Žmonės, kurie nors kartą gyvenime susidūrė su onkologine liga, pasakys, kad vėžys – tai liga, kuri kaip uraganas įsiveržia į gyvenimą: patikrina bet kurios santuokos tvirtumą, sergančio vaiko tėvus priverčia pasijusti stovinčius prie bedugnės krašto, išbando net ir artimiausių žmonių draugystę, priverčia iš naujo permąstyti savo gyvenimą ir neretai iš esmės pakeičia vertybių sistemą.

Vėžys – tai liga, kuriai būdingas nekontroliuojamas genetiškai pakitusių ląstelių dauginimasis ir šių ląstelių sugebėjimas naikinti aplinkinius sveikus audinius bei išplisti į kitas kūno vietas (metastazės). Iš viso pas žmogų yra per 60 000 milijardų ląstelių. Dėl nevaldomo ir greito pakitusių ląstelių dalijimosi susidaro navikas. Navikai būna piktybiniai ir gerybiniai. Gerybiniai navikai nėra vėžys. Jų ląstelės neplinta į kitas kūno vietas, paprastai nekelia pavojaus gyvybei. Jie yra pašalinami ir dažniausiai nebesikartoja.

Kasmet pasaulyje užregistruojama 10 mln. naujų piktybinių navikų atvejų. Lietuvoje suserga apie 16 000 žmonių kasmet. Šiuo metu onkologinėmis ligomis serga apie 68 000 Lietuvos gyventojų.

Lietuvos vėžio registro centro duomenimis, Radviliškio rajono savivaldybėje naujai diagnozuota onkologinių susirgimų:
* 2006 m. moterų – 102, vyrų – 153;
* 2007 m. moterų – 120, vyrų – 139;
* 2008 m. moterų – 110, vyrų – 140.

Piktybinių navikų nulemto mirtingumo rodikliai tiek Lietuvoje, tiek ES (po 2004 m.) yra panašūs. Standartizuoti mirtingumo nuo piktybinių navikų rodikliai Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus: nuo 196,9 (2001 m.) iki 196,5 (2007 m.) 100 tūkst. gyventojų. Tuo tarpu ES valstybėse skaičiai stabiliai mažėja – nuo 186,5 (2001 m.) iki 175,6 (2007 m.) 100 tūkst. gyventojų. Standartizuotas vyrų mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis Lietuvoje 1,3 karto viršija ES šalių narių vidurkį, o moterų – tolygus šių šalių vidurkiui.

Radviliškio rajono savivaldybėje nuo piktybinių navikų mirė:
* 2006 m. – 87 vyrai, 64 moterys;
* 2007 m. – 65 vyrai, 61 moteris;
* 2008 m. – 68 vyrai, 66 moterys.

Nors net apie 50 proc. susirgusių vėžiu pagydoma, ši liga vis dar baugina viso pasaulio gyventojus. Viena didžiausių baimės priežasčių yra ta, kad susirgimas piktybiniu naviku siejamas su skausmu ir besiartinančia mirtimi. Gyvename aplinkoje, kurioje mūsų vertybių skalė yra grindžiama materialiais daiktais. Laimė, siekiai, gyvenimo tikslai turi būti matomi ir konkrečiai apčiuopiami. Nuolat skubėdami mes neturime laiko sustoti ir suvokti savo tikslo prasmės bei pasirinkti savo gyvenimo kelio, išmokti gyventi šiandien, kiekvieną akimirką, o ne plaukti pasroviui.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad apie 50 proc. piktybinių navikų išsivystymo atvejų susiję su gyvenimo būdu, žalingais įpročiais, jonizuojamąja spinduliuote, aplinkos užterštumu, todėl, siekdami išvengti vėžio, daug dėmesio turėtume skirti pirminei profilaktikai.

Pasaulio sveikatos organizacija pateikia sąrašą rizikos veiksnių, galinčių nulemti onkologinių ligų išsivystymą. Gaila, bet žmonėms sunku suvokti, jog susirgti galima dėl tokių paprastų dalykų kaip kasdienis rūkytų gaminių valgymas, viena kita cigaretė per dieną, gyvenimas užterštame mieste ar neramus požiūris į aplink vykstančius dalykus. Sunkmečio metu žmones kamuoja nežinia, jie jaučia stresą dėl baimės būti atleistiems iš darbo, kai kurie labai pasineria į darbą, aukodami savo poilsio valandas.

Tarptautinis vėžio tyrimų centras užregistravo 100 aplinkoje esančių veiksnių, kurie gali sukelti piktybinius navikus. Tai cheminiai, fiziniai, biologiniai veiksniai. Įrodyta, kad mirtingumą nuo vėžio išsivysčiusiose šalyse lemia šios priežastys: rūkymas – 29–31 proc., mityba – 20–50 proc., alkoholis – 4–8 proc., profesija – 2–4 proc., farmacijos produktai – mažiau kaip 1 proc., elektromagnetinė spinduliuotė – 5–7 proc., aplinkos užterštumas (vanduo, oras, maistas) – 1–5 proc., fizinio aktyvumo stoka – 1–2 proc., infekcija (virusai, bakterijos, parazitai) – 10–20 proc., reprodukciniai hormonai – 10–20 proc.

Tarp žinomų piktybinių navikų rizikos veiksnių svarbiausią vietą užima tabako rūkymas. Su juo susiję burnos ertmės, ryklės, stemplės, gerklų, plaučių, kasos, inkstų, šlapimo pūslės piktybiniai navikai. Vis dažnėjančio plaučių vėžio viena priežasčių – tabako dervos, kuriose yra daugiau nei 50 įvairių žinomų kancerogeninių junginių (rūkymas lemia apie 90 proc. plaučių vėžio). Pasyvus rūkymas (buvimas šalia rūkančio) riziką susirgti vėžiu padidina iki dviejų kartų. Metus rūkyti, ši rizika labai sumažėja.

Mitybos įpročiai taip pat susiję su rizika susirgti vėžiu. Pastebėta, kad valgant riebų maistą didesnė tikimybė susirgti storosios žarnos, krūties, gimdos ir priešinės liaukos vėžiu. Vėžio riziką galima sumažinti tinkamai maitinantis: valgyti pakankamai ląstelienos, vitaminų ir mineralų, mažai riebalų, keletą kartų per dieną valgyti vaisių ir daržovių, rupios duonos, kruopų, vengti kiaušinių, riebios mėsos, riebių pieno produktų, padažų.

Geriant didelius alkoholio kiekius didėja rizika susirgti burnos, gerklės, stemplės, gerklų, kepenų, kasos, žarnyno vėžiu. Alkoholis didina kepenų vėžio riziką, pastebėta, kad vartojant alkoholį ypač padidėja rizika susirgti krūties vėžiu.

Profesiniai veiksniai. Įvairios kenksmingos medžiagos, esančios darbo aplinkoje – sunkieji metalai, dulkės, įvairūs chemikalai, kai kurie pesticidai – didina riziką. Jų poveikį kartu labai sustiprina tabako dūmai. Svarbu darbo vietose laikytis saugaus darbo taisyklių ir kiek įmanoma vengti kontakto su pavojingomis medžiagomis.

Biologiniai veiksniai. Nustatyta, kad tam tikri virusai ir bakterijos gali sukelti vėžį. Pavyzdžiui, hepatito B ir C virusai gali sukelti kepenų vėžį, žmogaus papilomos virusas – gimdos kaklelio, bakterijos Helicobacter pylori padidina skrandžio vėžio riziką.

Vaistai, gydymo priemonės. Dažnai kartojamas rentgeno tyrimas, pakaitinė hormonų terapija, vartojama menopauzės metu didina gimdos gleivinės, krūtų vėžio riziką, anaboliniai steroidai, kai kurie vaistai nuo skausmo didina riziką susirgti kepenų, inkstų vėžiu.

Vėžio gydymui naudojamas švitinimas gali padidinti riziką antram navikui atsirasti.

Paveldimumas. Didelę įtaką polinkiui sirgti piktybiniais navikais turi genetiniai veiksniai. Genetinių rizikos veiksnių turinčių žmonių grupei priklauso tie, kurių artimiausi giminės sirgo piktybiniais navikais, jų atsirado jauname amžiuje. Kai kuriomis vėžio rūšimis, pvz.: krūties vėžiu, melanoma, kiaušidžių, storosios žarnos vienose šeimose sergama dažniau. Esant tokiam nepalankiam genetiniam fonui bei nepalankiems išorės veiksniams, gali atsirasti didesnė rizika sirgti onkologiniais susirgimais.

Onkologija – tai viena sparčiausiai besivystančių medicinos sričių. Į onkologinių ligų gydymo strategiją veržiasi genetikos pasiekimai, vis drąsiau kalbama apie gydymo individualizavimą, panaudojant molekulinės biologijos laimėjimus.

Siekiant aprėpti visus piktybinių navikų kontrolės aspektus, kiekvienoje šalyje rengiamos Nacionalinės vėžio kontrolės programos. Šiuo metu Lietuvoje vykdomas antrasis „Valstybinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003–2010 metų programos“ etapas (2008–2010 m.), t. y. tęsiami pradėti darbai. Taip pat turėtų būti apibendrinti rezultatai ir parengti vėžio profilaktikos, diagnostikos ir gydymo pasiūlymai, metodinės rekomendacijos bei baigtas infrastruktūros kūrimas onkologinę pagalbą teikiančiose įstaigose.

Šiuo metu Lietuvoje galime pasinaudoti valstybės finansuojamomis atrankinės patikros prevencinėmis programomis, kurių tikslas – atskirti sveikus žmones nuo sergančių ankstyva vėžio stadija arba ikivėžiniais pakitimais, sumažinti sergamumą vėžiu (kai kurių), sumažinti mirtingumą nuo vėžio.

Kokia nauda kiekvienam iš mūsų? Nauda didžiulė:
* Sumažina mirtingumą nuo vėžio
* Pailgina ligonio gyvenimo trukmę
* Anksti diagnozavus galima skirti lengvesnį gydymą
* Galima atlikti organą tausojančias operacijas
* Geresnė gyvenimo kokybė
* Mažesnė gydymo kaina

Lietuvoje vykdomos keturios atrankinės patikros programos:
* Dėl gimdos kaklelio patologijos – kas 3 metai moterims, kurios yra nuo 25 iki 60 m. Mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio galima sumažinti 90 proc.
* Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio – kas 2 metai moterims, kurios yra nuo 50 iki 69 m. Mirtingumas tarp moterų pakviestų į krūties vėžio patikrą 25 proc. mažesnis nei netikrintų moterų.
* Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos – vyrams nuo 50 iki 75 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvas ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu.
* Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos (nuo 2009 m.) vykdoma tik Kaune ir Vilniuje.

Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuras