290 mln. Eurų, plačiau www.lrv.lt

Geteborgo miestas ieško partnerių Leonardo programos projektui psichinės sveikatos negalios žmonių problemoms spręsti

Geteborgo savivaldybės Kortedalos regiono administracija ieško partnerių projektui psichinę negalią turinčių žmonių pagalbai teikti Leonardo programos rėmuose. Kortedalos regiono administracija ir Geteborgo savivaldybės Socialinio darbo departamentas ieško partnerių, su kuriais galėtų keistis darbo patirtimi ir sukauptomis žiniomis. Siūlymo tikslas – rasti partnerių, su kuriais galėtų parengti ir pateikti projektą, pagal kurį žmonės, dirbantys su psichinės negalios ligoniais, galėtų lankytis kitų šalių panašiose įstaigose, susipažinti su jų patirtimi.

Finansavimo šiam projektui, kur bus kreipiamasi į Leonardo fondą bei, vėliau, (2010 m. vasario mėnesį) – ir į Švedijos nacionalinę agentūrą. ai. Tikimasi, kad projekto parengiamieji vizitai gali būti organizuoti 2009 m gruodžio arba 2010 m sausio mėnesiais. Jų metu būtų aptarta projekto tikslas, kryptys, numatyta abipuse nauda.

Norintys plačiau sužinoti apie šią iniciatyvą kviečiami kreiptis į kontaktinį asmenį - Inger Jayakoddy elektroniniu laišku adresu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą arba telefonu 00 46 31 3653091.
Tikėtina, kad šią informaciją Lietuvoje savivaldybės perduos atitinkamiems savivaldybių skyriams ir atitinkamoms institucijoms, esančioms savivaldybių teritorijose.

Norvegai ieško partnerių narkotikų prevencijos projektui

Ringsaker savivaldybė (Norvegija) ieško partnerių narkotikų vartojimo prevencijos projektui pagal ES Narkotikų prevencijos ir informacijos programą (2007-2013). Ringsaker savivaldybė yra netoli Lilehamerio, jos plotas apie 1200 kvadratinių kilometrų, joje gyvena apie 32 000 gyventojų. Koordinatoriai ruošiasi organizuoti keletą susirinkimų, kurių metu ketina kviestis potencialius projekto partnerius į pasitarimą, kurio tikslas susitarti ir parengti projektą. Projekto tikslas sukurti įvairias priemones narkotikų prevencijai, užkertant kelią narkotikų vartojimo galimybei kuo ankstyvesniame žmogaus gyvenimo tarpsnyje.

Ketinimas dalyvauti šiame projekte turi būti pateiktas iki 2009 metų gruodžio 1 d.

Prašome kreiptis į šio projekto koordinatorių Mette Erika Harviken elektroniniu adresu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą arba skambinti telefonu 00 47 6233 5406.

NAUJIENOS IŠ REGIONŲ KOMITETO

Nacionaliniai RK delegacijų koordinatoriai tariasi dėl Regionų Komiteto sudėties

Spalio 26 d. Regionų Komiteto vadovybės iniciatyva sukviestame Regionų Komiteto Nacionalinių delegacijų koordinatorių pasitarime aptartas vienas svarbiausių pastarojo laikotarpio ir itin prieštaringai vertinamų klausimų: nacionalinių delegacijų Regionų Komitete sudėtis įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, iki kurios įsigaliojimo, pasak RK vadovybės, „labai nebe toli”.

RK pirmininko kabineto atstovas Guido Dumon pristatė naujausio dokumento variantą, kuris rengiamas RK biuro posėdžiui ir RK Plenarinei sesijai visomis oficialiomis ES kalbomis.

Nacionaliniai delegacijų koordinatoriai išreiškė abejones dėl skubėjimo rengiant ir ruošiant bei tvirtinant šį dokumentą, dėl to, kad RK vadovybė rengė šį dokumentą beveik slaptai ir neinicijavo plačios diskusijos šiuo klausimu. Taip pat kai kurių šalių nacionaliniai koordinatoriai išreiškė apgailestavimą dėl prasto renginio, kurio metu RK pirmininkas susitiko su nacionalinių delegacijų RK vadovais, organizavimo, netinkamą vertimo lygį, vengimą diskutuoti laisvai ir nepriklausomai bei netinkamą tokių susirinkimų planavimą.

Pateiktas dokumentas yra Regionų Komiteto rekomendacijos Europos Komisijai ir Tarybai projektas, kuriame numatoma remtis mažėjančio proporcingumo principu, pliuralizmu ir solidarumu, įtvirtinti minimalų 5 vietų skaičių mažiausiai gyventojų turinčioms valstybėms narėms ir maksimalų 30 vietų skaičių daugiausiai gyventojų turinčioms valstybėms narėms. Taip pat rekomendacijose siūloma įtvirtinti kadencijos trukmę - penkerius metus (2010-2015m).

Dokumente pateikiama visų šalių delegacijų narių atstovavimo lentelė, kurioje pavaizduoti galimi pokyčiai, kuriuos siūloma pradėti taikyti tik kitai, 2015 m. prasidėsiančiai, kadencijai, siekiant išvengti painiavos ir prieštaravimų šiuo metu vykstančiose atrankos į RK narius ir pakaitinius narius procedūrose.

Siūloma, kad pasikeitus narių valstybių skaičiui, skirti laikinas papildomas vietas naujoms valstybėms narėms ir todėl leisti laikinai viršyti nustatytą 350 narių skaičių.

Nacionalinių delegacijų koordinatoriai esminių pastabų dėl rengiamo dokumento neišreiškė, tačiau nesutiko, kad šis dokumentas būtų pateiktas diskusijai RK Biure, nesuteikus galimybės visiems nariams dalyvauti diskusijoje ir jo tobulinime.

Aptartos socialinės ir teritorinės sanglaudos dimensijos Europoje

Spalio 27 d. Regionų komitete nevyriausybinė organizacija ELISAN (Europos vietos atstovų įtraukimo ir socialinių veiksmų tinklas) surengė diskusiją, kurio metu dalyviai tarėsi dėl teritorinės sanglaudos ir vietinės valdžios galimybių padedant subalansuotai ir darniai spęsti teritorinės sanglaudos problemas. Pasitarimo tikslas – skatinti dalyvaujančių pasitarime atstovų pasitikėjimą savimi sprendžiant esminius socialinės sanglaudos klausimus, išsiaiškinti kiek giliai ir plačiai turi vietos savivalda įsitraukti į šį procesą.

Nors ELISAN organizacijoje 11 ES šalių narių (Airija, Belgija, Bulgarija, Graikija, Ispanija, Italija, Lenkija, Prancūzija, Rumunija, Švedija Vokietija), tačiau pasitarime dalyvavo per 20 šalių atstovų. Lietuvos savivaldybių asociaciją atstovavo LSA atstovas Briuselyje Povilas Kuprys.

Europos Komisijos Generalinio Regionų politikos direktorato atstovas Jean Perony paragino regionus ir savivaldybės aktyviau spręsti didelių miestų teritorinio subalansavimo, neplanuotos miestų plėtros reikalus, šalinti socialinės atskirties pasekmes, spręsti judumo mieste klausimus. Kartais, pasak kalbėtojo, tereikia gyventojų didesnio informavimo ir jų įtraukimo bei atitinkamų savivaldybių tarybos sprendimų bei nuoseklaus jų vykdymo.

Valerio Prinaghi, atstovaujantis Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžios kongresą, pastebėjo, kad netinkamas lėšų panaudojimas sprendžiant socialinės sanglaudos ir teritorinės sanglaudos klausimus, ypač ekonominės krizės sąlygomis, yra visiškai netoleruotinas. Politikai turėtų padaryti viską, kad to nebūtų jų savivaldybėse, kitaip žmonės visai nusivils sanglaudos politika.

Austrijos Regioninių studijų ir teritorinio planavimo instituto atstovas Bernd Schuh apgailestavo, kad daug šnekama apie indikatorius, kurie padėtų nustatyti realią padėtį socialinės ir teritorinės sanglaudos srityje. Jis mano, kad „esame akli socialinių sprendimų srityje“, ypač skurdo, migracijos, bedarbystės, sveikatingumo lygmens nustatyme, nors yra sukurti ilgi ir protingi dokumentai. Nėra jokių reikalingų palyginamų duomenų ir tinkamos statistikos žmonių sveikatos vertinimo srityje. Pavyzdžiui, Italijoje bene daugiausia ES gydytojų tenka skaičiuojant vienam gyventojui, bet didžioji dalis jų dirba vaistinėse. Lovų skaičius ligoninėse, pinigų, skiriamų kiekis sveikatai, medicinos įrangos kiekis, kokybė, bedarbių moterų ir bedarbių vyrų skaičius, namų ūkio skaičius tūkstančiui gyventojų – prasti indikatoriai, nieko nepasakantys, nepalyginami ir vedantys į neteisingas išvadas. Kai kurios šalys laikosi savo įstatymų, sakykime, Prancūzijos savivaldybės, regionai, departamentai neteikia šios informacijos organizacijai Euroastat. Todėl, neturint tinkamos statistinės ir lyginamosios informacijos, negalima spręsti reikalingų ir šiandien sprendžiamų klausimų. Kalbėtojo nuomone, ES nėra jokios vieningos, unifikuotos ir lyginamosios statistinių duomenų sistemos.

Diskutuojant apie instrumentus, kurie yra ir gali būti taikomi sprendžiant ekonominius, socialinius, teritorinius sanglaudos klausimus Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo vystymo generalinio direktorato atstovas Pedro Tarno pažymėjo, kad neretai net ir egzistuojantys instrumentai nėra pakakamai išnaudojami. Tai ypač pažymėtina kalbant apie Europos žemės ūkio vystymo fondo (EAFRD), Europos socialinio fondo (ESF) paramos galimybes gerinti žmonių gyvenimą kaimiškose teritorijose, taip pat kaimo gyventojai neįtraukiami į sprendimų priėmimo procesus, piliečiai nėra mokomi kurti verslo planus, netolygiai skirstomos išmokos už žemės ūkio naudmenas, vangiai kuriamos mikroįmonės. Kai kurie instrumentai, tokie kaip LEADER programa, vietos veiklos grupių kūrimasis ir jų veikla yra efektyvūs, bet jie nėra plačiai žinomi ir naudojami.

Gallup Europa atstovas Robert Manchin pastebėjo, kad per daug akcentuojamas sveikatos srities finansavimas ir per mažai finansuojama susirgimų prevencija, vadinasi, pinigai nėra teisingai skirstomi, nes, pasak kalbėtojo, prevencija duoda didesnį efektą, nei susirgusiųjų gydymas. Vietos ir šalių politikai su tuo sutinka, bet nieko realaus nekeičia. Kaip prieštaravimas šiai minčiai buvo susirinkimo organizatorių (ELISAN vadovybės) apdovanojimų paskelbimas tarptautinio konkurso Alzheimerio ligos gydymo institucijose laimėtojams.

KITOS ŽINIOS

Tarp ekonominės ir klimato krizės

Spalio 28 d. Europos Komisijos pastate vykusi konferencija „Ar Kopenhaga gali parodyti kelią iš susidariusios padėties“ daugiau nei pusantros valandos negalėjo prasidėti laiku, nes neformali grupė „Klimatas pavojuje“ (Climate Alarm) užblokavo įėjimus į konferencijos patalpas. Nepavykus konferencijos organizatoriams ir protestuotojams susitarti, iškviesta Briuselio policija taip pat nesusitarė su protestuotojais. Panaudojus ašarines dujas, nukentėjo protestuotojai bei į renginį nepatekę dalyviai ir patys policininkai. Tik jėgos pagalba pavyko išspręsti šį konfliktą. Jo esmė tarsi paprasta - organizuojamą konferenciją parėmė ir finansavo kompanijos ir korporacijos, kurios, esą nuolatos pasisakė ir vykdė lobistinę veiklą, nukreiptą prieš anglies dvideginio išmetimo apribojimo mažinimą, išsikovojo iš Europos Komisijos lengvatų dėl teršalų kiekio išmetimo bei grasino Europos Komisijai savo veiksmais palikti Europos rinką. (Shell, Daimler, Arcelor Mittal, BASF).

Nepaisant nemalonaus incidento konferencijos dalyviai svarstė sudėtingus klausimus. Pagrindinis konferencijos klausimas: ar galima vienu metu spęsti ekonominės krizės ir klimato krizės klausimus? Kaip iš energijos taupymo gauti daugiau naudos, nei iš naujos energijos gamybos? Kaip naujų technologijų pagalba sumažinti energijos gamybos kaštus? Ką gali politikai ir ką gali ekspertai, dirbdami kartu ir atskirai? Kaip pagaminti produktus ir medžiagas, kurios būtų ilgalaikės ir dar kartą panaudojamos? Kaip paskatinti vyriausybes, kad šios skatintų inovacijas? Kokie turi būti europiniai standartai statybų versle, produktų ir prekių žymėjime?

Švedų politikai atvirai išdėstė, kad savivaldybės, kurios nesudaro sąlygų ir neprisideda prie gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų šildymo centralizuotu būdu organizavimo tiesiog daro nusikaltimą. O vyriausybės, kurios nesugena šalyse tinkamai sutvarkyti ir sureguliuoti bei supaprastinti mokesčių sistemos visiems gamybos subjektams ir privatiems energijos gamintojams ir vartotojams, tiesiog prisideda prie neigiamų klimato kaitos veiksnių. Danų ekspertai teigė, jog švarią arba žaliąją energiją galima sulyginti su viena koja, o energijos efektyvų naudojimą – su kita koja. Abi kojos, jų nuomone, turi veikti subalansuotai. Reginyje diskutuota dėl principinių direktyvų, reguliuojančių namų statybos verslą ir renovacijas, padangų deginimą, atliekų tvarkymą, priverstinio ir žeminančio (be reikiamų socialinių sąlygų) statybininkų turizmo ekonominės krizės sąlygomis.

Konferencijoje pateikta informacija, jog visame pasaulyje „žaliosioms“ priemonėms kasmet išleidžiama apie 359 milijardus eurų, daugiausia infrastruktūros gerinimui, Europos Sąjungoje - apie 44 milijardus eurų, Kinijoje - apie 150 milijardų eurų. Ar to gana? Kokių dar reikia imtis priemonių ir metodų? Vieno ir vieningo atsakymo nebuvo, nors iki Kopenhagos konferencijos liko daugiau nei vienas mėnuo.

Povilas Kuprys, LSA atstovas Briuselyje