Lapkričio 8 d. – Europos sveiko maisto diena. Europos Komisija inicijavo ją siekdama informuoti Europos Sąjungos gyventojus apie sveikos, subalansuotos mitybos svarbą sveikatai, skatinti visuomenę, ypač vaikus, maitintis sveikai, mažinti neteisingos mitybos sukeliamų susirgimų riziką.

Pastaruoju metu vis plačiau kalbama apie sveiką mitybą. Sveika mityba yra tokia, kai organizmas gauna visų jam reikalingų medžiagų ir energijos idealiam svoriui palaikyti. Respublikinio mitybos centro 1997–1998 metais atliktais suaugusiųjų Lietuvos žmonių gyvensenos ir faktinės mitybos tyrimais nustatyta, kad Lietuvos suaugusiųjų žmonių mityba ypač pasikeitė: smarkiai padidėjo riebalų ir sumažėjo angliavandenių suvartojimas, maiste atsirado daug sveikatai nepalankaus cholesterolio, mityba pasidarė neracionali ir nesubalansuota. Praėjusio  šimtmečio pabaigoje išspausdinti mokslininkų darbai įrodė, kad apie 50 proc. žmonių mirčių tiesiogiai susijusios su netinkama mityba. Daugelį metų buvo skelbiama racionali, vėliau – subalansuota mityba. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu pasaulyje dėl nepakankamos mitybos silpsta 1,2 milijardo žmonių. Numanoma, kad 2009 metais alkstančių padaugės dar 105 milijonais. Mitybos specialistai pažymi, kad yra ir kita medalio pusė – vieni žmonės badauja, kiti kenčia nuo persivalgymo, nutukimo ir jo sukeliamų ligų.

Maistas – energijos šaltinis

Riebus maistas didina cholesterolio koncentraciją kraujyje, todėl siaurėja ir kemšasi kraujagyslės, ant jų sienelių formuojantis aterosklerozinėms plokštelėms, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Žmogus nuolat eikvoja energiją gyvybinėms organizmo funkcijoms palaikyti ir fiziniam darbui atlikti. Dėl pagrindinės energijos apykaitos plaka širdis, palaikoma pastovi kūno temperatūra, sintetinamos tam tikros medžiagos. Pagrindinė energijos apykaita priklauso nuo lyties, amžiaus, svorio, ūgio, fiziologinių organizmo ypatumų ir kitų veiksnių. Ji sudaro apie 60 proc. visos žmogaus eikvojamos energijos. Kita energijos dalis eikvojama judesiams ir fiziniam darbui. Žmogus gauna energijos iš maisto medžiagų. Maisto medžiagų energetinė vertė yra tas energijos kiekis, kurį išskiria vienas gramas medžiagos, oksiduodamasis organizme. Iš vieno gramo riebalų susidaro 9 kcal (37,7 kJ) energijos, iš vieno gramo angliavandenių ar baltymų – 4 kcal (16,7 kJ) energijos. Suaugusio žmogaus kūno svorio pokyčiai geriausiai parodo, ar išlaikoma pusiausvyra tarp gautos su maistu ir išeikvotos energijos. Jei kūno svoris pradeda didėti, vadinasi iš maisto medžiagų susidaro daugiau energijos negu jos eikvojama. Jei kūno svoris mažėja, vadinasi maisto davinio energijos vertė yra per maža, neatitinka organizmo poreikių.

Nutukusių žmonių ligos

Sveika mityba sąlygoja harmoningą vaikų augimą, fizinį ir protinį brendimą, sugebėjimą mokytis, darbingumą. Nepakankama ar netinkama mityba sutrikdo kaulų vystymąsi, normalią skydliaukės veiklą, mažina atsparumą ligoms. Nutukimas tampa vis svarbesne išsivysčiusių šalių sveikatos problema, nes jo paplitimas nuolat didėja. Nutunkama, kai su maistu gaunama daugiau energijos nei jos išeikvojama. Daug energijos turi riebus maistas. Riebalai, palyginti su angliavandeniais ir baltymais, greičiausiai kaupiasi organizme. Fizinio aktyvumo trūkumas taip pat skatina nutukimą. Nutukę žmonės gyvena trumpiau nei turintys normalų svorį. Nutukusiems žmonėms didesnė tikimybė susirgti išemine širdies liga, nes jų organizme didėja mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija, mažėja didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija, didėja trigliceridų koncentracija. Jau buvo minėta, kad nutukusiems dažniau padidėja kraujospūdis, vystosi vėžys. Nutukimas yra pagrindinė susirgimo diabetu, nepriklausomu nuo insulino, priežastis. Nutukus padidėja rezistentiškumas insulinui, mažėja insulino sekrecija. Nutukusiems žmonėms dažniau susidaro akmenų tulžies pūslėje, skauda sąnarius, jie dažniau suserga osteoartritais, artrozėmis, podagra. Žmonių, turinčių antsvorį, psichinė savijauta taip pat būna blogesnė. Dažnas ir gausus cukraus vartojimas, ypač esant blogai burnos ertmės higienai, skatina dantų ėduonies atsiradimą. Per didelis ir per mažas fluoro kiekis maiste taip pat kenkia dantims. Osteoporozės atsiradimas priklauso nuo kalcio kiekio maiste. Žmonių, gaunančių su maistu pakankamą kalcio kiekį, kaulų tankis būna didesnis ir osteoporozės rizika mažesnė. Pakankamas fizinis aktyvumas taip pat padeda išvengti osteoporozės. Dėl jodo trūkumo maiste padidėja skydliaukė, gali sumažėti darbingumas, protiniai sugebėjimai. Ypač pavojinga, kai jodo trūksta nėščioms moterims ir vaikams. Geležies trūkumas maiste gali būti mažakraujystės priežastimi. Mažakraujystė dažniau nustatoma vaisingo amžiaus moterims, vaikams ir seniems žmonėms.

Moksleivių mitybos problemos:
* nevalgo pusryčių;
* užkandžiauja saldžiai ir riebiai – valgomi bulvių traškučiai, bandelės, šokoladas, saldainiai, ledai;
* geria daug saldžių gėrimų;
* mėgsta greitai pagaminamą maistą: dešreles, žuvies pirštelius, picą ir kt.;
* vartoja mažai daržovių;
* bando įvairias dietas, ypač merginos.

Sveikos mitybos rekomendacijos

1. Valgykite maistingą, įvairų, dažniau augalinės nei gyvulinės kilmės maistą.
2. Kelis kartus per dieną valgykite duonos, kruopų, makaronų ar bulvių.
3. Kelis kartus per dieną valgykite įvairių, dažniau šviežių, vietinių daržovių ir vaisių (bent 400 g per dieną).
4. Išlaikykite normalų kūno svorį (kūno masės indeksas – 20–25), kasdien aktyviai fiziškai judėkite.
5. Kontroliuokite riebalų vartojimą (ne daugiau kaip 30% paros maisto davinio energijos); gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keiskite augaliniais aliejais ir minkštais margarinais, sudarytais iš nesočiųjų riebalų rūgščių.
6. Riebią mėsą ir mėsos produktus pakeiskite ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa.
7. Vartokite liesą pieną ir liesus, nesūrius pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį).
8. Rinkitės maisto produktus, turinčius mažai cukraus; rečiau vartokite rafinuoto cukraus,  saldžių gėrimų, saldumynų.
9. Valgykite nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais, duona, neturi viršyti vieno arbatinio šaukštelio (6 g) per dieną. Vartokite druską su jodu.
10. Ruoškite maistą, laikydamiesi higienos taisyklų. Virkite, troškinkite, naudokitės mikrobangėmis krosnelėmis, kad reikėtų dėti mažiau riebalų.

Skaidrė ARMONIENĖ,
Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistė