Onkologinės ligos – viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų mūsų šalyje ir visame pasaulyje. Nacionalinės sveikatos tarybos (NST) teigimu, sergamumo vėžiu ir mirtingumo nuo šios ligos rodikliai ir jų kitimo tendencijos Lietuvoje nėra patenkinami – sergamumas piktybiniais navikais didėja.

Apie 20 mln. žmonių visoje planetoje šiandien gyvena sirgdami vėžiu. Negalima sakyti, kad sergamumo didėjimas susijęs tik su geresniu išsiaiškinimu ar tik su mūsų gyvenimu būdu. Visa tai kartu lemia grėsmingus statistinius skaičius. Nesveiki žalingi įpročiai daro didelę įtaką onkologinių ligų išsivystymui. Jau niekas nediskutuoja dėl rūkymo poveikio plaučių vėžio išsivystymui. Vis daugiau imta kalbėti apie mitybos įtaką onkologinėms ligoms.

Onkologinės ligos vystosi tada, kai kurio nors organo ląstelė mutuoja dėl kancerogeninių medžiagų poveikio ir gauna impulsą sparčiai daugintis. Tuomet naujų ląstelių kolonija užima funkcionuojančių ląstelių vietą ir pažeistas organas nebesugeba daugiau atlikti savo funkcijos. Labai svarbu laiku diagnozuoti ligą ir sustabdyti jos vystimąsi dar ankstyvoje stadijoje.

Pasaulio sveikatos organizacija pateikia sąrašą rizikos veiksnių, galinčių nulemti onkologinių ligų išsivystymą. Gaila, bet žmonėms sunku suvokti, jog susirgti galima dėl tokių paprastų dalykų, kaip kasdienis rūkytų gaminių valgymas, viena kita cigaretė per dieną, gyvenimas užterštame mieste ar neramaus požiūrio į aplink vykstančius dalykus. Sunkmečio metu žmones kamuoja nežinia, jie jaučia stresą dėl baimės būti atleisti iš darbo, kai kurie labai pasineria į darbą, aukodami savo poilsio valandas. Kardiologai ligoninių palatose kasdien išvysta jaunus vyrus, patyrusius širdies smūgį ar priešinfarktinę būklę. Kažkas praranda darbą, kažkas santaupas...

Sunkesni ar lengvesni ekonominiai periodai praeina. Svarbu nepamiršti pagrindinio dalyko – savo sveikatos. Kai ji prarandama, nuostolis būna nepamatuojamai didelis.

Pastaraisiais metais Lietuvoje išliko polinkis didėti sergamumui ir mirtingumui nuo piktybinių navikų. 2004 m. Lietuvoje buvo nustatyti 15 945 nauji vėžio atvejai, t.y. 5,6 proc. daugiau nei 2003 metais. 38 proc. ligonių buvo nustatyta III – IV stadijos diagnozė. Šalyje 2004 m. piktybiniais navikais sirgo 66 309 gyventojai (apie 2 proc. visų gyventojų). Sergamumas piktybiniais navikais Lietuvoje nuo 1990 m. iki 2005 m. padidėjo beveik 78,7 proc., mirtingumas – 31,9 proc. Remiantis statistiniais duomenimis 2007 m. Lietuvoje sergamumo piktybiniais navikais buvo užregistruoti 16295 atvejai (rodiklis 100 000 gyv. - 482,7). Naujai susirgusių Lietuvoje 2008m. pabaigoje užregistruota – 16 117 (rodiklis 100 000 / 479,9).

Didžiausias sergamumas moterų tarpe yra krūties piktybiniais navikais, antroje vietoje – odos piktybiniai navikai, trečioje – gimdos kūno, o ketvirtoje gimdos kaklelio piktybiniai navikai. Krūties vėžys užima pirmą vietą onkologinėmis ligomis sergančių moterų mirtingumo rodiklių struktūroje – jis yra 1/5 nuo onkologinių ligų mirštančių moterų mirties priežastis. Sergamumas krūties vėžiu nuolat didėja.

Mamografinis tyrimas leidžia aptikti labai nedidelių matmenų pakitimus krūtyje, kurių dar negalima apčiuopti pirštais. Tokia programa nuo 2005 metų vykdoma ir mūsų šalyje. Lietuvoje ši programa numato nemokamą abiejų krūtų rentgeninį (mamografinį) tyrimą 1 kartą kas dveji metai kiekvienai 50-69 metų amžiaus moteriai. Siekiama, kad, atliekant tyrimą kas dveji metai, krūties vėžys, jei moteris juo susirgtų, būtų nustatytas ankstyvos stadijos ir sėkmingai išgydytas.

Moterys, kurios yra jaunesnės ir pagal programą nėra įtraukiamos į atrankinius mamografinius tyrimus, bet turi artimų giminaičių sirgusių krūties ar kiaušidžių vėžiu, ir dėl to jų rizika susirgti krūties vėžiu didesnė, turėtų pasikalbėti su šeimos gydytoju dėl jų krūtų tyrimo. Šioms moterims mamogramas reikėtų atlikti ir nelaukiant, kol joms sukaks 50 metų.

Gimdos kaklelio vėžio profilaktikos pagrindas yra savalaikė ikivėžinių būklių diagnostika. Jas nustačius ir pašalinus, užkertamas kelias vėžiui atsirasti bei vystytis. Atrankinis moterų patikrinimas dėl gimdos kaklelio patologijos Suomijoje pradėtas vykdyti daugiau kaip prieš 40 metų. Jo rezultatai akivaizdūs: Suomijos moterų sergamumas gimdos kaklelio vėžiu 4-5 kartus mažesnis nei Lietuvos moterų. Lietuvos Sveikatos Ministerijos įsakymu nuo 2004 m. liepos 16 d. pradėta gimdos kaklelio vėžio patikros programa. Šios programos tikslas yra informuoti Lietuvos moteris apie gimdos kaklelio vėžio patikros naudą, pakviesti atvykti į gydymo įstaigą tyrimo atlikimui bei gautų rezultatų įvertinti, o prireikus - nukreipti savalaikiam ligos gydymui. Patikroje turėtų dalyvauti visos 30-60 m. amžiaus moterys. Pagrindinis patikros metodas – onkocitologinis tepinėlis nuo gimdos kaklelio ( vadinamas Pap testas).

Vyrų tarpe didžiausias sergamumas priešinės liaukos vėžiu, antrojoje vietoje, plaučių, trachėjos bronchų piktybiniai navikai, trečiojoje vietoje odos, o ketvirtojoje skrandžio piktybiniai navikai.

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų amžiaus bei vyrams nuo 45 metų amžiaus, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Per 5 metus turėtų būti patikrinta daugiau kaip 80 proc. šio amžiaus vyrų.

Mažiau populiarus tyrimas – storosios žarnos. Tačiau sergamumas šios srities vėžiu kasdien grėsmingai didėja. Reikėtų peržengti per keistus savo įsitikinimus ir apsaugokite save nuo nemalonios kovos su vėžiu.

Galiausiai kalbant apie vėžį būtina paminėti dar vieną svarbų dalyką. Ilgą laiką buvo manoma, kad vėžys yra vyresnių žmonių liga. Tokia nuomonė susidarė todėl, kad vėžiu kur kas dažniau sergama po penkiasdešimties. Tiesa, kad dažniausiai vėžiu serga žmonės, vyresni kaip šešiasdešimt penkerių metų, tačiau taip pat tiesa, kad pastaraisiais metais vis dažniau vėžiu serga vaikai. Šio reiškinio priežastys nėra visiškai aiškios. Panašu, kad čia gali turėti įtakos aplinkos ir mitybos veiksniai. O į klausimą, kodėl vėžiu dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, aiškaus atsakymo taip pat nėra. Pasak vienos teorijos, tai lemia susilpnėjusi „imuninė priežiūra". Naujausi moksliniai atradimai pateikia kitas galimas vėžio priežastis, minimos įvairios ląstelių anomalijos, dėl kurių šios praranda sugebėjimą reguliuoti savo normalų gyvavimo ciklą.

Šiuolaikinis mokslas ir toliau tiria ląstelinius, genetinius ir molekulinius pokyčius, dėl kurių žmonėms išsivysto vėžys. Nėra abejonės, kad tobulėjant tyrimo metodams bei technologijoms, mūsų žinios nuolatos atsinaujins ir plėsis.

Pajutus negalavimus visada geriau kreiptis į savo šeimos gydytoją, atlikti tyrimus, išsiaiškinti sutrikimų priežastis, nes panašūs simptomai lydi ir daugelį kitų ligų.

Radviliškio rajono Visuomenės sveikatos biuro informacija