Sergamumas pandeminiu gripu šiuo metu po truputį mažėja, tačiau žiemos-pavasario metu, kaip ir kasmet, padidėja galimybė susirgti sezoniniu gripu, todėl būtina nuolat rūpintis savo imunitetu ir jį stiprinti.

Imunitetas, arba neimlumas, atsparumas - organizmo savybė apsiginti nuo infekcinės ligos sukėlėjų ar jų išskiriamų nuodų (toksinų). Imunitetas gali būti rūšinis (įgimtas), nespecifinis ir specifinis.

Rūšinis imunitetas yra susiformavęs evoliucijos eigoje ir priklauso nuo paveldėtų genetinių veiksnių.

Nespecifinį imunitetą, saugantį organizmą nuo bet kokios infekcijos, lemia organizmo fiziologinės funkcijos ir barjerai, kurie neleidžia užkratui patekti, o patekusį - sunaikinantys. Šias funkcijas atlieka oda, gleivinės, uždegiminė reakcija infekcijos patekimo vietoje, skrandis, kepenys, pastovus vidinis organizmo pH, limfinė sistema, retikuloendotelinė sistema ir kt.

Specifinis imunitetas yra skirstomas į natūralų ir dirbtinį. Natūralus aktyvus imunitetas susidaro persirgus žmogui kokia nors liga. Patekus mikrobams organizmas aktyviai priešinasi gamindamas prieš juos antikūnus. Natūralaus aktyvaus imuniteto trukmė gali būti skirtinga: persirgus tymais ar vidurių šiltine imunitetas gali likti visam gyvenimui, o persirgus gripu trunka tik apie l metus. Kartais natūralus aktyvus imunitetas įgyjamas ir „buitinės" imunizacijos būdu, kai žmogus pastoviai gauna mažas mikrobų dozes, negalinčias sukelti ligos, tačiau pakankamas imunitetui susidaryti.

Natūralus pasyvus imunitetas įgyjamas gavus jau gatavus specifinius antikūnus. Naujagimiai yra gavę juos iš motinos organizmo per placentą. Maitinant kūdikį krūtimi, su pienu jis gauna ir antikūnus prieš tas ligas, kurioms imunitetą turi jo motina. Šiuo reiškiniu galima paaiškinti tai, kad krūtimi maitinami kūdikiai rečiau serga, geriau auga ir vystosi. Natūralus pasyvus imunitetas yra trumpalaikis.

Dirbtinis aktyvus imunitetas yra sudaromas siekiant apsaugoti žmogų nuo tam tikros infekcinės ligos. Tuo tikslu vakcinų pavidalu į organizmą įvedami antigenai, prieš kuriuos organizmas aktyviai gamina antikūnus, todėl ši apsauga suveikia ne iš karto. Pakankamam antikūnų kiekiui pasigaminti reikia kelių savaičių.

Kaip matome, imuninė sistema – sudėtingas organų ir ląstelių kompleksas, saugantis nuo svetimų agentų (bakterijų, virusų, parazitų, toksinų, svetimkūnių ir kt. medžiagų) patekimo į organizmą ir palaiko jį sveiką ir stiprų. Taigi tai yra ta „gynybos armija“, kuri saugo organizmo sienos vartus nuo „užpuolikų“. Ir, reikia pabrėžti, retai pralaimi, tačiau, kai taip atsitinka, susergama infekcine liga.

Tačiau imunitetas turi ir įvairiausių ,,priešų“. Daugybė aplinkos veiksnių slopina imuninę sistemą, tarp jų chemikalai, naudojami buityje, besaikis antibiotikų vartojimas, begalė priedų, pesticidų, konservantų, augimo hormonų, sunkiųjų metalų maiste, kurį valgome, kiti aplinkos teršalai ir, aišku, stresas. Silpnesnis imunitetas pagyvenusių žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis, vartojančiųjų imuninę sistemą slopinančių vaistų, besilaikančiųjų griežtos ar nevisavertės dietos.

Reikėtų susirūpinti, jei pastebime nusilpusios imuninės sistemos požymius: pasikartojančios infekcijos, ilgai gyjančios žaizdos, lėtinis viduriavimas, burnos, makšties ar sisteminė (išplitusi) kandidozė (pienligė), nuovargis, apatiškumas.

Kai kurie mūsų įpročiai silpnina imuninę sistemą: nesaikingas cukraus vartojimas - daugiau kaip 100 g cukraus (8 arbat. š.), kas atitinka 2 skardines gazuoto gėrimo, gali sumažinti leukocitų galimybę gaminti antikūnus (jie kovoja su infekcija) net 40 proc. Šis efektas pasireiškia per 30 min.

Piktnaudžiavimas alkoholiu. Jis pasižymi analogišku efektu (kaip cukrus) ir sutrikdo mitybos visavertiškumą, kadangi organizmas sunaudoja daug vitaminų ir mineralų jam nukenksminti. Šis poveikis pasireiškia, jei per parą vartojama daugiau nei 1 gėrimo porcija, kurią atitinka ~ 350 ml alaus, ~150 ml vyno ar ~ 30 ml stipraus likerio.

Maisto alergenai. Dėl jų didėja žarnyno gleivinės ląstelių sienelių pralaidumas, todėl mikroorganizmams lengviau prasiskverbti pro jas ir įsikurti organizme.

Besaikis riebalų vartojimas. Nutukę žmonės serga dažniau ir yra imlesni infekcijų sukėlėjams.

Kaip išlaikyti stiprų imunitetą?

• Miegokite ne mažiau nei 7–8 val. per parą.
• Kruopščiai plaukite rankas. Atrodo nereikšminga, bet tai vienas svarbiausių būdų apsisaugoti nuo mikrobų. 
• Vartokite daug skysčių (apie 2 litrus per parą). Pakankamai vandens turinčios audinių ląstelės atsparesnės virusams.
• Laikykitės sveikos mitybos pagrindų. Nepakankama mityba, svorio sumažėjimas (kai gaunama mažiau nei 1200 kcal per parą), kaip ir persivalgymas, silpnina imuninę sistemą.

Teigiamą įtaką daro vitaminai ir mineralai

Vitaminas A gerina imuninės sistemos veiklą, mažina infekcijos riziką.

Naudingas vitaminai B6 (yra bulvėse, špinatuose, bananuose, kalakutienoje, pupelėse, riešutuose, grūduose, ) ir B12 (yra mėsoje, piene, žuvyje), folio rūgštis.

Vitaminas C stimuliuoja baltąsias kraujo ląsteles (leukocitus), kurios gamina antikūnus; jo poveikis sustiprėja derinyje su vit. E. Ypač rekomenduojama vartoti peršalimo ligų profilaktikai, manoma, kad šiuo požiūriu jis efektyviausias. Natūraliai jo yra apelsinuose, citrinose, greipfrutuose, kopūstuose, raudonoje, žalioje paprikoje.

Naudingo vitamino E yra augalų aliejuose, sėklose, grūduose.

Cinkas dalyvauja leukocitų gamyboje ir aktyvacijoje, skatina antikūnų produkciją. Jo poveikis sustiprėja derinant su kitu mikroelementu – antioksidantu selenu. Be to, jis slopina viruso (pvz., gripo) dauginimąsi organizme ir jo patekimą į kvėpavimo takų ląsteles. Juo turtingos jūros gėrybės, tamsi mėsa, pupelės. 
Selenas padidina kovojančių ląstelių skaičių. Šaltiniai: žuvis (tunas), jūros gėrybės, mėsa, daržovės, rudi ryžiai, kviečiai, riešutai, sūris, saulėgrąžos.

Magnis taip pat teigiamai veikia imuninę sistemą. Daug jo yra riešutuose, pupelėse, grūduose, daugumoje daržovių.

Gerų „pagalbininkų“ galima rasti augalų pasaulyje

Ežiuolė ne tik stimuliuoja ląsteles, kovojančias su infekcijos sukėlėjais (bakterijomis, virusais), bet ir padidina tokių medžiagų, kaip interferonas, – „antimikrobinio ginklo“ ir kt. kiekį.

Peršalimo metu efektyvus ženšenis. Nerekomenduojama vartoti ūminės infekcijos metu, esant padidėjusiam kraujospūdžiui. Perdozavus, galimas priešingas, t.y. imuninės sistemos slopinimo poveikis.

Antibakterinėmis ir antivirusinėmis savybėmis pasižymi česnakas. Jis labai efektyvus peršalus. Tam pakanka suvalgyti 1–3 arbatinį šaukštelį šviežio česnako miltelių. Jeigu vartojate krešumą slopinančių preparatų, pasitarkite su savo gydytoju.

Reguliarūs fiziniai pratimai po 30–45 min. bent 3–4 kartus per savaitę stiprina imuninę sistemą. Pradėkite palaipsniui (5–10 min.), nepersitempkite, bet nebijokite prakaituoti. Svarbiausia – tai turi teikti malonumo ir gerinti nuotaiką. Spartus vaikščiojimas gryname ore 30–40 min. 5 dienas per savaitę didina atsparumą infekcijoms, lyginant su pasyviu „gulėjimu ant kušetės”.

• Kontroliuokite lėtines ligas ir periodiškai lankykitės pas gydytoją.
• Venkite streso ir mokėkite jį įveikti. Tam tinka ilgas pasivaikščiojimas, masažas, meditacija, joga, relaksacijos pratimai.

Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro informacija