Hipokratas girtuokliavimą pavadino savanoriška beprotyste. Taigi, jau senovėje žmonės žinojo alkoholinių gėrimų žalingą poveikį. Tada alkoholiniai gėrimai buvo silpni, tačiau jau Spartos valstybėje pradėta kovoti su girtuoklyste, įvesti griežti blaivybės įstatymai. Buvo pastebėta, kad girtuokliai tėvai gimdo išsekusius, liguistus, protiškai atsilikusius vaikus, todėl girtuokliaujantys buvo baudžiami viešomis bausmėmis.

Stipresni spiritiniai gėrimai buvo pradėti gaminti 15–18 amžiuje ir ypač paplito Anglijoje. Čia taip pat buvo pradėta riboti alkoholinių gėrimų vartojimą.

Narkotinį alkoholio poveikį pastebėjo rusų akademikai – reflekso teorijos kūrėjas, 1904 m. Nobelio premijos laureatas Ivanas Pavlovas bei žymus XX a. pradžios smegenų veiklos tyrinėtojas Vladimiras Bechterevas. Kartu su kitais mokslininkais jie sukūrė sobriologijos mokslą. Pasak jų, girtavimo priežastys – alkoholio prieinamumas ir visuomenės programavimas per masines informavimo priemones bei naujai susiformavusias tradicijas, kurių metu brukama saikingo ir kultūringo gėrimo programa.

Šiuolaikiniai mokslininkai naudoja PSO klasifikaciją, kuri pagal alkoholio vartojimą šalis skirsto į keletą grupių. Šalis, suvartojanti iki 3 litrų gryno alkoholio vienam gyventojui per metus, priskiriama prie mažai vartojančiųjų, nuo 4 iki 5 litrų – vidutiniškai vartojančių, nuo 6 iki 7 litrų – prie daug vartojančiųjų.

Pernai vienam statistiniam Lietuvos gyventojui, taip pat ir naujagimiams, teko apie 11,4 litrų gryno alkoholio. Žinant, kad 1 litras gryno alkoholio atitinka 2,5 litro degtinės, galima paskaičiuoti, kad viena šeima, susidedanti iš 4 asmenų (11,4x2,5x4=114), per metus išgeria apie 114 butelių degtinės.
Nežiūrint visų galiojančių alkoholio vartojimą ribojančių įstatymų, Lietuvoje, kaip ir, beje, daugelyje Europos šalių, alkoholio vartojimas išplito ir tebeplinta. Mūsų valstybėje blaivumas nei tarp suaugusių, nei tarp paauglių nėra populiarus.

Tai, kad po didžiųjų švenčių keliuose ir gatvėse padaugėja pagiringų vairuotojų, neslepia nei policijos pareigūnai, nei gydytojai toksikologai. Lietuvoje vairuotojams leistina alkoholio norma kraujyje – 0,4 promilės. Tiems, kurie neturi 2 metų patirties ar vairuoja sunkesnį kaip 3,5 tonos sunkvežimį, leistina norma – 0,2 promilės. Mūsų krašte beveik kas aštuntą avariją sukelia neblaivūs asmenys. Neabejojama, kad ši statistika būtų dar skausmingesnė, jeigu į ją būtų įtraukti eismo įvykiai, sukelti pagiringų žmonių. Pagrindiniai pagirių simptomai, lemiantys neatidų vairuotojų elgesį gatvėse: bendras kūno nuovargis, silpnumas, troškulys, galvos ir raumenų skausmas, pykinimas, vėmimas, miego trūkumas, sumažėjęs dėmesys ir koncentracija. Dauguma vairuotojų įsitikinę, kad užtenka po išgertuvių numigti 6 valandas, rytą gerti daug skysčių arba net vaistų ir jau galima saugiai vairuoti mašiną. Kai kurie liaudiški populiarūs pagirių malšinimo būdai gali pridaryti daugiau bėdos negu naudos. Net mažas kiekis alkoholio turi poveikį organizmui ir kelia pavojų eismo dalyviams.

Dar metų pradžioje Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad vakare šventę ir iš ryto pagirių simptomų jautę vairuotojai keturis kartus dažniau viršijo greitį, keturis kartus dažniau netinkamai manevravo, dvigubai dažniau nestojo prie raudono šviesoforo ar „Stop“ ženklo bei darė kitų eismo taisyklių pažeidimų. Be to, buvo sulėtėjusi tokių žmonių reakcija – jie perpus lėčiau priėmė sprendimus kelyje.

Vienas dažniausiai paplitusių mitų, kad sotūs ir riebūs užkandžiai sumažina svaigalų poveikį ir pagreitina jų pasišalinimą iš organizmo. Iš tiesų riebus maistas pratęsia girtumą, o pagirios trunka net kelias dienas ir būna daug sunkesnės. Apsunkusiam organizmui tiesiog sunku pašalinti alkoholį. Aspirino tabletė taip pat nepadeda greičiau išsiblaivyti, nes šis vaistas neslopina svaigalų poveikio, neskatina jų išsiskyrimo iš organizmo ir neskaldo alkoholio. Jei kamuoja pagirios, toksikologai primygtinai rekomenduoja neiti į pirtį. Kaitinimasis ir gausus prakaitavimas net jokiomis ligomis nesergančiam žmogui gali būti pavojingas, nes kartu su toksinėmis medžiagomis organizmas netenka daug skysčių. Karšta vonia tik dar labiau išvargins širdį, todėl ji – ne vieta pagirioms lengvinti.

Šventės visada provokuoja. Neretai žmogus negeria visus metus, tačiau prasidėjus šventėms viena užstalė keičia kitą, ir jis nebegali sustoti. Jeigu žmogus geria ilgiau nei tris dienas iš eilės, jo organizme įvyksta tam tikrų pokyčių. Daugelis reguliariai alkoholį vartojančių žmonių mano, kad nėra nuo jo priklausomi. Nuolatinis išgėrinėjimas pirmiausiai žmogų veda ne į fizinę, o į psichinę priklausomybę nuo alkoholio. Nuolat imama galvoti, kur, su kuo dar būtų galima atšvęsti. Kepenys po truputį treniruojamos: jos išskiria didelius kiekius alkoholdehidrogenazės – spiritą skaidančio fermento. Kepenys yra pagrindinis organas, kuriame alkoholis metabolizuojamas, todėl jos nuolat priverstos išskirti vis didesnį šio fermento kiekį, tuo pačiu kepenys yra alinamos, funkcija senka.

Pereinant į trečiąją priklausomybės nuo alkoholio stadiją, smarkiai sumažėja atsparumas alkoholiui. Kepenys jau nebepajėgia perdirbti net ir nedidelio kiekio alkoholio, kuris toksiškai pažeidžia centrinę nervų sistemą. Vis dažniau atsiranda ir kitokių sveikatos sutrikimų, kurie yra nuolatinio alkoholio vartojimo pasekmė, todėl nekaltas švenčių laistymas alkoholiu veda į pražūtį. Būkime atsakingi už savo elgesį patys, nepamirškime, kad šalia mūsų auga viską stebintys vaikai.

Visuomenės sveikatos biuro informacija