Encefalitas – infekcinė nervų sistemos liga, pažeidžianti galvos smegenis. Sukeliamas uždegimas, kuris pažeidžia tam tikras galvos smegenų vietas. Dažniausiai sukėlėjai yra virusai: erkinio encefalito, tymų, epideminio parotito (kiaulytės), pūslelinės (Herpes virusai), enterovirusai, adenovirusai, kiti sukėlėjai retesni.

Lietuvoje dažniausias encefalitas – erkinis. Erkinio encefalito virusą platina erkės. Juo užsikrečiama įkandus erkei arba vartojant maistui nepakankamai termiškai apdorotą sergančių karvių, ožkų pieną. Lietuva laikoma didelio sergamumo erkių platinamomis ligomis zona. Didžiausias sergamumas Vidurio Lietuvoje (Šiaulių, Panevėžio, Kauno apskrityse) nuo gegužės iki spalio (ypač liepos-rugsėjo) mėnesio. Erkės mėgsta drėgnas vietoves ir prieblandą, todėl dažniausiai randamos lapuočių miškuose, tankiuose jaunuolynuose, soduose, sodybose, net miestų parkuose.

Erkė įsisiurbia į tas kūno vietas, kur oda ploniausia – kaklą, paausius, kirkšnį, pažastį, kojų ar rankų lenkimo vietą. Prieš įsisiurbdama erkė kartu su seilėmis suleidžia nuskausminamųjų medžiagų, todėl kaip įkanda nejuntama. Erkė prisisotina, kai padidina savo kūno masę 100-200 kartų. Tada ji lengvai atsikabina ir nukrenta.

Encefalitui būdingi galvos smegenų pažeidimo simptomai: dvejinimasis, neaiškus matymas, veido perkreipimas, klausos, uoslės, kalbos, rijimo sutrikimai, galūnių pasilpimai ar net paralyžiai, pusiausvyros nestabilumas, užtirpimai, šlapinimosi/tuštinimosi sutrikimai. Pasitaiko epilepsiniai priepuoliai. Gali pakisti suvokimas, atmintis, elgesys, orientacija aplinkoje, laike, savyje, kartais pasitaiko miego sutrikimų. Sergant encefalitu, būna įvairaus laipsnio sąmonės slopinimas: vangumas, nenoras veikti, mieguistumas, sunkesniais atvejais ligonis gali menkai ar visiškai nereaguoti į aplinką. Ligos pradžia paprastai esti ūmi ar  net žaibinė.

Sirgusių žmonių dispanserizaciją vykdę gydytojai neuropatologai (188 stebėti asmenys) pagal Vilniaus universiteto parengtą planą siekė nustatyti liekamųjų reiškinių dažnumą, jų pobūdį, sunkumą. Stebėjimai buvo pradėti praėjus 6 mėnesiams po susirgimo dienos. Visiškai pasveikę buvo pripažinti 67 asmenys (35,6 proc.), 121 asmeniui (64,4proc.), praėjus 6 mėn. – 6 metams nuo ligos pradžios, buvo konstatuoti įvairūs persirgtos ligos liekamieji reiškiniai. Kiekvienam jų buvo likę po kelis liguistumo požymius:

- atminties susilpnėjimas                  - 85  ( 45,2 proc.)
- psichikos pakitimai                        - 21  (11,2 proc.)
- miego sutrikimai                            - 56  (29,8 proc.)
- galvos skausmai                             -114 (60,6 proc.)
- raumenų silpnumas                        - 34  (18,1 proc.)
- klausos, lygsvaros sutrikimas        - 22  (11,7 proc.)
- regėjimo susilpnėjimas                  - 10  (5,3  proc. )
- uoslės, skonio sutrikimas               - 2    (1,1 proc. )
- šlapimo nelaikymas naktimis        - 5   (2,6 proc. )
- lytinė impotencija                          - 7   (3,7 proc.)
- darbingumo sumažėjimas              - 78 (41,5 proc.)
- suteiktas invalidumas                    -  14 (7,4 proc.)

Penki asmenys vykdyto tyrimo metu nuo erkinio encefalito mirė. Užsikrėtus erkiniu encefalitu vartojant nevirintą karvės pieną, ligos eiga ir jos pasekmės buvo lengvesnės, nei užsikrėtus po kontakto su erkėmis.

Greičiausiai jokia naujiena, kad efektyviausias būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito – skiepai. Skiepytis niekada ne vėlu, nes susidaro ilgalaikis imunitetas.

Į miškus ir parkus reikia eiti tinkamai apsirengus. Reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais : viršutinė aprangos dalis turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo. Kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie  kojų. Galvą taip pat reikia saugoti: apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę. Parėjus namo, būtina apžiūrėti visą kūną. Nusivilktus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje, mat sausame ore erkės išgyvena labai trumpai. Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia nedelsiant pašalinti. Jei nėra galimybių tuo metu kreiptis į medikus, erkę suimkite kuo giliau pirštais ar pincetu ir ištraukite. Įsiurbimo vietą patepkite dezinfekuojančiu tirpalu. Jei po įkandimo odoje atsiranda rausva, nuo kelių iki keliolikos centimetrų pločio plintanti dėmė, skauda galvą, pakyla temperatūra, apima bendras silpnumas, būtina kreiptis į gydytoją ir neužmiršti pasakyti apie įsisiurbusią erkę.

Erkę galima atbaidyti specialiomis medžiagomis – repelentais. Jie gali būti aerozoliai, tepalai, kremai, pieštukai arba garuojantys prietaisai. Jie erkes atbaido nuo 15 min. iki 10 val., dažniausiai 4-6 val. – tai priklauso nuo repelento rūšies, panaudojimo būdo, aplinkos sąlygų, vabzdžių jautrumo repelentui.

Visuomenės sveikatos biuro informacija