2019 m. vasario 18 d., pirmadienis
  
Radviliškio rajono savivaldybės
administracija
Biudžetinė įstaiga
Juridinių asmenų registras
Įstaigos kodas 188726247
Aušros a. 10, 82196
Radviliškis
Tel. (8 422) 69 003, faksas (8 422) 69 000
El. paštas - informacija@radviliskis.lt
Minaičiuose paminėtos 70-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos paskelbimo metinėsSpausdinimo versija

Vasario 15 d., Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, Lietuvos partizanų memoriale Minaičių kaime (Radviliškio rajone) paminėtos 70-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracijos paskelbimo metinės. Šiuo dokumentu buvo užtikrintas Lietuvos valstybės tęstinumas ir paskelbta lietuvių tautos valia atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę. Kartu su kitais tuomet parengtais dokumentais įteisintas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo organizacija, o Taryba – kaip vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje.

Minaičių kaime, Miknių-Pėtrėčių sodyboje, prie atkurto partizanų bunkerio ir memorialo  Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui susirinkę Lietuvos žmonės pagerbė partizanų, padėjusių galvas už Tėvynę Lietuvą, atminimą. Prasmingai apie Lietuvos valstybės kūrimą, apie neįkainojamą partizanų auką Lietuvai, apie Lietuvos vyrų  drąsą ir ryžtą ginti savo valstybę, aukojant savo asmeninius interesus, kalbėjo renginyje dalyvavę LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, Atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos štabo viršininkas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Vytautas Balsys, Deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago anūkė plk. ltn. Inga Jancevičienė.

Renginyje dalyvavo Lietuvoje dislokuotų NATO sąjungininkų pajėgų kariai, užsienio šalių diplomatai, kiti svečiai.

Radviliškio rajono mokyklų mokiniai, nešini vėliavomis, apjuosė „Vienybės“ laužą, kurį drauge įžiebė šventėje dalyvavę garbūs svečiai.

Šventėje grojo ir dainavo Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestras (vad. Egidijus Miknius), Evelina Stalgienė, Aurelija ir Rapolas Meškauskai, Šeduvos kultūros ir amatų centro folkloro ansamblis „Melnyčia“ (vadovė E. Stalgienė), Šeduvos etnografinis ansamblis „Šeduviai“ (vadovės E. Brajinskienė, D. Briedienė), Rasa Juknaitė.

Po iškilmingos dalies susirinkusieji apžiūrėjo Oro gynybos bataliono, Lietuvos kariuomenės specialiųjų pajėgų ir KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės karių surengtą Lietuvos kariuomenės ginkluotės, ekipuotės ir karinės technikos ekspoziciją, LLKS Tarybos vadavietės ekspozicijas, fotografijų parodą, klėtyje įrengtą autentišką partizanų bunkerį. Lietuvos šaulių sąjungos nariai organizavo šaudymo varžybas. Renginyje dalyvavęs istorijos rekonstruktorių klubas „Partizanas“ visiems susidomėjusiems pasakojo apie to meto partizanų aprangą, ginklus.

Renginio organizatoriai: LR krašto apsaugos ministerija, Radviliškio rajono savivaldybė, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Daugiau fotografijų rasite čia.


1949 m. vasario 2-22 d. Minaičių kaime (Radviliškio r.) buvo sušauktas visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Deklaracija kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino Lietuvos laisvės kovos sąjungą kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją.

Nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui penkerius metus buvo dedamos didžiulės partizanų, ryšininkų pastangos, paaukota tūkstančiai gyvybių. Iš viso sovietų okupacijos metais tremtyje, lageriuose, ir kalėjimuose buvo nužudyta apie 100 tūkstančių Lietuvos gyventojų, partizaniniame kare Lietuvoje dalyvavo daugiau nei 100 tūkstančių Lietuvos sūnų ir dukterų, žuvo ko ne kas penktas partizaninio karo dalyvis – nužudyta 20,5 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.

Nepriklausomos Lietuvos nesulaukė nė vienas partizanas, pasirašęs Deklaraciją.

Signatarų, 1949 metais pasirašiusių Deklaraciją, profesijos taikiame gyvenime: Bronius Liesis-Naktis (1922–1949) buvo studentas, būsimasis žurnalistas; Aleksandras Grybinas-Faustas (1920–1949) – mokytojas; Juozas Šibaila-Merainis (1905–1953) buvo mokytojas taip pat, Petras Bartkus-Žadgaila (1925–1949) – studentas, būsimasis sklandytojas; Vytautas Gužas-Kardas (1920–1949) buvo buhalteris; Leonardas Vilhelmas Grigonis-Užpalis (1905–1950) buvo mokytojas; Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918–1957) taip pat buvo mokytojas ir atsargos karininkas – visi civilinių humanitarinių profesijų atstovai ir tik Jonas Žemaitis-Vytautas (1909–1954) buvo profesionalus karininkas.

2019 m. paskelbti partizano generolo Jono Žemaičio-Vytauto metais – minint 110-ąsias gimimo metines.

Ištrauka iš Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaracijos:

„Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba, atstovaudama visas Lietuvos teritorijoje esančias vieningos vadovybės vadovaujamas karines visuomenines grupuotes, būtent:

a/ Pietų Lietuvos Sritį, savo sudėtyje turinčią Dainavos ir Tauro apygardas,

b/ Rytų Lietuvos Sritį, savo sudėtyje turinčią Algimanto, Didžiosios Kovos, Vyčio ir Vytauto apygardas,

c/ Vakarų Lietuvos Sritį, savo sudėtyje turinčią Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardas, tai yra, reikšdama lietuvių tautos valią, pakartodama Vyriausiojo Lietuvos Atstatymo komiteto nutarimuose ir Deklaracijoje paskelbtus pagrindinius principus bei juos papildydama nutarimais, priimtais Prezidiumo ir Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio Karo Tarybos jungtiniame posėdyje, s k e l b i a:

1. LLKS Taryba, remdamasi Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio Prezidiumo ir Karo Tarybos jungtinio posėdžio nutarimais, okupacijos metu yra aukščiausias tautos politinis organas, vadovaująs politinei ir karinei tautos išsilaisvinimo kovai.

2. LLKS Tarybos ir jos Prezidiumo būstinė yra Lietuvoje.

3. Valstybinė Lietuvos santvarka – demokratinė respublika.

4. Suvereninė Lietuvos valdžia priklauso tautai.

5. Lietuvos valdymas vykdomas per laisvais, demokratiniais, visuotiniais, lygiais, slaptais rinkimais išrinktą Seimą ir sudarytą Vyriausybę.

6. Nuo okupacijos pabaigos ligi susirenkant demokratiniam Lietuvos Seimui, įstatymų leidžiamąją galią turi Laikinoji Tautos Taryba.

Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma teisine partija.

Ir paskutinis punktas Deklaracijos pabaigoje: Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba, prisidėdama prie kitų tautų pastangų sukurti pasaulyje teisingumu ir laisve pagrįstą pastovią taiką, besiremiančią pilnutiniu įgyvendinimu tikrosios demokratijos principų, išplaukiančių iš krikščioniškosios moralės supratimo ir paskelbtų Atlanto Chartijoje, Keturiose Laisvėse, 12-oje Prezidento Trumeno Punktų, Žmogaus Teisių Deklaracijoje ir kitose teisingumo ir laisvės deklaracijose, prašo visą demokratinį pasaulį pagalbos savo tikslams įgyvendinti…”

Okupuotoji Lietuva, 1949 m. vasario 16 d.

Twitter MySpace LinkedIn Facebook
Komentarus rašyti gali tik prisijungę vartotojai
komentarų nėra
Atgal
Radviliškio rajono savivaldybės meras

Antanas Čepononis


Gyventojų priėmimas
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. paštą ir gaukite
mūsų naujienas pirmieji: