Lietuvoje per savaitę miršta 5 moterys nuo ligos, kurios galima išvengti. Per metus Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu suserga apie 400 moterų ir virš 200 moterų miršta. Gimdos kaklelio vėžys išsiskiria iš kitų vėžio rūšių tuo, kad jo galima išvengti. Lietuvoje tam yra visos priemonės: skiepai nuo pagrindinio gimdos kaklelio vėžio sukėlėjo žmogaus papilomos viruso ir profilaktiniai tyrimai, kurie leidžia užbėgti ligai už akių.

Deja, duomenys rodo, kad dauguma gimdos kaklelio vėžiu susirgusių moterų, nepasinaudojo šia galimybe – joms nebuvo atlikti profilaktiniai tyrimai rekomenduojamu periodiškumu. Lietuvoje pagal Valstybės finansuojamą gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą visos 25–60 metų moterys gali nemokamai išsitirti dėl gimdos kaklelio vėžio: 25–34 metų moterims kas trejus metus profilaktiškai siūloma atlikti gimdos kaklelio citologinį tyrimą (PAP testą), nuo 2022 metų 35–60 metų amžiaus moterims patikros testui pradėtas naudoti aukštos onkogeninės rizikos žmogaus papildomos virusų tyrimas (AR ŽPV), atliekamas kas 5 metai, o nustačius AR ŽPV tipus, iš to paties mėginio papildomai atliekamas ir PAP testas.

Kokio amžiaus moterims ir kokie tyrimai priklauso?

Gimdos kaklelio vėžio išvengti padeda profilaktinė vakcina prieš ŽPV ir dalyvavimas gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Atnaujinta gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa jungia galimybę pasitikrinti ŽPV infekuotumą ir laiku nustatyti patologinius pakitimus. Pagal šią programą moterims nuo 25 iki 34 m. kas treji metai atliekamas citologinių pokyčių arba PAP testas, o moterims nuo 35 iki 59 m. kas penkeri metai atliekami infekuotumo aukštos rizikos ŽPV tyrimai ir tik esant teigiamam testui tęsiami tolimesni tyrimai – atliekamas PAP testas.

Norint užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžio išsivystymui yra labai svarbu atsiminti pradžiai bent 2 momentus: pirma, moteris turėtų bent 1 kartą per 3 ar 5 metus atlikti profilaktinį gimdos kaklelio tyrimą ir antra – tai daryti periodiškai.

Visgi, dalis moterų prevencinėje gimdos kaklelio vėžio programoje nedalyvauja ir todėl, kad iš gydymo įstaigų gauna per mažai informacijos. Atliekant pacienčių apklausą, kodėl nedalyvauja valstybinėje patikros programoje, beveik ketvirtadalis moterų nurodo besitikrinančios privačiose medicinos įstaigose. Taigi valstybės finansuojamos programos duomenys tiksliai neatspindi bendros Lietuvos moterų profilaktinio testavimo apimties. Kita dalis pacienčių tvirtina apie valstybinę programą nieko nežinojusios, negavusios kvietimo ar pristigusios patikimos informacijos, kuri paskatintų toje programoje dalyvauti. Kai kurios mini neradusios tam laiko ar neturėjusios jokių nusiskundimų, todėl nemačiusios prasmės tikrintis. O profilaktinės programos ir yra skirtos sveikoms moterims, kad galima pavojinga liga būtų nustatyta dar jai neprasidėjus.

Profilaktinis vakcinavimas nuo ŽPV Lietuvoje vis dar kelia nerimą

Dar vienas būdas išvengti gimdos kaklelio vėžio – profilaktinė vakcina. „Lietuvoje nuo 2016 m. 11 metų amžiaus mergaitės pradėtos skiepyti keturvalente vakcina nuo ŽPV, tačiau po metų pereita prie dvivalentės vakcinos, kuria skiepijama iki šiol. Europoje likę tik 4 valstybės, kur skiepijama dvivalente vakcina, viena iš jų – Lietuva. Be to, Lietuvoje iki šiol nesudaryta galimybė skiepyti berniukus, todėl vargiai galime tikėtis efektyvaus šio kancerogeninio viruso eliminavimo mūsų populiacijoje. Tuo tarpu statistika rodo, kad dėl skiepijimų Australijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV ŽPV infekuotumas tarp paauglių mergaičių ir jaunų moterų sumažėjo 90 proc.

Tikslas – iki 2030 m. paskiepyti bent 90 proc. ES tikslinės mergaičių populiacijos ir gerokai padidinti berniukų skiepijimo apimtis, tai pat iki 2030 m. į vėžio prevencijos programas įtraukti 90 proc. tikslinės populiacijos. Siekiant europinio lygio tikslų vėžio kontrolės srityje Lietuvai reikėtų gerokai pasistengti – ne tik pagerinti pirminę ir antrinę vėžio profilaktiką, bet ir vėžio diagnostikos bei gydymo inovacijų prieinamumą mūsų šalyje.

Neatidumas savo sveikatai gresia užleistu vėžiu

Gydytojai onkologai pabrėžia, kad nepakankamas dėmesys savo ginekologinei sveikatai ir nedalyvavimas prevencinėse programose gali baigtis uždelstu gimdos kaklelio vėžio atveju. Tada moters laukia sudėtingas gydymas, kenčia pacientės gyvenimo kokybė. Lietuvoje užleistas gimdos kaklelio vėžys vis dar sudaro daugiau nei pusę – apie 58 % visų diagnozuojamų ligos atvejų. Tokių pacienčių gydymas yra sudėtingas ir labai brangus. Šalia esančių organų – šlapimo pūslės, šlapimtakių, tiesiosios žarnos – įtraukimas į piktybinį procesą paprastai yra susiję su sunkiomis tiek pačios ligos, tiek gydymo komplikacijomis. Apie 50 pacienčių per metus NVI Onkoginekologijos skyriuje taikomas gydymas dėl gimdos kaklelio vėžio sukeltų komplikacijų. Atsiliekame nuo ES šalių ir pagal gimdos kaklelio vėžio statistiką – mirtingumo ir sergamumo rodiklių santykis Lietuvoje vienas didžiausių Europoje. Tad ŽPV testavimo metodika prevencinėje programoje – inovatyvus ir sveikintinas sprendimas. Tikslesnis ir patikimesnis patikros metodas – pirmas stiprus žingsnis, siekiant jauno amžiaus moterų mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio sumažėjimo. 

Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro informacija