2011 m. Pasaulinės Tuberkuliozės dienos šūkis – Kovokime su tuberkulioze iki pergalės – kviečia naujai pažvelgti į kovą su šia liga medicinos darbuotojus ir atsakingiau vertinti savo sveikatos pokyčius visus gyventojus.

Kasmet kovo 24-tą dieną minima ši liga visame pasaulyje, kadangi tuberkulioze serga žmonės visose pasaulio šalyse. Ligos sukėlėją – lazdelės formos bakteriją – 1882 metais kovo 24 d. atrado vokiečių mokslininkas Robertas Kochas. Vėliau jis buvo apdovanotas Nobelio premija už siekį kovoti su pavojinga liga.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, trečdalis pasaulio gyventojų jau užsikrėtę tuberkuliozės mikobakterijomis ir bet kuriuo atveju gali susirgti, sutrikus organizmo imuninei sistemai. Specialistų teigimu, Lietuvoje užsikrėtusiųjų mikobakterijomis yra apie 80 proc. žmonių. Maždaug 90 proc. iš jų nesuserga, o kliniškai aktyvios tuberkuliozės formos nustatomos maždaug apie 5–15 proc. užsikrėtusių asmenų. Nerimą kiekvienam turėtų kelti užsitęsęs dusulys, kosulys, karščiavimas, skrepliavimas, skausmas krūtinėje, naktinis prakaitavimas, kūno masės mažėjimas, bendras silpnumas, atsikosėjimas krauju.

Tuberkuliozę sukelia mikobakterijos, kurias žmogus žmogui perduoda oro lašeliniu keliu. Suserga ne kiekvienas, įkvėpęs mikobakterijų. Imuninė sistema sugeba apsaugoti nuo žalingo poveikio ir ligos simptomai nepasireiškia. Užsikrėtęs žmogus, kai dėl tam tikrų priežasčių nusilpsta jo imuninė sistema ir ji tampa nepajėgi apsaugoti organizmo nuo TB mikobakterijų poveikio, gali susirgti aktyvia ligos forma. Kai tuberkuliozė apima ne plaučius, o kitus organus, simptomai priklauso nuo pažeisto organo. Dažniausiai pažeidžiami inkstai ir kaulai, ypač pavojinga, kai pakenkiama galvos smegenų dangalams.

Pastaruoju metu labiausiai medikus pribloškianti problema yra ta, kad vis dažniau diagnozuojama atspari vaistams tuberkuliozės forma. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitos duomenimis, vaistams atspari tuberkuliozė pasiekė aukščiausią lygį, kuris buvo kada nors užfiksuotas. Lietuvoje apie 10 proc. diagnozuojamų atvejų nustatoma labai pažengusi atvira tuberkuliozė.

Dažniausia atsparios tuberkuliozės atsiradimo priežastis — nereguliarus, netvarkingas vaistų vartojimas, gydymo režimo pažeidimai, dažni vaistų vartojimo nutraukimai, kitos objektyvios priežastys – pašalinis poveikis, kurį sukelia prieštuberkulioziniai preparatai.

Vaistams jautri tuberkuliozė gali būti išgydoma per 6 mėnesius, o vaistams atspariai tuberkuliozei gydyti  reikalingas išplėstinis gydymas, kuris gali trukti dvejus ar  daugiau metų. Atsparios vaistams tuberkuliozės gydymas atsieina iki 20 kartų brangiau (esant atsparumui daugeliui vaistų – net 100 kartų brangiau) negu įprastinės. Net 40–60 proc. atvejų būna mažai sėkmingas.

Pagrindinės veiksmingos tuberkuliozės profilaktikos priemonės yra gerų ekonominių ir socialinių sąlygų užsitikrinimas, visavertė mityba, kuo ankstesnis sergančiųjų asmenų išaiškinimas, tinkamas gydymas ir pan.

Pagrindinės visame pasaulyje tuberkuliozės sergamumo priežastys, kaip teigia Pasaulinė sveikatos organizacija, yra šios:

1. Socialinės ir ekonominės problemos (sunki ekonominė padėtis, skurdas, benamiai, perpildyti kalėjimai).

2. Prastas klinikinis darbas ir nepakankamas finansavimas, netikslus naujų TB atvejų nustatymas, diagnostikos kokybės trūkumai ir nesėkmingas gydymas, bloga registravimo sistema.

3. Prieštuberkuliozinių vaistų stoka, nestandartizuotas gydymas ir to sąlygojamas TB sergamumo bei TB formų, atsparių daugeliui vaistų, gausėjimas.

4. Didėjantis ŽIV infekuotumas ir TB bei ŽIV/AIDS formos.

Siekiant sėkmingai įveikti tuberkuliozę, tikslinga žinoti gyventojų grupes, kurios turi didžiausią rizikos laipsnį užsikrėsti ir susirgti šia liga. Užsitęsusiomis bei recidyvuojančiomis kvėpavimo sistemos ligomis dažnai serga vaikai su ląstelinio imuniteto nepakankamumu, kuris leidžia plisti specifinei infekcijai. Vaikams ir paaugliams, bendravusiems su sergančiaisiais, ar naujai išaiškintais, ar esančiais dispanserio įskaitoje, TB randama daug dažniau, negu tiriant visą tokio amžiaus populiaciją.

Kitos rizikos grupės: sergantys lėtine liga, gydomi kortikosteroidais, neskiepyti nuo TB, migrantai, naujai infekuoti tuberkuliozės mikobakterija. Didelę riziką susirgti tuberkulioze turi vaikai, kurių tėvai arba seneliai kilę iš šalių su paplitusia tuberkulioze, kaip, pavyzdžiui, iš daugelio Azijos, Afrikos ar Rytų Europos šalių; žmonės, kurie gyveno viename būste ar glaudžiai ir ilgai bendravo su tuberkulioze sergančiu asmeniu; žmonės, kurie gyvena nešvariose ar perpildytose patalpose, įskaitant benamius ir neturinčius normalių gyvenimo sąlygų asmenys; žmonės, kurie ilgą laiką praleido šalyje, kurioje yra paplitusi tuberkuliozė; žmonės, kurie buvo įkalinti; žmonės, kurie prastai maitinasi ir kt.

Tuberkulioze sergantis asmuo privalo:

* kosint ar čiaudint užsidengti burną nosine ar servetėle, kalbant laikytis atokiau nuo kito žmogaus;

* atkosėjus skreplius, rinkti juos uždarame indelyje, o vėliau būtinai dezinfekuoti, atkosėjus į popierinę servetėlę, ją būtinai sudeginti;

* neskrepliuoti ant grindų, gatvėje ir šiaip kur papuola;

* turėti individualias higienos priemones ir jas laikyti atskirai nuo kitų šeimos narių higienos priemonių;

* turėti ir naudoti atskirus stalo indus ir įrankius;

* miegoti atskiroje lovoje, naudoti tik individualią patalynę, esant galimybei, miegoti atskirame kambaryje arba bent atokiau  nuo kitų šeimos narių.

Tuberkulioze sergančio asmens šeimos nariai privalo:

* pasitikrinti sveikatą, reguliariai tikrinti vaikus;

* kontroliuoti, ar ligonis išgeria paskirtus vaistus, laikosi asmens higienos reikalavimų, naudoja individualius indus bei higienos reikmenis;

* drėgnu būdu kasdien valyti patalpas;

* gerai vėdinti kambarius;

* nesinaudoti ligoniui paskirtais higienos reikmenimis bei indais;

* kasdien atlikti dezinfekciją (efektyviausi – mechaniniai bei fiziniai aplinkos nukenksminimo būdai: valymas vandens srove, drėgnu skuduru, dulkių siurbliu, patalpų vėdinimas, nuorūkų, šiukšlių, maisto likučių deginimas, rūbų, patalynės lyginimas, patalynės, indų virinimas ir kt.).

Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuras