Pastaruoju metu visuomenei yra pateikiama daug mediciniškai nepagrįstos ir klaidinamos informacijos, plintančiai madai atsisakyti vaikų skiepijimo neatsispiria vis daugiau tėvų, tačiau jie smarkiai rizikuoja vaiko sveikata ir galbūt net gyvybe.

Skiepijimai neatpažįstamai pakeitė pasaulį. Išnyko viena baisiausių infekcinių ligų – raupai, labai sumažėjo sergančiųjų poliomielitu, difterija, stablige, tymais, raudonuke, parotitu. Itin efektyvi šiuolaikinė pasiutligės profilaktika, vis daugiau paskiepijama prieš erkinį encefalitą, virusinį hepatitą B, virusinį hepatitą A, vidurių šiltinę ir daugelį kitų ligų. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pereita prie europinės vakcinacijos standartų.

Šiandien valstybė rūpinasi, kad vaikai nemokamai būtų paskiepyti nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, tymų, parotito, raudonukės ir tuberkuliozės, kūdikiai nuo 1992 metų vaikai pradėti skiepyti nuo raudonukės, o nuo 1998 metų į programą įtraukti skiepai nuo hepatito B visiems naujagimiams, gimusiems 1998 ir vėliau.

Skiepai yra nepalyginti mažesnis pavojus nei difterija arba meningitas, nuo kurių vaikas jeigu ir nemirs, tai visam gyvenimui liks invalidas. Žmonės neturėtų mirti nuo ligų, kurioms yra vakcinos. Užtenka sumažinti skiepijimo apimtis ir liga ima plisti. Amerikoje nutraukus skiepus nuo kokliušo vaikai ėmė mirti. Suomijoje 1986-aisiais nutraukus skiepus nuo poliomielito vaikai ėmė masiškai sirgti. Padaugėjus susirgimų, tuberkuliozės skiepą vėl įsiveda tos Europos šalys, kurios anksčiau jo buvo atsisakiusios. Kur skiepai išnyksta, ten prasideda ligos.

Skiepyti gali tik specialistas, turintis licenciją, poliklinikoje, privačiame skiepų kabinete arba įstaigos administracijos pakviestas į darbo vietą. Prekiauti vakcinomis vaistinėse draudžiama. Laisva prekyba vakcinomis pažeistų ir šalčio grandinės principą. Pravartu turėti skiepų pasą, kuriame užfiksuotos visos vakcinacijos. Tarp skirtingų skiepų turi būti išlaikyti atitinkami intervalai, nesilaikant neįgyjama tinkamo imuniteto. Skiepytis patiems jokiu būdu negalima. Vakcina yra ypatingas preparatas. Naujos kartos vakcinos turi daug mažiau šalutinių poveikių. Šiandien turime galimybę pasirinkti saugias, polivalentines vakcinas, o gydytojas-specialistas gali parinkti skiepus pagal individualų skiepijimo planą. Pravartu skiepytis silpnesnės sveikatos žmonėms. Dar gaji nuomonė, kad negalima skiepyti sergančiųjų diabetu, pielonefritu, atopiniu dermatitu ar kitomis lėtinėmis ligomis. Kontraindikacijų skiepams beveik nėra, nebent piktybiniai augliai, todėl skiepytis turėtų visi didesnę riziką turintys žmonės senyvo amžiaus, sergantys lėtinėmis ligomis, vartojantys daug vaistų. Išleidžiamos lėšos vakcinacijai kur kas mažesnės negu lėšos, išleidžiamos ligonio gydymui, o jų kaštai prie atskirų infekcijų yra 10–17 kartų mažesni.

Europoje nėra sistemos, kuri priverstų žmones skiepytis. Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose nepaskiepyti vaikai negali patekti į vidurinę mokyklą, o susirgusiam tymais nepasiskiepijusiam žmogui draudimo kompanijos nemoka už gydymąsi. Neretai nedrįstama skiepytis, nes galvojama, kad skiepai gali sukelti vieną ar kitą ligą, pakenkti sveikatai. Tokios baimės nepagrįstos. Vakcina negali sukelti ligos, nes joje nėra gyvo sukėlėjo. Dar labai trūksta informacijos, vyrauja nuostata – „aš nesusirgsiu, susirgs kažkas kitas“, be to, į daugelį susirgimų žiūrima kaip į lengvą ligą, kaip, pvz., gripas, vėjaraupiai, raudonukė, kiaulytė. Šie žmonės labai klysta. Neretai gripas sukelia rimtų komplikacijų – plaučių uždegimą, miokarditą, bronchitą, encefalitą, pielionefritą ir pan. Nėščia moteris nesirgusi ir nepakankamai paskiepyta nuo raudonukės, kontaktavusi su sergančiu raudonuke, gali pagimdyti kūdikį su širdies yda, kita patologija. Be to, susirgus bet kokia infekcine liga, gydymui vartojami vaistai taip pat neretai sukelia įvairius šalutinius sveikatos sutrikimus.

Vakcina – kaip vaistas, kuris kažką gydo, kažkam kenkia, todėl kiekvienas turi nuspręsti, ar skiepytis. Juk žmogų veikia ir maistas, ir oras, ir emocijos, tai kodėl negali veikti vakcina?

Itin rimtai ir atsakingai privalome vertinti atsisakymą skiepyti vaikus, kiekvieną atvejį vertinti individualiai. Atsisakius skiepo nuo vėjaraupių vaikas gal ir persirgs vėjaraupiais, bet nuo to nemirs, bet hepatitas B – mirtina liga.

Skiepų efektyvumą pirmieji apskaičiavo JAV mokslininkai. Jie surinko duomenis apie sergamumą 10 skiepais valdomų ligų iki skiepijimosi laikotarpio ir dabar. Pavyzdžiui, raupais kasmet sirgdavo apie 50 tūkst. žmonių, 2004 m. neužfiksuota nė vieno atvejo. Difterija kasmet sirgdavo beveik 176 tūkst. žmonių, 2004 m. neužfiksuota nė vieno atvejo, kokliušu – atitinkamai 147 tūkst. ir 25 tūkst. atvejų (sergamumas sumažėjo 82 proc.), poliomielitu – atitinkamai 16 300 ir 0 atvejų, tymais – per 503 tūkst. ir 37 atvejų.

Lietuvoje difterijos iki skiepijimosi pradžios per metus buvo registruojama 1 484 atvejų, 2007 m. duomenimis – 0, kokliušo – atitinkamai – 9 319 ir 18, stabligės – 37 ir 1, poliomielito – 315 ir 0, tymų – 18 917 ir 0, raudonukės – 22 911 ir 13, virusinio hepatito B – 1 823 ir 83.

Pasak imunologų, ligų protrūkių galima išvengti, jei pasiskiepija apie 95 procentus populiacijos. Pavienių atvejų būna, bet epidemijų išvengiama.

Visuomenės sveikatos biuro informacija