Nuo 1979 m. kiekvienų metų spalio 16 d. minima Tarptautinė maisto diena. Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie lietuvių mitybą atsirado XVI a. Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimo pradininkas buvo V. Lašas. 1933 m. Lietuvos ūkininkų mityboje baltymai sudarė 11 proc. paros raciono, riebalai – 17 proc. ir angliavandeniai – 70 proc.. Respublikinio mitybos centro 2003 m. atliktais suaugusiųjų Lietuvos žmonių gyvensenos ir faktinės mitybos tyrimais nustatyta, kad Lietuvos suaugusiųjų žmonių mityba ypač pasikeitė: smarkiai padidėjo riebalų ir sumažėjo angliavandenių suvartojimas, maiste atsirado daug sveikatai nepalankaus cholesterolio, mityba pasidarė neracionali ir nesubalansuota.

Psichologiniais tyrimais buvo nustatyta, kad žmonės valgo dėl šių priežasčių:
• Energijai ir maisto medžiagoms papildyti;
• Relaksacijai (valgydamas jaučia atsipalaidavimą);
• Bendravimui (susirenka prie skaniais valgiais dengto stalo);
• Savęs įvertinimui (valgo labai brangius maisto produktus, pvz., 5 kartus per dieną juoduosius ikrus);
• Nesėkmių kompensavimui (nesiseka šeimoje, darbe);
• Reakcijos į stresą (50 proc. žmonių streso metu valgo daugiau ir dėl to nutunka);
• Maistą priima kaip dovaną (mažam vaikui už gerą darbą duodamas saldainis);
• Valgo dėl estetinio poreikio (gražiai dengtas stalas, papuoštas maistas).

Žmogus, vartodamas augalinius ir gyvūninius maisto produktus, gauna visų jam reikiamų maistinių medžiagų, tačiau pastaruoju metu maistas vis dažniau tampa ligų (nutukimo, aterosklerozės, diabeto, infarkto, ir kt.) priežastimi.

Pagrindiniai sveikos mitybos principai:
1. Saikingumas. Net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, yra kenksminga sveikatai.
2. Įvairumas. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, nes su maistu organizmas gauna apie 40 rūšių maistinių medžiagų.
3. Subalansavimas. Mitybos subalansavimas – tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis.

Sveikos mitybos taisyklės:

1. Valgyti kiek galima įvairesnį maistą. Valgant kuo įvairesnį maistą bus mažesnė tikimybė, kad kai kurių medžiagų truks organizmui ir dėl to atsiras sveikatos sutrikimų. Kasdien valgant maisto produktus iš įvairių maisto produktų grupių, galima užtikrinti įvairovę.
2. Būtina išlaikyti normalų kūno svorį. Kai kūno svoris viršija normalų, iškyla aterosklerozės pavojus. Padidėja cholesterolio kiekis kraujyje, o tai – ankstyvos aterosklerozės, priešlaikinio infarkto ar insulto rizikos veiksnys. Padidėja rizika susirgti cukriniu diabetu, tulžies pūslės akmenlige, moterims – didesnė rizika turėti nėštumo patologiją ir dažnesnes komplikacijas gimdymo metu. Dažnai mes nežinome savo kūno masės ir, nors ir esame nutukę, galvojame esą normalaus svorio. Nutukimas – per didelis riebalų susikaupimas riebalinėse ląstelėse ar (ir) riebalinių ląstelių skaičiaus padidėjimas žmogaus organizme, kuris yra žalingas sveikatai. Nutunkama, kai valgoma per daug, o dirbama, judama, sportuojama per mažai.
Kūno svoriui įvertinti naudojamas kūno masės indeksas (KMI): kūno masė (svoris) dalinama iš ūgio kvadratu. Taigi:
• jeigu KMI 18,5 – žmogaus kūno svoris nepakankamas, yra rizika susirgti tam tikromis ligomis dėl maisto trūkumo;
• jeigu KMI = 18,5–24,99 – kūno svoris normalus, rizika susirgti minimali;
• jeigu KMI = 25–29,99 – yra nežymus antsvoris, rizika susirgti dar nedidelė, bet jau būtina susirūpinti savo svoriu ir mityba;
• jeigu KMI = 30 ir daugiau, žmogus nutukęs, dėl netinkamos mitybos yra didelė rizika susirgti medžiagų apykaitos, širdies ir kraujagyslių, virškinimo bei kitomis ligomis.
Būtų nuostabu, jei visą gyvenimą išliktų ideali kūno masė – KMI = 22.
3. Pasirinkti maistą, turintį mažai riebalų, ypač sočiųjų, ir cholesterolio. Cholesterolio kiekį kraujyje didina per didelis maisto kaloringumas, per gausus sočiųjų riebalų rūgščių vartojimas. Daug sočiųjų riebalų rūgščių yra riebioje mėsoje, kiaušiniuose, nenugriebtame piene, grietinėlėje, grietinėje, riebiame sūryje, svieste. Norint, kad cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje būtų normali, rekomenduojama atkreipti dėmesį į šiuos patarimus:
• suvartojamo maisto kaloringumas neturi viršyti organizmo poreikio;
• kuo mažiau vartoti riebalų;
• maiste turi būti didelis kiekis polinesočiųjų riebalų rūgščių;
• valgyti daug maisto produktų, kurių sudėtyje didelis maistinių skaidulų (ląstelienos) kiekis;
• maistinių skaidulų žmogaus paros norma yra 20–30 g.;
• per parą su maistu gaunamo cholesterolio kiekis neturi viršyti 300 mg.
4. Valgyti kuo daugiau įvairių daržovių, vaisių, uogų ir grūdų produktų. Apie 55–60 proc. energijos į žmogaus organizmą turi patekti angliavandenių, ypač polisacharidų, pavidalu. Šių angliavandenių gausu daržovėse, bulvėse, grudų produktuose, duonoje, ankštiniuose. Sveikos mitybos pagrindą sudaro grūdų produktai, duona ir batono kepiniai. Šių produktų vartojimas praktiškai neribojamas. Daržovės, vaisiai, grūdų produktai, ankštiniai yra maistinių skaidulų šaltinis. Maistinių skaidulų paros norma 20-30 g. Jų minimumas ne mažesnis kaip 12 g, maksimumu laikoma 32 g per parą.
5. Vartoti kuo mažiau (kiek tik įmanoma) cukraus ir saldumynų. Per gausus saldumynų vartojimas skatina antsvorio atsiradimą. Saldumynus, cukrų ir cukraus gaminius, saldintus gėrimus rekomenduojama vartoti retai. Cukraus įtakoje mažėja gerojo cholesterolio kiekis, cukraus perteklius mažina vitaminų kiekį organizme. Saldumynus mėgstantiems žmonėms dažnai trūksta vitamino B6. Jei suvalgius 25 g cukraus jo tiekiama energija neišeikvojama, šis cukrus virsta 10 g riebalų (trigliceridu), kurie yra viena iš ankstyvos aterosklerozės vystymosi priežasčių.
6. Vartoti kuo mažiau valgomosios druskos. Per gausus valgomosios druskos vartojimas yra padidėjusio kraujospūdžio vienas iš esminių rizikos veiksnių. Valgomosios druskos rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 5 g per dieną.
7. Riboti alkoholio vartojimą. Nuolatinis ir gausus alkoholio vartojimas kenkia smegenims, kepenims ir kitiems gyvybiškai svarbiems organams. Alkoholis didina arterinį kraujospūdį, jo skilimo produktai toksiškai veikia širdies raumenį, gali sutrikti širdies ritmas. Sistemingai vartojant alkoholinius gėrimus, susergama kasos ūmiu bei lėtiniu uždegimu.

Radviliškio rajono Visuomenės sveikatos biuro informacija