Pasirinkite kalbą

Turistiniai maršrutai

Dviračių žygis „Istorinės atminties keliu“ 2018
Žygyje buvo lankomi įvairūs Radviliškio rajono kultūros paveldo objektai: paminklai, koplytėlės, koplytstulpiai, bažnyčia, koplytėlės-mauzoliejai, Šiaulėnų krašto muziejus, Šeduvos žydų masinių žudynių vietos.
Dviračių žygis „Piliakalnio kelias“ 2017

Radviliškio rajono teritorijoje esantys piliakalniainuo seno domina žmones. Kiek padavimų ir legendų sukurta apie jų šlaituose paslėptus lobius, netikėtai pradingusias šventoves bei mistinius įvykius, nutikusius žmonėms šiose paslaptingose vietose... Todėl kyla pagrįstas klausimas, kaip ir kada atsirado piliakalniai, kokia buvo jų tikroji paskirtis.

Piliakalniais vadinamos atskiros kalvos arba aukštumų kyšulių dalys, kurios turi požymių, jog kadaise žmonės joms suteikė dirbtinę išvaizdą. Pirmieji piliakalniai dabartinėje Lietuvos teritorijoje atsirado I–II tūkst. prieš mūsų erą. Tai buvo natūralios kalvos, kurių plokščiose viršūnėse gyveno nedidelės žmonių bendruomenės. Vėliau piliakalniuose pradėta statyti gynybinius įtvirtinimus – medines pilis, o jų papėdėse buvo įkurtos gyvenvietės – papiliai.

Lietuvos valstybės kūrimosi ir kovų su kryžiuočiais bei Livonijos ordino laikotarpiais (XII–XIV a.) ant piliakalnių stovėjusios tvirtos medinės pilys tapo atraminiais gynybos punktais ir saugia priebėga gyventojams nuo priešų, puldinėjusių lietuvių žemes.

Po Žalgirio (1410 m.), Pabaisko (1435 m.) mūšių, pasibaigusių lietuvių karių pergalėmis, medinės pilys, stovėjusios ant piliakalnių, Lietuvoje neteko savo reikšmės ir buvo pamažu apleistos.

Lietuvoje priskaičiuojama apie 850 piliakalnių.Radviliškio rajone yra 8 piliakalniai, kurie įregistruoti Kultūros vertybių registre.

Dviračių kelias „Radviliškio rajono bažnyčių kelias“

2016 m. liepos 9-10 d. surengtas dviračių žygis „Radviliškio rajono bažnyčių kelias“ sukvietė dalyvius iš visos Lietuvos aplankyti Radviliškio krašte esančias bažnyčias, sudarė galimybes susipažinti su garbinga lietuvių tautos istorija ir išvysti gražiausius mūsų krašto kampelius.

Radviliškio rajono mitologinių akmenų keliais

Mitologiniu arba apeiginiu akmeniu vadinamas istorinę, religinę ir kultūrinę vertę turintis riedulys arba akmuo. Mitologiniai akmenys gali būti jvairių rūšių ir formų, su arba be išorinių žymių, kurias jiems kadaise suteikė žmonės.

Šiuo metu Lietuvos kultūros vertybių registre yra įregistruoti 6 Radviliškio rajono teritorijoje stūksantys mitologiniai akmenys: Valatkonių akmuo vadinamas Angelo akmeniu, Valatkonių akmuo vadinamas Velnio akmeniu, Kleboniškių akmuo su dubenėliais, Akmuo vadinamas Ramytės aukuru, Verdulių akmuo vadinamas Velnio akmeniu, Prūdytės akmuo. Kiekvienas iš išvardintų mitologinių akmenų yra unikalus.

Radviliškio rajono dvarų keliais

Ar dažnai pagalvojame apie tai, kad Lietuva – tai dvarų, pilių kraštas? Jų mūsų šalyje išties nemaža, deja, dauguma – apleisti, neprižiūrimi, reikalingi restauruoti.

Pristatome keletą Radviliškio rajono dvaro sodybų.

Šiaulės žemė

Ši išskirtinai kalvota vietovė ir kaimas, Kalnų vardu pavadintas, iškyla greta kažkada buvusių seklių ežerų. Čia piliakalnis, Šiaulės kalnu vadinamas. Aplink esantys Pašiaulio, Šiaulaičių kaimai ir Šiaulėnų miestelis byloja apie buvusių šių apylinkių centrą. Legendoje minimas prie piliakalnio esąs smėliu užpustytas miestas...

Radviliškio miesto kultūrinis maršrutas

Kultūrinis maršrutas: Radviliškio herbas  Skulptūra „Akcentas“  Kultūros ir poilsio parkas su medžio skulptūromis, aktyviąja poilsio zona, jaunimo erdvėmis  Skulptūra „Aušrinė“ – Radviliškio bažnyčia – Medinė varpinė  Kompozicija „Skausmo ir kančios kelias“  skulptūra „Rytas“  Medžio skulptūra „Lituanica“.

Radviliškio herbe (Dariaus ir Girėno g. 6). Pavaizduotas kylantis ir šviesą skleidžiantis žirgas – susisiekimo, judėjimo, miesto vystymosi ir klestėjimo simbolis. Sklindanti šviesa simbolizuoja civilizacijos vaidmenį miesto vystymuisi. Herbą, sukurtą dailininkės Laimos Ramonienės, 1992 m. aprobavo Lietuvos heraldikos komisija. Savivaldybės vėliava – Radviliškio miesto vėliava. Vėliavos pagrindo spalvos – geltona ir balta, viduryje – Radviliškio miesto herbas, atitinkantis herbo etaloninį atvaizdą. Vėliavos idėjos autorė – dailininkė L. Ramonienė. Vėliava pašventinta 1992 m.

Skulptūra „Akcentas“ (Gedimino g. 5). Tris miesto simbolius – geležinkelio bėgius, meldus ir pajuodusius žvirblius – Radviliškio dailės mokyklos mokytojas Darius Kazokas sujungė skulptūroje „Akcentas“, kuri miesto gyventojų ir svečių akį džiugina nuo 1997 m.

Tūkstantmetis Radviliskio kulturos ir poilsio parko aiksteles 1 LB - Kopija Radviliškio parkas Laura Bagučanskytė

Radviliškio miesto kultūros ir poilsio parkas (Radvilų g. 8 A). Parką puošia įvairių medžio drožėjų plenerų, vykusių 2002, 2010, 2011 m., skulptūros, „Karžygių alėja“ – tarptautinio medžio skulptorių ir kalvių plenero dalyvių dovana miestui, minint 600-ąsias Žalgirio mūšio metines. Centre puikuojasi medžio drožėjo Edmundo Gaubo sukurta skulptūra, įamžinusi Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Ją papildė kalvio Stanislovo Špuko kaltos saulutės, kiti metaliniai elementai. Parke įrengti lauko treniruokliai, daugiafunkcė vaikų žaidimo aikštelė, ekstremalaus sporto mėgėjams skirtos rampos važinėti riedučiais, riedlentėmis, BMX dviračiais. Šalia – 2008 m. pastatyta Radviliškio sporto arena ir 2010 m. renovuotas Laisvės Sąjūdžio stadiono kompleksas, kur vyksta vietinės, respublikinės ir tarptautinės reikšmės renginiai.

Skulptūra „Aušrinė“ (1986 m.) (Maironio g. 8). Skulptorius – Jonas Meškeliavičius.

Aušrinė, lietuvių mitologijoje laikoma nepaprasto grožio mergele, skulptūroje pavaizduota jojanti ant buliaus. Aušrinė susijusi su Saule, uždega jai rytais šviesą. Galbūt senovėje šventas Aušrinės gyvulys buvo karvė („Balta karvė subliovė, visos tvoros suskėlė“ – diena aušta).

Radviliškio Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčia (Maironio g. 8). 1597 m. minima Radviliškio katalikų bažnyčia ir parapinė mokykla. Kunigas K. Ausėnas su parapijiečiais 1769 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Ją 1789 m. konsekravo pavyskupis A. Koscia. 1868 m. bažnyčia sudegė. Klebono J. Bortkevičiaus rūpesčiu 1870 m. atstatyta. Ji buvo kryžminio plano, su lieknais bokšteliais. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia sudegė. 1945 m. bažnyčia įrengta mūriniame vokiečių belaisvių statytame pastate. 1991 m. rekonstruota. 2014 m. liepos 18 d. į rekonstruotą bažnyčios bokštą įkelti trys iš vario, alavo ir bronzos lydinio išlieti varpai. Kaip įprasta, kiekvienam suteiktas vardas, iškaltas varpo šone. Didžiausias, 500 kilogramų sveriantis varpas pavadintas bažnyčios globėjos Švč. Mergelės Marijos gimimo vardu. Šiek tiek mažesniam, 300 kilogramų, varpui suteiktas gailestingumo popiežiaus Šv. Jono Pauliaus II vardas. 150 kilogramų sveriančiam varpui išrinktas Lietuvos jaunimo globėjo Šv. Kazimiero vardas. Visi trys varpai buvo gaminami Lenkijoje, senas varpų liejimo tradicijas turinčioje brolių Kruševskių liejykloje.

Radviliškio Švenčiausios Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo bažnyčios medinė varpinė (Maironio g. 8). Pastatyta 1878 m., du kartus degusi. Atstatyta 1984 m. Šalia varpinės – kompozicija „Skausmo ir kančios kelias“, skirta atminti Lietuvos kankinius, tremtinius, politinius kalinius, žuvusius Sibiro platybėse. Ši kompozicija atidengta 1989 m. Jos autoriai – V. Vaicekauskas, A. Dovydaitis ir E. Gaubas. 1995 m. birželio 14-ąją šalia pastatytų Trijų kryžių pašventintas simbolinis „Skausmo ir kančios kelias“ – geležinkelio bėgiai, simbolizuojantys į tremtį iš Radviliškio žmones vežusius ešelonus. Iš lauko akmenų sudėta Atminties sienelė – paminklas negrįžusiems iš tolimųjų Sibiro platybių. Bėgiai sulaužyti, kaip ir ištremtų žmonių likimai. Tarp bėgių – tremtinių sodybų vietas liudijantys akmenys. 2001 m. birželio 14 d., minint tremties 60-metį, prie šio memorialo buvo pasodintas Vilties ąžuoliukas.

Skulptūra „Rytas“ (Dariaus ir Girėno g. 2A). Sukurtas 1979 m. skulptoriaus Aloyzo Toleikio. Vaizduojanti jauną merginą, ryte besiprausiančią prie upelio, skulptūra stilistiškai dera prie fontano ir yra Radviliškio centro puošmena. Ji nuo pat savo atsiradimo turėjo stovėti centriniame miesto skverelyje, bet tada ten pastatyti nuogos merginos skulptūrą reikėjo drąsos, todėl šiam kūriniui buvo parinkta nuošalesnė vieta – tuometinis UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“ kiemelis. 2010 m., atsiradus galimybei, skulptūra perkelta į miesto centrą.

Medžio skulptūra „Lituanica“ (Dariaus ir Girėno g. 32). skirta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-osioms metinėms. Autorius – Kęstutis Benedikas. Sukurta medžio drožėjų plenero dienomis 2013 m.

Paskutinis atnaujinimas: 2023-01-29, 21:56:53