2021 m. gruodžio 7 d., antradienis
  
Radviliškio rajono savivaldybės
administracija
Biudžetinė įstaiga
Juridinių asmenų registras
Įstaigos kodas 188726247
Aušros a. 10, 82196
Radviliškis
Tel. (8 422) 69 003, faksas (8 422) 69 000
El. paštas - informacija@radviliskis.lt
Savivaldybė vienijasi su ūkininkais: bendrai tvarkys keliusSpausdinimo versija

Rajono žvyrkeliai – ne tik atsakingų valdininkų galvos skausmas. Tai ir nemažos bėdos žemdirbiams, kai duobėtais rajono keliais važiuojant sulūžta brangi technika. Nors savivaldybė iš biudžeto skiria šimtus tūkstančių eurų žvyrkelių priežiūrai, panašu, kad to neužtenka, tad Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojui Vytautui Krikščiūnui, kuris ir pats yra ūkininkas, gimė idėja – Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu sumažinto žemės mokesčio dalį savanoriškai ūkininkai gali skirti kelių priežiūrai ir skaldai pirkti.

Pritarta ūkininkų prašymui

Šį rudenį rajono politikai sumažino žemės mokestį nuo 16 eurų už hektarą iki 13 eurų. Biudžetas neteko maždaug ketvirčio milijono eurų pajamų. Iki sprendimo priėmimo Radviliškio rajono savivaldybės meras Vytautas Simelis siūlė žemdirbiams įvairius variantus. Vienas jų – nemažinti žemės mokesčio, tačiau papildomus du šimtus tūkstančių iš biudžeto skirti vietinės reikšmės kelių tvarkymui. Ūkininkų atstovai pasirinko mažesnį mokestį, tad Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariai balsavo už tai.

Idėja fix

Vykstant diskusijoms dėl mokesčio dydžio, žemdirbiai akcentavo ne itin gerą savo finansinę padėtį ir daugybę problemų, su kuriomis jie susiduria, tačiau ne visi duoną auginantys žmonės kenčia nepriteklių, tad vicemerui V. Krikščiūnui gimė mintis, kaip būtų galima panaudoti tas lėšas, kurios liko jam ir kitiems jo kolegoms po palankaus politikų sprendimo. Beje, mero pavaduotojas pats balsuoti negalėjo, nes kitu atveju būtų pažeidęs viešuosius ir privačius interesus.

Operatyviau ir greičiau

Agronomo išsilavinimą turintis V. Krikščiūnas pasakoja, kaip galima efektyviai panaudoti lėšas, kurios susitaupė ne tik jam, o visiems rajono žemdirbiams po Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimo dėl žemės mokesčio sumažinimo. „Seniūnijos perka skaldą, žvyrą per viešuosius pirkimus. Tai prekę išbrangina. Jei aš perku tiesiogiai iš skaldos gamintojo, man prekė kainuos gerokai pigiau. Šios dienos skaičiavimais – du su puse karto pigiau. Viena tona geros skaldos kainuoja 5,6 euro, o Aukštelkų seniūnija, mano žiniomis, perka už 13 eurų. O jei ūkininkai kooperuosis ir pirks didesnį kiekį, galima išsiderėti ir dar didesnes nuolaidas, tad ant kelių galima būtų supilti gerokai didesnį kiekį skaldos“, – savo mintį pristatė vienas stambiausių rajono ūkininkų V. Krikščiūnas.

Susitikimas

Pirmasis susitikimas, kurį organizavo idėjos autorius, buvo su Aukštelkų seniūnijos ūkininkais. V. Krikščiūnas atvirauja, kodėl būtent su jais. „Aš pats gyvenu Aukštelkų seniūnijoje, kurios teritorijoje dirbančius ūkininkus gerai pažįstu, todėl su jais ir nusprendėme pirmieji rajone tiesiogiai prisidėti paremontuojant seniūnijos kelius. Tą patirtį perduosime kitų seniūnijų žemdirbiams. Norisi, kad mokesčio už žemę sumažinimas pavirstų į realią apčiuopiamą naudą, pavyzdžiui, skaldą, išpiltą ant kelių. Juk yra kelių, kurie dvidešimt, trisdešimt ar net daugiau metų ne tik greiderio, bet ir savivartės žvyro nėra matę“, – pažymėjo rajono vicemeras.

Dar ne visi linkę pritarti

V. Krikščiūnas supranta, kad kol kas dar ne visi yra linkę palaikyti jo idėją, bet viliasi, kad tai – tik laiko klausimas. Kai kurie Savivaldybės administracijos skyrių vedėjai mano, kad ūkininkai turėtų žemę dirbti, o kelininkai – kelius tvarkyti. Kitaip sakant, kiekvienas turėtų dirbti savo darbą. Bet vicemeras atkerta, kad tai pirmiausiai yra savanoriška akcija, kurios metu keliai būtų taip tvarkomi, kad niekam nekeltų pavojaus. Taip pat ir kai kurie ūkininkai vis dar skeptiškai vertina idėją už skaldą mokėti iš savo kišenės. Susitikime su Šiaulėnų seniūnijos ūkininkais dauguma susirinkusiųjų buvo linkę palaikyti iniciatyvą, nors pripažino, kad finansiškai į tai įsitraukti galimybės atrodo ribotos.

„Vytautai, ar suprantate, kiek pakilo kuro kainos, kiek kitais metais kainuos trąšos, o kur dar bankai, ir taip toliau? Ir taip jau mums numauna paskutines kelnes, tai dar ir Jūs atėjote su tokia mintimi. Pati idėja yra labai gera, nes kai kurie keliai yra labai prasti, tačiau šiuo metu, deja, prisidėti negaliu“, – neigiamą atsakymą į akis mero pavaduotojui išsakė vienas Šiaulėnų seniūnijos ūkininkas. Jam antrino ir kiti, buvę susitikime. Vicemeras kolegoms žemdirbiams akcentavo, kad minėta akcija – savanoriška, prie kurios prisideda tie, kurie gali.

Draugiškas susitarimas

Kitas žemdirbys mąstė, kad ūkininkams organizuojant skaldos atvežimą, konfliktas bus užprogramuojamas savaime. „Aš norėsiu, kad vežtų prie mano lauko, o kaimynas – prie jo. Tai kas bus teisus, kuriam pirmam reikės pilti skaldą?“, – klausė Šiaulėnų krašto žemdirbys. V. Krikščiūnas ramino, kad jokios prievartos nebus.

„Tai bus tik draugiškas susitarimas. Jei norintys prie akcijos prisidėti ūkininkai tarpusavyje susitars, kur pirmiau papilti skaldos, tai kokie dar gali būti konfliktai? Petras, Jonas ir Marytė susitars, kad prasčiausias yra bendras kelias, vedantis į jų lauką. Tai juk ir tvarkys tada tą kelią. Mes tikrai neprašome, kad skaldą pirktumėte Aukštelkų ar Grinkiškio seniūnijos keliams. Jei pirksite, tai ir pilsite skaldą ten, kur jums labiausiai reikia“, – reziumavo V. Krikščiūnas.

Prie iniciatyvos prisidedančio ūkininko Beno Elzbergo komentaras

„Kelias Gražioniai–Voskoniai yra avarinės būklės, tad mes tik su traktoriais arba dideliais džipais galime pravažiuoti. Taip ir gimė sumanymas surengti kilnią akciją. Reikia kelius tvarkyti, kad jie bent į kelius būtų panašūs. Norisi, kad pirmas blynas nebūtų prisvilęs“, – viliasi ūkininkas Benas Elzbergas. Jis stengiasi ne tik tausoti seniūnijos kelius, bet periodiškai užpilti ir skaldos. B. Elzbergo ūkis apima 80 hektarų, tad metinis jo savanoriškas prisidėjimas prie geresnių seniūnijos kelių – 240 eurų. Kitaip sakant, viena gera priekaba skaldos.

Tiesa, šeimoje yra ir daugiau ūkininkaujančių. B. Elzbergo tėvas turi 350 hektarų, tad jo indėlis kur kas didesnis – 1 050 eurų vertės.

„Tikiu, kad mes, patys ūkininkai, įsitraukę į šią iniciatyvą, būsime gerokai sąmoningesni ir labiau tausosime kelius. Atsiras komunikacija, stiprėsime. Suprantu, kad niekas nenori atiduoti pinigų. Asmeniškai tie keli šimtai eurų didžiulės laimės nesukurs, bet indėlis į kelius gali būti žymus“, – mano B. Elzbergas. Jis tikisi, kad į seniūnijos ūkininkų akciją pavasarį įsitrauks ir daugiau, kol kas dar gana skeptiškai iniciatyvą vertinančių rajono ūkininkų.

Įgyvendinimas turėtų būti sistemiškesnis

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Statybos ir viešosios tvarkos skyriui vadovaujantis Gintautas Vičas sako, kad ūkininkų iniciatyva prisidėti prie kelių tvarkymo yra labai gera. Vedėjas nesutinka su kai kurių kolegų vertinimu, kad keliais rūpintis privalo tik kelininkai. „Smagu girdėti, kad tai yra daroma, ir manau, kad tai šauni idėja. Bent minimaliai bus prisidedama prie kelių pagerinimo. Juk ir ūkininkai tais keliais naudojasi. Ir tai nėra pirmas kartas mūsų rajone, kai ūkininkai savanoriškai prisideda prie kelių tvarkymo. Sidabravo seniūnijoje Butėnų kaimo ūkininkai tai daro ne vienerius metus. Jie turi greiderį ir, jeigu nesulaukdavo ar nesulaukia seniūnijos siųsto greiderio, patys išvažiuoja ir susitvarko kelius, kur jiems būtina“, – pasakoja vedėjas.

Beje, jis pats taip pat ūkininkauja 100 hektarų dydžio ūkyje, todėl žada prie šios iniciatyvos prisidėti finansiškai. Tiesa, G. Vičas įžvelgia ir tam tikrų problemų pačiame idėjos įgyvendinimo procese. „Baisogalos seniūnijoje dar nebuvo susitikimo su vicemeru. Seniūnijos ūkininkai apie tai kol kas girdi iš kitų, bet su jais dar nebuvo diskutuota. Aš asmeniškai prisidėsiu. Tai nėra didelė suma. Maždaug trys šimtai eurų. Tik galvoju, kad visas šis reikalas turėtų įgauti gal daugiau sistemiškumo. Suprantu žemdirbius, kurie skaldą ar žvyrą norėtų pilti ant to kelio, kuriuo daugiausiai naudojasi, bet manau, kad čia turėtų ir seniūnai labiau iniciatyvą parodyti – taip galima būtų pasiekti ir daugiau naudos nei kelių priekabų skaldos papylimas be jokios sistemos“, – mąsto Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.

Anot pašnekovo, Radviliškio rajono bėda ta, kad neturi gero žvyro karjero. „Dabartinė kelių kokybė labai priklauso nuo to, kas buvo padaryta prieš trisdešimt ar net keturiasdešimt metų. Jei kolūkio pirmininkas buvo sumanesnis arba apsukresnis, sugebėdavo gauti daugiau pinigų kolūkio keliams tiesti. Ir jei tinkamas pagrindas padarytas, tai ir laiko iki šiol. Tačiau jais reikia rūpintis. Dabar yra rajone tokių kelių, kur ūkininkai šalia esančius kelius aparia taip, kad kelias lieka kaip lovys, į kurį subėga vanduo. Ir kai nesutvarkomos pakelės jų nenušienaujant, gaunasi neišbrendama makalynė. Suprantu, kad kartais žemdirbiai sako, kad pakelių šienavimas nėra visai jų reikalas, bet jei susitvarkai savo laukus, tai ar labai jau būtų sunku sutvarkyti ir tą pakelę?“, – retoriškai svarsto G.Vičas.

Ūkininkas I.Hofmanas: „Būtina speciali technika“

Šeimos ūkyje dirbantis Ignas Hofmanas pritaria idėjai, tačiau turi pastabų dėl įgyvendinimo. Anot žemdirbio, jam neaišku, kaip būtų realiai vykdoma ši akcija ir kas ją kontroliuotų. „Savanoriškas prisidėjimas prie bendrų reikalų yra sveikintinas dalykas. Taip žmonės rūpinasi savo krašto gerove, tačiau man kyla klausimas, ar ūkininkai turi tos specialios technikos ir, žinoma, tų būtinųjų žinių. Juk kelius tvarko profesionalai, kurie žino, kiek tos skaldos užpilti reikia, kur greideriuoti būtina, kad kelio nesugadintum. Šiaulėnų seniūnijoje nė vienas ūkininkas neturi greiderio, tad galėtumėme mes tik pasirūpinti skaldos ar žvyro atvežimu. Visa kita jau būtų ant seniūnės pečių. Nors ir čia įžvelgiu tam tikrų rizikų. Ar nebus piktnaudžiaujama? Kiekvienas norės, kad kelias būtų jam tvarkomas. Mano asmenine nuomone, gal tada geriau būtų visiems mokėti didesnį žemės mokestį, o iš surinktų pinigų būtų tvarkomi keliai. Tik reikia čia politiškai padirbėti – siūlymus teikti rajono Savivaldybės administracijai. Nors iš kitos pusės, visą laiką sakau, kad daug lėšų iššvaistoma per viešuosius pirkimus. Pabaigai pridursiu, kad pati idėja yra labai gera ir smagu, kad siekiama įtraukti kuo daugiau žmonių į problemų sprendimų procesą“, – situaciją komentavo Lietuvos ūkininkų sąjungos Radviliškio skyriaus pirmininkas.

Radviliškio rajono savivaldybės ir savaitraščio „Visuomenės balsas“ žurnalistų parengta informacija

Radviliškio rajono savivaldybės nuotraukos

Facebook
Komentarus rašyti gali tik prisijungę vartotojai
komentarų nėra
Atgal
Radviliškio rajono savivaldybės meras

Vytautas Simelis


Gyventojų priėmimas
Naujienų prenumerata

Įveskite savo el. paštą ir gaukite mūsų naujienas pirmieji:

(Informaciją apie Jūsų
asmens
duomenų tvarkymą
rasite
interneto svetainės
Privatumo politikoje)