| Pakalniškių seniūnija |
|
PAKALNIŠKIŲ SENIŪNIJOS FUNKCIJOS IR KOMPETENCIJOS KONTAKTAI Jaunimo g. 4, Raudondvaris, 82213 Radviliškio r. Rimantas Ropolas Nijolė Žilvytienė Vida Čingienė Irma Druktainienė Romaldas Grišas Marytė Selenienė Vytautas Selena Vilma Viachi Svetlana Verdingovienė Laima Didžbalienė Stanislovas Vaitkevičius Diana Maciuvienė Seniūnijos centras - Raudondvario kaimas, kuriame gyvena 430 gyventojų. Didžiausios seniūnijos gyvenvietės: Alksniupiai (786 gyv.), Pakalniškiai (477 gyv.), Pociūnai (366 gyv.), Niauduva (205 gyv.). Iš viso seniūnijoje gyvena 3 439 gyventojai. SENIŪNIJOS PLOTAS Seniūnijos teritorija- 16 602 ha. 2 257 ha užima miškai, 11 704 ha - žemės ūkio naudmenos, 2 639 ha - vandenys ir kitos paskirties žemės plotai. ISTORIJA Raudondvaris įsikūręs netoli Šeduvos, prie Šiaulių - Panevėžio kelio. Gyvenvietei pradžią davė dvaras, kurio istorija neatsiejama nuo Šeduvos miesto istorijos. Šeduvoje ilgą laiką buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras, vėliau tapęs privačia valda. 1792 m. paskutinis Šeduvos seniūnijos valdytojas Stanislovas Poniatovskis su Šeduvos miestiečiais pasirašė sutartį, pagal kurią miestiečiai mokėjo dvarui 3579 auksinų činšo mokestį. 1798 m. iš Poniatovskio Šeduvos dvarą ir žemes nupirko baronas Teodoras fon Ropas. Jis nepripažino Šeduvos miesto gyventojų teisės mokėti mokestį ir pareikalavo, kad miesto gyventojai dvare eitų lažą. Miestiečiai nusprendė ginti savo teises teisme. Po ilgo bylinėjimosi Upytės žemės teisme ir Vyriausiajame teisme byla pateko į Rusijos valstybės Senatą. 1812 m. Senate buvo priimtas sprendimas pripažinti anksčiau Šeduvos miestui suteiktas privilegijas. Pralošęs bylą, baronas T.Ropas, negalėdamas pakęsti miesto kaimynystės, Šeduvoje buvusio dvaro pastatus nugriovė. Naujojo dvaro pastatus T.Ropas pastatė apie 2 km nuo miesto, prie Daugyvenės upės. Naujoje vietoje įkurtą dvarą pavadino Raudondvariu. Dvaro ansamblis įkurtas XIX a. pirmojoje pusėje. Aplink pastatus buvo užveistas didelis parkas. Nuo 1854 m. dvarą valdė baronas Otonas fon Ropas. Dvare buvo Ropų giminės archyvas, XVIII amžiuje surinktų paveikslų galerija. Dvare buvo pasaulinio garso dailininko Ticiano kūriniai. 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas, jį suniokojo a sovietinė kariuomenė, karo metais nukentėjo meno vertybės. 1959 m. dvare įsikūrė Žemės ūkio technikumas. Pirmuoju jo direktoriumi buvo paskirtas L.Pilkauskas. 1969 m. technikumas perorganizuotas į Šeduvos tarybinį ūkio technikumą. 1991 m. tapo Aukštesniąja žemės ūkio mokykla. 1959 m. čia gyveno 219, 1970 m. - 191, 1979 m. - 126, 1986 m. - 719 gyventojų. Seniūnijoje yra reikšmingiausias Radviliškio rajone Raginėnų archeologinių paminklų kompleksas. I-ojo tūkstantmečio pirmojoje pusėje prie Daugyvenės upės buvo daug senovės gyvenviečių. Gyventojai mirusiuosius laidojo pilkapiuose. Daugyvenės krante buvo įrengtas piliakalnis. 19-ajame amžiuje Raginėnų archeologijos paminklams bei radiniams mokslininkai suteikė net "Raginėnų kultūros" vardą. Prie Daugyvenės upės išliko Raginėnų piliakalnis, vadinamas Raganų kalnu, trys Raginėnų pilkapiai, dvi senovės gyvenvietės, Kleboniškių piliakalnis, Kleboniškių (Pakalniškių) pilkapis, Pakalniškių senovės gyvenvietės, Daukonių mitologinis akmuo. Kasmet atliekami archeologiniai tyrimai pateikia vis daugiau įrodymų, kad prie Daugyvenės I-ojo tūkstantmečio pirmojoje pusėje buvo stambus aukštos kultūros centras. Daugyvenės kultūros istorijos muziejus - draustinis įkurtas 1991m. siekiant išsaugoti gausų Daugyvenės upės pakrančių kultūros paveldą. Muziejų sudaro keturi skyriai: Burbiškio dvaro istorijos, Kleboniškių kaimo buities, Šeduvos kraštotyros ir Raginėnų archeologinių paminklų kompleksas. LANKYTINOS VIETOS Dambavos bažnyčia, Burbiškio dvaras - muziejus, Kleboniškių kaimas - muziejus, Kleboniškių vėjo malūnas - muziejus, Raginėnų piliakalnis, Raginėnų I ir II pilkapiai, Kleboniškių piliakalnis, Kleboniškių (Pakalniškių) pilkapis, Daukonių mitologinis akmuo, Padaugyvenės paminklinis akmuo žuvusiems Lietuvos partizanams, Raudondvario, Maldžiūnų, Radvilonių dvarų ansambliai, Alksniupių koplyčia, Radvilonių ąžuolas, Radvilonių dvikamienis ąžuolas, Raginėnų guoba, Padaugyvenės ąžuolas. ŽMONĖS Manaitų kaime 1920m. gimė žymiausias Lietuvos aviamodelistas, pasaulio rekordininkas, inžinierius išradėjas, gamtininkas, fotografas Petras Motiekaitis. Pasiekė 16 pasaulio, 22 TSRS ir 19 respublikos aviamodelizmo rekordų. Surinko 460 dieninių ir naktinių drugių kolekciją. Mirė 1988m., palaidotas Šiauliuose. Nemaniūnų kaime 1852m. gimė liaudies skulptorius, dievdirbys Jonas Valys. Išdrožė 600 gausiai ornamentuotų kryžių. Mirė 1918m., palaidotas Rozalimo kapinėse. Kleboniškių kaime 1893m. gimė kunigas prelatas Antanas Grigaliūnas. Mirė 1960m., palaidotas Panevėžio Šv.Petro ir Povilo bažnyčios kriptoje. Bružių kaime 1871m. gimė inžinierius elektrikas, profesorius Jeronimas Šliogeris. 1900m. baigė Peterburgo elektrotechnikos institutą. Iki 1920m. dirbo Peterburge. Nuo 1927m. Lietuvos universiteto Technikos fakulteto profesorius. Mirė 1936m. Kaune. Alksniupių kaime 1903m. gimė Leonas Plungė, nepriklausomos Lietuvos policijos ir valstybės įstaigų tarnautojas. 1941m. ištremtas į Uso lagerį, organizavo lietuvių sukilimą, jam nepavykus, 1942m. sušaudytas, laidojimo vieta nežinoma. Burbiškio dvare 1881m. gimė Emilija Baženskytė. Studijavo Lvovo universitete, aktyviai reiškėsi jaunalenkių neoromantiniame sąjūdyje. Artimai bendravo su garsiausiais lenkų poetais. Mirė 1926m. Valdeikių kaime 1928m. gimė Izabelė Savickaitė - Žmuidzinienė. 1944m. pasitraukė į Vakarus, apsigyveno JAV, lankė Henriko Kačinsko dramos studiją Vorčesteryje. Aktyviai dalyvavo mėgėjų teatro vaidinimuose, rengė vakarus. Baukų kaime 1887m. gimė visuomenės veikėjas Ropolas Skipitis. 1914m. baigė Maskvos universitetą. Iki 1918m. visuomeninėje veikloje reiškėsi Maskvoje ir Peterburge. 1918 - 1940 m. aktyviai dalyvavo nepriklausomos Lietuvos visuomeniniame gyvenime, dirbo advokatu. 1940m. išvyko į Vokietiją. Išleido dvi knygas, išspausdino daug rašinių įvairioje spaudoje. Mirė 1976m. JAV, Čikagoje. Pajulių kaime 1952m. gimė Regina Kairytė, Panevėžio dramos teatro aktorė. VERSLAS Seniūnijoje yra 4 mokyklos: Alksniupių ir Pakalniškių pagrindinės mok yklos, Pociūnų pradinė mokykla, Šeduvos aukštesnioji žemės ūkio mokykla. Seniūnijoje veikia Alksniupių ir Raudondvario kultūros namai, Pociūnų pramogų ir šokių salė bei Alksniupių, Pociūnų Pakalniškių ir Raudondvario bibliotekos. Seniūnijoje yra 2 pašto įstaigos, Alksniupių ambulatorija, 3 medicinos punktai, 8 parduotuvės. Svarbiausios veikiančios įmonės: viešbutis Lietuvos – Vokietijos bendra įmonė „Prie ežero“, „Draugo“ žemės ūkio bendrovė. GYVENAMOSIOS VIETOVĖS Kaimai:
Viensėdžiai:
|
|
| Paskutinį kartą atnaujinta 2009-09-09 |