2017 m. rugpjūčio 21 d., pirmadienis
  
Radviliškio rajono savivaldybės
administracija
Biudžetinė įstaiga
Juridinių asmenų registras
Įstaigos kodas 188726247
Aušros a. 10, 82196
Radviliškis
Tel. (8 422) 69 003, faksas (8 422) 69 000
El. paštas - informacija@radviliskis.lt
Rugpjūčio 21–27 d. Radviliškyje – Medžio drožėjų ir kalvių pleneras Baliui Buračui atmintiSpausdinimo versija

Rugpjūčio 21 –27 d.  prie Radviliškio miesto kultūros centro taukšės kalvių kaltai ir burzgės medžio drožėjų pjūklai. Čia visą savaitę vyks medžio drožėjų ir kalvių pleneras. Šiemet pleneras skirtas iškiliam  lietuvių pedagogui, fotografui, etnografui, kraštotyrininkui Baliui Buračui atminti. 2017 m. švenčiame 120-ąsias šio  kraštiečio, šviesuolio gimimo metines. Šios sukakties proga į Radviliškį atvyks ir visą savaitę kurs, vieni iškiliausių Lietuvos medžio drožėjų ir kalvių.

Martynas Gaubas – radviliškietis dailininkas, skulptorius, grafikas. Pasaulio skulptorių tinklo „Sculpture network” ir Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Skulptorius sukūrė per 500 skulptūrų iš medžio, akmens, bronzos. Surengė apie 25 personalines parodas, dalyvavo daugiau kaip 70-yje grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (Švedija, Danija, Suomija, Olandija, Vokietija, Lenkija, Latvija, Ukraina, Kinija). Užsienio galerijos „Gallery M“ (Viena, Bratislava, Niujorkas), „Art gallery 21“(Ryga), „Gallery Salling“ (Skive, Danija) menininką pristato pasaulinėse meno mugėse.

Aurimas Šimkus – kurtuvėniškis skulptorius, medžio drožėjas. Jo darbo stilius racionalus, tikslingas. Laikas – viena iš didžiausių vertybių. Abejonėm ir blaškymuisi vietos dienotvarkėje nepalikta. Jo kūrinių detalės tikslios, faktūros preciziškos, lyg perkeltos iš keramikos. 2015 m. Aurimas Šimkus gavo netikėtą pasiūlymą – Nebraskos valstijos Omahos miesto (JAV) Lauritzen botanikos sode įrengti medžio skulptūrų taką – „Saulės takas“. Jame padaryti pirmąją skulptūrą „Eglė žalčių karalienė“ sugalvojo pats skulptorius.

Eduardas Titas – radviliškietis, šiuo metu gyvenantis Miežiškiuose, Panevėžio rajone. Tautodailininkas, medžio drožėjas nuo mažens simpatizavo medžiui, net truputį drožinėjo šakutes, bet prie didesnio luito prisiliesti nedrįsdavo. Nežinojęs, kad yra tokie benzininiai pjūklai, daugybė elektrinių šlifuoklių, manė, kad medį drožėjai tik primityviais rankiniais kalteliais kalinėja. Pažintis su ąžuolu buvo lemtinga, galutinai patvirtinusi: pomėgis išaugo savo rūbą – tai kelias, kuris vilioja, kuriuo, žinai, eisi. Ir tie galingi medžio luitai – ne tik paprasta darbo priemonė. Kaip pats Eduardas sako: „Pragyvenau jau nemažą laiko tarpą, kuris skirtas mano gyvenimui. Prieš laiką esu tik dulkelė... Ąžuolai gyvena šimtmečius. Jie garbinami ir laikomi Perkūno medžiais. Man garbė liesti nuverstą ąžuolą ir suteikti jam dar vieną gyvenimą. Ąžuolas man suteikia energijos kūrybai ir darbams“.

Edvardas Bielokopitovas – medžio drožėjas, dainininkas, muzikantas, poetas, Baisogalos atskirojo šaulių būrio narys, Baisogalos miestelio garbės pilietis. Penkiolika metų grojo garsiame Skriaudžių (Prienų r.) „Kanklių“ ansamblyje. Keli dešimtmečiai sieja Edvardą ir su liaudies kapela „Žvangulis“. Pakiršinio amatų centre Edvardas Bielokopitovas ugdo būsimus medžio drožėjus. Šio meistro darbai puošia Šiaulių apskritį, Prienų rajoną, Suvalkiją, Lenkiją, Australiją, Kanadą, Vokietiją, Prancūziją, Italiją ir kt. šalis. Šiaurės Amerikoje jo rankomis „Lietuvių paveldo take“ sukurtos Eglės žalčių karalienės ir Geležinio vilko skulptūros, Vengrijoje – Karalius Ištvanas bei pastatyta koplytėlė, padailinta mūsų tautiniais motyvais. Edvardas Bielokopitovas – daugybės respublikinių ir tarptautinių plenerų, simpoziumų dalyvis. Nuo 1978 m. – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys.

Eugenijus Arbušauskas – radviliškietis, medžio drožėjas. Parodose dalyvauja nuo 1994 m. LTS narys nuo 2003 m. LTKA narys nuo 2010 m. Nuolatinis Šiaulių krašto, respublikinių parodų dalyvis. LTS Šiaulių bendrijos Radviliškio skyriaus pirmininkas. Dalyvauja kūrybiniuose projektuose, moko jaunimą drožybos. Drožia Užgavėnių kaukes, skulptūrėles. Konkurse „Aukso vainikas“ E. Arbušauskui 2008 m. suteiktas geriausio Šiaulių apskrities meistro vardas, o 2010 – II vieta. 2007 m. Šiaulių „Aušros“ muziejuje Užgavėnių kaukių parodoje-konkurse tapo prizininku. Parodose-konkursuose Plateliuose užimtos II–III vietos. Nuolat dalyvauja  Šiaulių apskrities, Radviliškio, respublikinėse  tautodailės parodose. 2005 m. ir 2011 m. suteiktas Radviliškio rajojo metų tautodailininko vardas, o 2010 m. – meno kūrėjo statusas. Tautodailininkas yra surengęs penkias autorines parodas. Jo išdrožtų Užgavėnių kaukių yra įsigiję Daugyvenės, Šiaulių „Aušros“, Žemaitijos nacionalinio parko muziejai.

Egidijus Impolis – rozalimietis technologijų mokytojas metodininkas, medžio drožėjas, muzikos instrumentų meistras, muzikantas, dainininkas, muzikos kūrinių autorius. Nuo 2004 dirba Pakruojo „Žemynos“ pagr. mokyklos technologijų mokytoju. Jo skulptūros puošia poilsio aikšteles prie Pakruojo „Žemynos“, Rozalimo mokyklų. Dalyvavo medžio drožinių plenere (Radviliškis, 2002), tarptautiniame simpoziume „Alytaus piliakalnis – 2006“, kasmetinėse tautodailininkų parodose. Vasarą dalyvauja pleneruose, kur susitinka su daugybe medžio drožėjų iš viso pasaulio, triūsia prie didžiausių skulptūrų ar koplytstulpių, o žiemą mažesnius darbus ruošia namuose arba šalia esančiose nuosavose dirbtuvėse.  Pasak E. Impolio, svarbu turėti gerus darbo įrankius ir niekada negailėti tam lėšų. Žiemai atideda mažus darbelius, vasarą atiduoda skulptūroms, koplytstulpiams, dalyvauja pleneruose. Yra padaręs per pusšimtį nemažų medžio dirbinių. Didžiausias jų – Joniškio rajone, Kriukų miestelyje, daugiau nei 6 metrų aukščio koplytstulpis su angelo skulptūra.

Saulius Lampickas – rozalimietis, medžio drožyba susidomėjęs 1989 m., o 1991 m. jau surengęs pirmąją autorinę parodą Alytuje. Nuo 1992 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, 2005 m. suteiktas meno kūrėjo statusas. Visoje Lietuvoje surengė daugiau kaip 10 autorinių parodų. Pavieniai darbai eksponuoti Austrijoje, Prancūzijoje, Latvijoje ir Estijoje. Tautodailininkas dalyvauja lietuvių liaudies dailės parodose, sakralinio meno parodose, medžio drožėjų pleneruose. Dalyvavo tarptautinėse stovyklose Latvijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Čekijoje. 2000 m. ir 2008 m. tapo L. Šepkos vardo premijos laureatu. 2002 m. tapo Alytaus miesto savivaldybės kultūros premijos laureatu, o 2005 m. ir 2008 m. pripažintas geriausiu Alytaus apskrities liaudies meistru, vaizduojamojo meno kategorijoje, taip pat 2007 m., 2010 m. pripažintas geriausiu meistru kryždirbystės kategorijoje Alytaus apskrityje.

Kęstutis Benedikas – alytiškis tautodailininkas, medžio drožėjas. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys nuo 2001 metų. Tais pačiais metais surengė ir pirmą autorinę parodą. Dalyvavo parodose, autorinėse parodose Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Pietų Korėjoje, Japonijoje. Dalyvavo skulptorių simpoziumuose, pleneruose, bienalėse, kūrybinėse stovyklose, seminaruose: Lietuvoje, Rusijoje, Danijoje, Japonijoje, Vokietijoje. Darbai pasklidę po įvairias pasaulio šalis. Keletas drožinių nuolat eksponuojami Japonijoje. Keletą darbų įsigijęs medžio muziejus Danijoje. Dalyvauja gyvosios archeologijos, alternatyvios muzikos ir meno festivaliuose, skaito paskaitas medžio drožybos tema. Dirba Alytaus miesto „Volungės“ pagrindinėje mokykloje skulptūros būrelio vadovu.

Stanislovas Špukas – gimė 1940 m. Raseinių sav. Šiluvos seniūnijoje, Norvydžių kaime. Kalvyste susidomėjo dar vaikystėje. Meninė kalvyste propaguoja jau dvidešimt metų. Nuo 2005 m. dalyvauja Radviliškio, Kelmės, Šiaulių apskrities tautodailės parodose. 2007 m. priimtas į Lietuvos tautodailininkų sąjungą. 2008 m. ir 2012 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos konkurse „Aukso vainikas“ jam suteiktas Šiaulių regiono antros vietos apdovanojimas kryždirbystės srityje. 2010 m. – Radviliškio rajono geriausio tautodailininko apdovanojimas. 2011 m. Lietuvos kalvių kalvio konkurso dalyvis. Mėgsta kalti saulutes, kryžius, suvenyrus. 2015 m. tapo, respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ konkurso laureatu ir prizininku.

Kviečiame atvykti prie Radviliškio miesto kultūros centro ir stebėti, kaip medinis rastas virsta  meno kūriniu.

Plenero atidarymas – rugpjūčio 21 d. 17.30 val.

Radviliškio miesto kultūros centro informacija

Twitter MySpace LinkedIn Facebook
Komentarus rašyti gali tik prisijungę vartotojai
komentarų nėra
Atgal
Radviliškio rajono savivaldybės meras

Antanas Čepononis

Aktualu

Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. paštą ir gaukite
mūsų naujienas pirmieji: