Prisimindami Europos supratimo apie antibiotikus dieną, lapkričio 19 d., norime priminti apie antibiotikų svarbą ir paskatinti atsakingai juos vartoti.

Mikroorganizmai, dar vadinami mikrobais, yra gyvi organizmai ir tokie maži, kad nematomi plika akimi. Jų galima rasti beveik visur. Kai kurie mikrobai yra geri, kai kurie kenksmingi ir gali sukelti ligas. Mikrobai būna skirtingų dydžių ir formų. Daugiau nei 70% bakterijų yra nekenksmingi mikroorganizmai ir ligų nesukelia (nepatogeniniai): natūrali organizmo mikroflora, maisto pramonė. Kitos bakterijos yra patogeninės ir sukelia ligas: išskiria toksinus, nukonkuruoja gerąsias bakterijas, sukelia per ilgą imuninį atsaką – išsivysto chroniškas uždegimas.

Žmogaus organizme yra keletas natūralių gynybinių barjerų, padedančių kovoti su infekcijas sukeliančiais mikrobais: sveika oda neleidžia mikrobams patekti į kūną, skrandyje gaminamos rūgštys gali sunaikinti kai kuriuos mikrobus, ašarose yra mikrobus naikinančių medžiagų ir kt. Mikrobams įveikus natūralius barjerus ir patekus į kūną, su jais ima kovoti organizmo imuninė sistema. Pagrindinės imuninės sistemos ląstelės kovotojos yra baltieji kraujo kūneliai.

Yra tik viena nuo bakterijų ypač veiksmingų vaistų grupė – antibiotikai. Antibiotikai (gr. anti – prieš, bioetikos – gyvybinis) – tai natūraliu ar sintetiniu būdu gaminamos mikroorganizmų, gyvulinės ir augalinės kilmės medžiagos, kurios slopina tam tikrų mikroorganizmų augimą ir dauginimąsi arba net užmuša juos. Antibiotikai yra specialūs vaistai, skirti ligas sukeliančioms bakterijoms naikinti, jie išgydo tik tas infekcijas, kurias sukėlė bakterijos, antibiotikai negydo infekcijų, kurias sukelia virusai.

2006 m. Higienos instituto atliktas tyrimas parodė, kad beveik 60 proc. infekcijų pirminės sveikatos priežiūros įstaigose gydomos antibiotikais. Antibiotikai paskirti 42 proc. suaugusiųjų ir 60 proc. vaikų, sergančių virusinėms kvėpavimo takų infekcijomis, kurių jie negydo. Ligoninėse antibiotikais gydoma apie 31 proc. pacientų. Apie 25 proc. iš jų vaistai skiriami profilaktikos tikslais – dažniausiai po operacijų. Taip pat per dažnai skiriami plataus veikimo spektro antibiotikai. Nors 80–90 proc. atvejų jie padeda, visada lieka rizikingi 10 proc. Tiksliau nustatyti ligos sukėlėją bandoma tik apie 40 proc. atvejų. Kai kurios gydymo įstaigos tikslesnei diagnostikai apskritai neturi sąlygų.

Bakterijų atsparumas antibiotikams

Medicininiu požiūriu atspariu (rezistentišku) vadinamas toks mikroorganizmas, kurio neveikia antibiotikas, vartojamas gydomosiomis dozėmis. Pirmosios atsparios antibiotikams bakterijos (stafilokokai) atsirado praėjus metams nuo pirmojo antibiotiko (penicilino) vartojimo pradžios. Didėjantis bakterijų atsparumas antibiotikams kelia pavojų antibiotikų veiksmingumui ne tik ateityje, bet jau ir dabar. Antibiotikams atsparių bakterijų sukeltų infekcijų vis daugėja, o naujai atrandami antibiotikai neteikia daug vilčių. Buvo manoma, kad atsiradus antibiotikui atsparioms bakterijoms, bus sukurtas kitas antibiotikas. 20–30 metų taip ir buvo, tačiau jau ketvirtus metus kalbama apie tai, kad artimiausius aštuonerius metus naujų antibiotikų sukurta nebus. Nauji pavadinimai atsiranda, tačiau iš tiesų jie taip mažai skiriasi nuo senųjų, kad nėra labiau veiksmingi prieš atsparias bakterijas.

Netinkamas antibiotikų vartojimas yra:
• Kai antibiotikai skiriami nesant būtinybei.
• Kai sunkiai sergantiems pacientams antibiotikų skyrimas atidedamas.
• Kai per dažnai skiriami plataus veikimo spektro antibiotikai arba kai netinkamai naudojami siauro veikimo spektro antibiotikai.
• Kai vartojama netinkama, t.y. per maža arba per didelė antibiotiko dozė.
• Kai gydymas antibiotikais trunka per ilgai arba per trumpai.
• Kai gydymas antibiotikais neatitinka mikrobiologinio tyrimo rezultatų.
• Kai nesilaikoma paskirto gydymo.
• Kai užsiimama savigyda.

Netinkamo antibiotikų vartojimo pasekmės
• Skatina atsparių bakterijų vystimąsi. Jei ir toliau vartosime antibiotikus tokiu tempu, Europa gali susidurti su preantibiotine era, kai įprastos bakterinės infekcijos kaip plaučių uždegimas baigdavosi mirtimi. Taigi, kai reikės antibiotikų ateityje, jie neveiks.
• Naikina gerąsias organizmo bakterijas.
• Sukelia pašalinius reiškinius.

Kaip ir kada vartoti antibiotikus?
• Negerti jų peršalus – peršalimą sukelia virusai, o virusų antibiotikai neveikia.
• Vartoti tik gydytojui paskyrus.
• Nelaikyti antibiotikų likučių.
• Laikytis paskirto gydymo kurso, t. y. dozių, trukmės.

Visuomenės sveikatos biuro informacija