Informacinės technologijos sukūrė visiškai naują, iki tol neegzistavusią terpę, kurioje yra įmanoma komunikacija, informacijos kaupimas bei perdavimas. Internetas – laisvai prieinamas globalus telekomunikacinis tinklas, kuris vaidina nemažą reikšmę socialiniame gyvenime. Internetu naudojasi beveik du šimtai milijonų pasaulio gyventojų ir jų skaičius nuolat auga.

Internetas ir kompiuteriniai komunikacijos ryšiai sukūrė naują socialinę terpę, kurioje vyksta nuolatinis bendravimas tarp individų. Taip šioje terpėje formuojasi ne tik įvairios virtualios bendruomenės, virtualūs miestai, bet ir kiti realiam socialiniam gyvenimui būdingi atributai – įvairios laisvalaikio praleidimo, edukacijos formos ir t. t. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 15–24 metų amžiaus grupėje 90 procentų Lietuvos gyventojų naudojasi kompiuteriu, 85 procentai – internetu, tačiau spartus informacinių technologijų vystamasis atneša ne tik pozityvius vaisius, kartu atsiranda ir tam tikri negatyvūs padariniai. Galima rasti daug psichologinių priežasčių, dėl kurių virtuali erdvė vaikui ir paaugliui kartais tampa realesnė už realybę.

Tyrėjai sako, kad jaunas žmogus, naudodamasis internetu, didžiausią laiko dalį skiria ne informacijos paieškai, o virtualiam bendravimui – pokalbių kanalai, elektroninis paštas ir panašiai. Virtuali erdvė suteikia visiško anonimiškumo jausmą. Čia drovus, savimi dažnai nepasitikintis paauglys gali būti žavus ir seksualus, niekas nežino, kas tu esi, ką veiki, kur gyveni ir kaip atrodai. Vieną kartą gali būti vienoks, kitą kartą kitoks, žodžiu, gali prisiimti kokį nori psichologinį vaidmenį.

Paauglystėje siekiama būti nepriklausomais, savarankiškais, tačiau tuo pat metu paaugliui dar reikia ir tėviškos meilės, dėmesio. Internete, kuriame gali daryti savarankiškus sprendimus, užmegzti naujas pažintis, būti nepriklausomas, jautiesi žymiai saugiau, nes esi dažnai tame pačiame kambaryje kartu su tėvais. Jaunam žmogui gali pasirodyti, kad internetas specialiai jam sukurta erdvė, kurioje gali žymiai saugiau išlieti savo užplūdusias emocijas – pyktį, agresiją, tačiau aišku, kad būdamas vien virtualioje erdvėje, neužaugsi ir nesubręsi. Iškyla klausimas: ar naudotis kompiuteriu ir internetu jaunam žmogui yra gerai ar blogai? Atsakymas, ko gero, toks – šios technologijos yra labai galinga jėga, veikianti žmogaus jausmus bei mąstymą. Kaip ta jėga bus panaudota, priklauso ir nuo paties vaiko ar paauglio, ir nuo tėvų, ir nuo visos visuomenės. Kadangi internetas patenkina daugelį paauglio ir vaiko psichologinių poreikių, yra galimybė, kad atsiras žalingas pripratimas prie interneto, tačiau ne visiems paaugliams tai gresia, negalima kaltinti vien virtualią erdvę, kad žmogus, nesvarbu, ar suaugęs, ar vaikas, patologiškai pripranta prie jo.

Požymiai, leidžiantys įtarti, kad paaugliui gali būti atsiradęs patologinis pripratimas prie interneto:

* Paauglys nuolat meluoja apie tai, kiek laiko praleidžia prie kompiuterio arba ką ten veikia.

* Staiga atsiradę miegojimo laiko pakitimai – gulasi labai vėlai ar keliasi labai anksti tam, kad daugiau laiko praleistų prie kompiuterio.

* Mokymosi rezultatų blogėjimas.

* Paauglys pradeda mažiau bendrauti su savo draugais ir bendraklasiais, nebeskiria laiko kitiems pomėgiams.

* Dingsta apetitas.

* Jei neturi galimybės prisėsti prie kompiuterio, paauglys tampa dirglus, piktas.

* Kiti dalykai tampa nebesvarbūs – išvaizda, drabužiai, asmens higiena.

* Labai priešinas tėvams, jei jie bando apriboti buvimo prie kompiuterio laiką.

Kaip padėti tokiam vaikui, kuris itin daug laiko praleidžia prie kompiuterio?

Ko gero tėvams, kitiems asmenims reikia pagalvoti, ką galėtų padaryti ar pakeisti, kad vaikas geriau jaustųsi realiame pasaulyje ir jam nereikėtų bėgti nuo jo. Juk jeigu berniukas ar mergaitė mokykloje, šeimoje ar tarp bendraamžių jaučiasi taip, kad reikia slėptis virtualioje erdvėje, aišku, pripratimui atsirasti yra žymiai daugiau šansų, todėl labai svarbu, kad tėvai:

- pamatytų ir įvertintų, ką veikia internete vaikai, kokia informacija domisi, kokius žaidimus žaidžia;

- iš anksto su vaiku aptartų laiko limitus ir griežtai jų laikytųsi;

- paaiškintų paprasčiausias saugumo taisykles, kurių reikia laikytis, bendraujant su nepažįstamais žmonėmis – nesakyti tikslaus savo adreso, kitokių tikslių duomenų apie šeimos narius, neiti į susitikimus vien tik susipažinus internete ir pan.;

- ugdytų kritišką požiūrį į informaciją, esančią internete. Kaip tyrimai rodo, dažnai paaugliai informaciją internete vertina kaip labai patikimą, vertingesnę nei išgirstą iš tėvų ar kitų suaugusiųjų. Todėl labai svarbu, kad vaikai suprastų, jog internete gali rasti ir vertingos, ir visiškai klaidingos, ir bevertės informacijos.

Tikrai nereiktų galvoti, kad kompiuteris ir internetas yra didžiausias vaiko priešas. Nors informacinių technologijų naudojimas turi labai didelę psichologinę ir socialinę įtaką vaikų gyvenimui, tačiau teigiami aspektai atsveria neigiamus, ypač jei susipažinti su virtualiu pasauliu padeda suaugę žmonės.

Visuomenės sveikatos biuro informacija