Rugsėjo 21-oji – Tarptautinė Alzhaimerio ligos diena. Lietuvos Alzhaimerio ligos asociacija įsteigta 2003 m. Asociacija rūpinasi padėti neturtingiems šia liga sergantiems žmonėms, atkreipti visuomenės dėmesį į pirminius ligos požymius, leidžia informacinį žurnalą „Alzhaimerio liga. Kas tai?“.

Alzhaimerio ligos (AL) sukelta demencija yra viena pagrindinių vyresniojo amžiaus žmonių psichikos sutrikimų formų. Ja sergančiųjų kasmet daugėja. Šiuo metu pasaulyje yra 18 mln. šia liga sergančiųjų vyresnio amžiaus pacientų, tačiau tik mažiau nei kas ketvirtas yra gydomas. Lietuvoje tokių ligonių skaičius siekia apie 30 tūkstančių, bet, Valstybinės ligonių kasos duomenimis, gydosi tik 700.

Atskirų pacientų bei šeimų, ir valdžios institucijų supratimas apie demenciją priklauso nuo tikslios ir nuoseklios diagnozės. Anksti nustačius diagnozę ir suteikus pagalbą, gali pavykti sustabdyti ligos progresavimą, kad ji nepasiektų vėlyvos stadijos, ir tokiu būdu atitolinti paciento guldymą į gydymo įstaigas, taip sumažinant dideles paskutinės pagalbos (ilgalaikės priežiūros) išlaidas.

Fizinis ir psichinis demencijos poveikis yra negrįžtamas, paveikiantis tiek asmens elgseną, tiek jo santykius su kitais asmenimis. Labai svarbu žinoti simptomus, jų pasireiškimo būdus bei pasekmes, kurios turi įtakos tiek ligonio šeimos nariams, tiek bendruomenei. Psichinė liga labai dažnai yra pripažįstama kaip nesuderintina su visuomenės, kurioje ligonis gyvena, normomis ir tradicijomis. Tai gali paskatinti atstūmimą ir netgi socialinę atskirtį, kuri paveikia tiek ligonį, tiek jį slaugančius asmenis, ypač tuomet, kai abi pusės yra emociškai susijusios. Siekiant sumažinti šį nesuderinamumą ar trikdantį elgesį, neretai griebiamasi smurto, užgauliojimų, peikimo ir kritikos.

Vyresnių žmonių elgesiui labai svarbi juos supanti aplinka, todėl rekomenduojama, kad ji būtų artima ir pažįstama pacientui. Svarbus yra dienos režimas, kuris turi būtų įprastas ir minimaliai dirginantis. Pacientus, kurių kognityvinės funkcijos yra mažai pažeistos, galima mokyti teisingo elgesio, valdyti kylantį pyktį, socialinių, kalbos sugebėjimų, išmokyti atsipalaiduoti, spręsti iškylančius sunkumus. Pastebėta, kad agresyvus elgesys yra dažnesnis sergant sunkesne demencija, todėl psichologinius gydymo metodus yra sunku pritaikyti.

Patarimai artimiesiems, slaugantiems sergančiuosius Alzhaimerio liga

* Jeigu Jums ar Jūsų artimajam nustatė Alzhaimerio ligą, nepulkite į paniką. Tai nieko nepadės. Nusiraminkite ir stenkitės atsiminti, kad nervai ir pyktis nieko gera neduos.
* Nesiginčykite su ligoniu. Jis vis tiek visada teisus. Neįrodinėkite, kad jis ligonis. Dažniausiai jis įrodys, kad Jūs pats ligonis. Jei ligonis nepripažįsta ligos, tai ir nereikia. Juk nuo to niekas nesikeičia.
* Alzhaimerio liga yra neurologinis susirgimas. Todėl atsargiai! Nereikia priprasti prie antidepresantų, raminamųjų, slopinamųjų ir kitokių cheminių psichotropinių vaistų. Tai išbalansuoja ligonio psichiką, o vargai dėl to tenka Jums.
* Nepamirškite savęs! Rūpinkitės ir savimi! Tausokite savo nervus ir psichinę pusiausvyrą! Jeigu Jums, prižiūrinčiam Alzhaimerio liga sergantį ligonį, pasidarys blogai, niekas kitas Jūsų artimojo taip gerai neprižiūrės ir nepasirūpins. Žinoma, jei tas ligonis Jums yra brangus žmogus...
* Būtinai pasilikite sau gyvenimo, veiksmų erdvės. Neskubėkite, nepulkite pildyti ir daryti viską, ko Jūsų ligonis įsigeidžia. Vieną minutę jis nori, pvz., bulvių košės, o po kelių minučių jau nori arbatos. Viskas, ką Jūs pagaminsite, tiks, svarbu, kad tai būtų šviežia ir maistinga. Juk labai dažnai ką tik pavalgęs ligonis kitam šeimos nariui guosis, kad jam neduoda valgyti! Bet Jūs nesiginčykite. Nedavėt, tai nedavėt.
* Kalbėkite trumpais sakiniais. Neužduokite iš karto daug užduočių.
* Leiskite žmogui dirbti įprastus darbus. Nekeiskite daiktų vietos. Neatimkite jo mėgstamų užsiėmimų. Žinoma, turite prižiūrėti, ar nedaro ko nors netinkamo.
* Kiekvienas žmogus turi mėgstamus rūbus. Jei susidėvėjo, pakeiskite juos kaip nors gudraudamas, pvz., kad išnešėte į cheminę valyklą ar atidavėt siuvėjui pataisyti.
* Ligonis gali labai pamėgti cukrų, ir gana didelėmis dozėmis. Tiesiog paslėpkite, kad šis produktas nebūtų matomas, lengvai prieinamas. Bet į arbatą ar kavą įdėkite daugiau nei įprasta.
* Jei Jūsų prižiūrimas žmogus mėgsta vienas išeiti – nieko baisaus, jei tame name ir vietovėje gyvenate seniai. Tik būtinai įdėkite į kišenę raštelį su jo vardu, užrašykite vieną ar kelis telefono numerius ekstra atvejui. Jeigu ligoniui tai nauja vieta – labai daug pavojų, kad žmogus gali pasiklysti. Būkite budrūs!

Daugėja įrodymų, kad protinė veikla ir stimuliavimas – mokymasis visą gyvenimą ir socialinė sąveika – sumažina demencijos, įskaitant Alzhaimerio ligą, atsiradimo riziką. O neveiklumas, priešingai, yra rizikos veiksnys. Yra įrodymų, pagal kuriuos galima teigti, kad žmonėms, pasiekusiems pensinį amžių, bet atitinkamai neprisitaikiusiems, išėjimas į pensiją veikia kaip su amžiumi susijusio pažinimo nykimo katalizatorius.

Ankstyvomis ligos stadijomis rekomenduojama atmintį lavinti paprastais pratimais, taip pat rašyti dienoraštį ar raštelius su svarbiomis pastabomis. Vėliau demencija sergančiam asmeniui skiriami įvairūs medicininiai preparatai. Ligai progresuojant, toks asmuo nesugeba savimi pasirūpinti ir jam reikia nuolatinės globos. Rūpintis demencija sergančiu asmeniu gali būti labai sunku. Juo besirūpinantys artimieji pagalbos gali ieškoti specialiose grupėse.

Informaciją parengė Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuras